- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-83-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27191-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. M., R. M.
- Civilinis ieškovas
- I. Z.
- Advokatai
- Regina Majauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (už veiką padarytą 2016 m. gegužės 18 d.) ir jam paskirta bausmė 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Taip pat D. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už veiką padarytą 2016 m. gegužės 22 d.) ir jam paskirta bausmė 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Priteista solidariai iš R. M. ir D. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Z. 1 400 Eur žalos atlyginimo ir 960 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Šiuo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas R. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 18 d., apie 15.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą realizuoti apgaule įgytą svetimą turtą - I. Z. priklausantį automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą, t. y. - 2016 m. gegužės 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2016 m. gegužės 22 d., 03.15 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo, pateikdamas jį A. B..
2. Be to, D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 22 d., 03.15 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti A. B., apgaulės būdu įgytą svetimą turtą - I. Z. priklausantį automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudodamas K. R. asmens duomenis, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2016 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį D. M. atžvilgiu konstatavo, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų įrodančių, kad D. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) t. y. suklastojo automobilio pirkimo pardavimo dokumentus ir juos neteisėtai panaudojo pateikdamas A. B..
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. prašo, panaikinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
1.4.1. Skunde nurodė, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo D. M. atžvilgiu teismas rėmėsi liudininkų parodymais, kurie neva yra tikslūs ir nuoseklūs bei kitais įrodymais, kurių teismas nepaminėjo nuosprendyje. Nuteistojo teigimu, teismas jo atžvilgiu buvo šališkas ir suinteresuotas jį pripažinti kaltu.
1.4.2. Skunde nuteistasis išdėstė liudytojos S. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojos duotus parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Nuteistojo teigimu minėtos liudytojos S. S. parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir nekeliantys abejonių, kadangi S. S. pirminiuose savo parodymuose nurodė, kad D. M. važiavo į (duomenys neskelbtini) ir, kad pildė pirkimo - pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dokumentus pildė R. M. bei nurodė, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų. Taip pat nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis degalinėje pildė D. M. ant automobilio variklio dangčio, nors liudytojas A. B. ir liudytoja R. M. aiškiai patvirtino, kad sandoris įvyko degalinės viduje, todėl remtis išgalvotais liudytojos S. S. parodymais, teismas neturėjo jokio pagrindo.
1.4.3. Skunde nuteistasis taip pat išdėstė nukentėjusiosios I. Z. parodymus duotus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kaip matyti iš 2017 m. sausio 12 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuteistojo nuotrauką protokolo, I. Z. įvardinto T. K. neatpažino. Asmuo pažymėtas Nr. 3 t. y. D. M., jai panašus į tą, kuris buvo atvažiavęs, į T. K.. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji aiškiai patvirtino, kad sutartis (duomenys neskelbtini) pasirašinėjo su R. M. ir šiais parodymais ji paneigia liudytojos S. S. parodymus, kurie yra teismo vertinami kaip nuoseklūs. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusioji atpažinimo iš pateiktų nuotraukų metu, kategoriškai nenurodė, kad T. M. buvo kartu atvykęs su R. M., ji tik nurodė, kad galimai panašus į tą, kuris buvo atvykęs kartu. Nuteistojo teigimu, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
1.4.4. Skunde nuteistasis išdėstė ir liudytojos R. M. (B.) parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu bei nurodė, kad šios liudytojos parodymai dar kartą patvirtina, kad liudytojos S. S. parodymai yra nenuoseklūs ir neatitinkantys realybės. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. M. (B.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo jos parodymų duotų teisme, o tai sudaro pagrindą abejoti jos parodymų teisingumu.
1.4.5. Skundo autoriaus pastebėjimu, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. buvo nurodęs, kad nepamena ar D. M. pildė pirkimo – pardavimo sutartis, o tai dar kartą patvirtina, kad S. S. parodymai neatitinka tikrovės. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ir nuteistojo R. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) su juo D. M. nevažiavo, tai rodo teismo šališkumą D. M. atžvilgiu. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakė dėl apelianto nurodytų aplinkybių teisiamojo posėdžio metu, kad tą naktį kai neva įvyko sukčiavimas, D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, buvo sustabdytas policijos ir nufotografuotas viršijęs greitį.
1.4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas skirdamas bausmę padarė BPK pažeidimą, kadangi teismas bendrindamas bausmes taikė BK 63 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, nors turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), tai vėlgi rodo teismo šališkumą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
8. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl D. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant D. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
9. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad D. M. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę suklastojus automobilio pirkimo pardavimo dokumentus ir juos neteisėtai panaudojus pateikiant A. B., neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas D. M. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aukštesniojo teismo vertinimu D. M. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas D. M. kaltu padarius jam inkriminuotas veikas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nuosekliais nukentėjusiosios I. Z., liudytojų R. M. (B.), K. R., A. B., S. Z., S. S. parodymasis, kurie kartu su 2017 m. sausio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b. l. 33-37), 2017 m. sausio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b. l. 65-68), 2017 m. sausio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b. l. 101-104), 2017 m. sausio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b. l. 118-121), 2017 m. vasario 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ( t. 2, b. l. 9-11), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis ir paprastuoju vekseliu (t. 1 b. l. 50-54, 95-100) ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
11. Kaip nustatyta nukentėjusiosios I. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jai įdėjus skelbimą parduoti mašiną, paskambino vyriškis ir paprašė parduoti išsimokėtinai. Pirkėjas atvažiavo naktį, apžiūrėjo automobilį, surašė dokumentus. Pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su T. K. (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo R. M.). Ji sutartį pildė savo ranka, o R. M. pats savo ranka dokumento apačioje parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Pildant dokumentus, pažiūrėjo T. K. asmens tapatybės kortelę, įtarimo niekas nesukėlė. Laukė kada sumokės, tačiau niekas pinigų neatvežė, neatsiliepė į skambučius. Vėliau ją susirado A. B., kuris klausė kas yra automobiliui, prašė 1 000 Eur, tačiau ji nesutiko mokėti, sakė, kad praneš tyrėjai (t. 1 b. l. 23-24, t. 6, b. l. 74). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas S. Z., kuris nurodė, kad paskambinusi žmona pasakė, kad broliai nori pirkti mašiną, jie atvažiavo naktį. Pasirašė sutartį, po kelių dienų žmona jiems skambino, bet niekas nekėlė ragelio, tada kreipėsi į policiją. Atvyko 5 žmonės, dviese atėjo, kiti buvo prie automobilio. Lauke buvo D. M., o R. M. (K.) pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilį atgavo iš kito asmens (6 t., b. l. 75). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. B. parodė, kad jam paskambinęs V. Č. pasiūlė pirkti „BMW“, prašė gal 400 Eur, priekis buvo sugadintas, nes automobilis buvo po įvykio, patikrino ar nėra paieškomas, apžiūrėjo ir nupirko už 250 Eur. Pirkimo pardavimo sutartį sudarė su D. M., automobilis buvo I. Z. vardu, nekilo jokių įtarimų. Sutarties pasirašyme dalyvavo žmona, D. M. ir V. Č.. Kai suremontavo automobilį, paaiškėjo, kad šeimininkė I. Z. ieško automobilio (6 t., b. l. 77-78). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. nurodė, jog kai pirko automobilį iš D. M. 2016 m. gegužės 22 d., tai jis turėjo transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties 2 lapus ir A. B. sutartyje tik pasirašė parašu, daugiau savo ranka toje sutartyje nieko nepildė. Sutartyje prie pardavėjo buvo įrašyta K. R.. Kategoriškai nurodė, jog D. M. prie jo ir jam žiūrint, pats savo ranka rašė apie parduodamo automobilio duomenis. D. M. savo ranka į sutartį įrašė ir A. B. vardą ir pavardę. Sutartį pasirašė nakties metu degalinės „(duomenys neskelbtini)“ viduje (t. 1 b. l. 109-110). A. B. nurodytas aplinkybes patvirtino ir kartu su juo, surašant pirkimo – pardavimo sutartį, buvusi R. M. (B.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja R. M. (B.) patvirtino, jog asmuo prisistatęs kaip K. R., kaip vėliau sužinojo D. M., pateikė A. B. 2016 m. gegužės 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo matyti, kad jis pirkęs automobilį iš I. Z. už 200 eurų. Jis pateikė ir automobilio registracijos liudijimą bei techninės apžiūros kortelę I. Z. vardu. Kai A. B. rašėsi sutartį su D. M., ji buvo šalia, degalinės patalpoje ir matė, kaip D. M. rašėsi sutarties dokumentuose (t. 1 b. l. 113-114, t. 6 b. l. 49-50). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas K. R. parodė, kad prieš kelis metus (duomenys neskelbtini) buvo pavogti jo dokumentai. Suprato, kad jais buvo pasinaudota, nes gavo dokumentus dėl greičio viršijimo BMW automobiliu. Policijoje jam parodė vekselį, rašė paaiškinimą, tai buvo 2017 metais, rodė pirkimo-pardavimo sutartį kurioje nurodyta jo pavardė, parašas ne jo. Dalyvavo teisme (duomenys neskelbtini), policijoje buvo gal 6-7 kartus dėl skirtingų pirkimo-pardavimo sutarčių. Jis nieko nepardavė, dėl vagystės (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją (t. 6, b. l. 50). Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta S. S. prašė vadovautis jos pirminiais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino tas aplinkybes, jog D. M. turėjo padirbtas teises, pirko automobilį pagal vekselį, o (duomenys neskelbtini) perpardavė A. B.. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi ji, dar viena mergina ir R. M. su D. M.. R. M. (duomenys neskelbtini) pasiėmė mašiną su netikromis teisėmis, o D. M. (duomenys neskelbtini) ją pardavė. (duomenys neskelbtini) degalinėje D. M. ir A. B. tvarkė pardavimo dokumentus, jis pasiėmė pirkimo-pardavimo sutartį ir nusinešė pas A. B., matė kaip ant variklio dangčio pasirašinėjo. Paskui paaiškėjo, kad pardavėjas yra K. R.. (duomenys neskelbtini) pardavė tą automobilį kurį pirko (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 3-5, t. 6 b. l. 100). Aukštesnysis teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiosios I. Z., liudytojų R. M. (B.), K. R., A. B., S. Z., S. S. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad jie dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo D. M. kaltę, pagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais. Nors nuteistojo D. M. teigimu, S. S. parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir nekeliantys abejonių, kadangi S. S. pirminiuose savo parodymuose nurodė, kad D. M. važiavo į (duomenys neskelbtini) ir, kad pildė pirkimo - pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dokumentus pildė R. M., bei nurodė, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nors liudytojos S. S. parodymuose ir yra tam tikrų netikslumų bei prieštaravimų, tačiau jie nėra esminiai ir nesudaro pagrindo visiškai netikėti minėtos liudytojos parodymais. Liudytojos S. S. nurodytos aplinkybės atitiko kitų apklaustų byloje asmenų nurodytoms aplinkybėms, jos parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtos liudytojos parodymais tiek, kiek jos parodymus patvirtino kita bylos medžiaga. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas pačio nuteistojo D. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, pagrįstai sprendė, jog vadovautis jo paaiškinimais, bei duotais parodymais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų nusikaltimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas D. M. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veiką, taip pat grindė ir byloje pateiktomis transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis (toliau – sutartis) ir paprastuoju vekseliu: iš 2016 m. gegužės 14 d. sutarties matyti, kad I. Z. už 1 700 Eur T. K. parduoda automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 14 d. T. K. pasirašo neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigoja I. Z. 2016 m. gegužės 30 d. sumokėti 1 200 Eur ir 2016 m. spalio 10 d. sumokėti 500 Eur; iš 2016 m. gegužės 18 d. sutarties matyti, kad I. Z. automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 200 Eur parduoda K. R.; iš 2016 m. gegužės 22 d. sutarties matyti, kad K. R. automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 250 Eur parduoda A. B.; iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties matyti, kad A. B. automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur parduoda R. M. (t. 1 b. l. 50-54, 95-100). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo D. M. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Ir nors nuteistojo teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų dėl jo kaltės klastojus dokumentus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako D. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
12. Pažymėtina, jog nuteistasis D. M., prašydamas jį išteisinti ir nuosprendį panaikinti, nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nustatinėti ar jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei skundžiamą nuosprendį naikinti. Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas, aukštesniojo teismo vertinimu, yra deklaratyvus ir nemotyvuotas. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiosios I. Z. ir liudytojų R. M. (B.), K. R., A. B., S. Z., S. S. parodymais, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis.
13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę apie D. M. kaltumą ir/ar nekaltumą, ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jo šališkumo. Nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini.
14. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas bendrindamas bausmes neteisingai taikė BK 63 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, nors turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, kadangi padarytos veikos sudaro idealią sutaptį. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Atkreiptinas dėmesys, jog D. M. inkriminuotos veikos padarytos skirtingu laiku ir atitinka tą patį BK specialiosios dalies straipsnį – BK 300 straipsnio 1 dalį, jos yra lygiavertės savo pavojingumo laipsniu ir priskiriamos tai pačiai tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi šios nusikalstamos veikos sudaro ne idealią nusikaltimų sutaptį, o priskiriamos ir vertinamos kaip atskiri, savarankiški nusikaltimai, t. y. sudaro realią nusikaltimų sutaptį, todėl pirmosios instancijos teismui D. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi nebuvo jokio pagrindo. Taigi, skiriant galutinę subendrintą bausmę ir parenkant bausmių bendrinimo būdą, baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos). Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.