Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu 4 menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji per viena menesi nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atsiprašyti nukentejusiojo.

Iš G. S. priteista 5000 Lt L. L. ir 710, 50 Lt Valstybinei ligoniu kasai žalai atlyginti.

G. S. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikde mažamecio sveikata, t.y. 2006 m. rugsejo 25 d., apie 14.00 val., Žydu g. 14-jo namo kieme, Vilniuje, po žodinio konflikto, sudave mažameciui A. D. N. viena smugi kumšciu i lupa, nuo ko mažametis nukrito, po ko sudave šiam dar tris smugius i peties sriti, smakra ir i galva, tuo padarydamas mažameciui A. D. N. nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kraujosruva galvoje, nubrozdinimu smakre ir kairiajame petyje, ir žaizda lupoje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi dalyje del civilinio ieškinio, panaikinant 5000 Lt civilinio ieškinio priteisima arba sumažinant ieškinio suma. Apelianto manymu, nuosprendis dalyje del 5000 Lt civilinio ieškinio yra nepagristas ir neteisetas, išspresdamas civilini ieškini, apylinkes teismas nesireme irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, tuo pažeisdamas LR BPK 115 str. 1 d. nuostatas. Pasak G. S., civiline ieškove L. L. pateike civilini ieškini nenurodydama aplinkybiu, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepateikdama jokiu irodymu, kad patirta neturtine žala ir nepagrisdama 5000 Lt dydžio sumos. Be to, skunde pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkes prokuratura 2007-01-18 nutarimu pripažindama L. L. civiline ieškove, taip pat nenurode, kokiu pagrindu ji pripažinta civiline ieškove ir tokiu budu prieme nepagrista ieškini. Byla nagrinejant teisme civiline ieškove L. L. taip pat niekuo nepagrinde neturtines žalos dydžio. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas neturtine žala apibrežia kaip asmens fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukretimus, emocine depresija, pažeminima, reputacijos pablogejima, bendravimo galimybiu sumažejima ir kita ( LR CK 6.250 str. 1 d. ). O LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p. nurodyta, kad ieškinyje turi buti nurodytos aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavima ir irodymai. Tokiu budu, nors pateiktas civilinis ieškinys visiškai neatitinka istatymu reikalavimu, taciau apylinkes teismas ji pilnai patenkino. Skunde G. S. taip pat pažymi, kad teismas neatsižvelge ir i jo turtine padeti, jis šiuo metu atlieka privalomaja karo prievoles tarnyba, jokiu santaupu neturi.

Teismo posedyje nuteistasis G. S. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore prašo skunda atmesti.

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas patenkindamas mažamecio nukentejusiojo istatymines atstoves ir civilines ieškoves L. L. ieškini del neturtines žalos atlyginimo, atsižvelge i LR CK 6.250 str. 2 d. itvirtintus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, nusikalstamos veikos pobudi ir del jos kilusias pasekmes, šia veika padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir teisingai nustate atlygintinos neturtines žalos dydi, iš nuteistojo G. S. pagristai priteisdamas 5000 Lt.

Kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu L. L. yra mažamecio nukentejusiojo A. D. N. motina ir dalyvauja baudžiamajame procese, kaip jo atstove pagal istatyma ( LR BPK 53 str. ). Gi, mažamecio ( nepilnamecio ) nukentejusiojo atstovas pagal istatyma privalo ginti turtinius savo atstovaujamojo interesus, todel baudžiamajame procese jis gali dalyvauti ir kaip civilinis ieškovas ( LR BPK 54 str. ). Taigi, kadangi L. L., kaip A. D. N. atstove pagal istatyma del G. S. nusikalstamu veiksmu, padarytu jos mažamecio sunaus atžvilgiu, pareikalavo atlyginti patirta neturtine žala, ji, priešingai nei mano apeliantas, pagristai byloje pripažinta civiline ieškove, priimant iš jos civilini ieškini ( LR BPK 110 str., b. l. 37 ). Atkreiptinas apelianto demesys ir i tai, kad baudžiamajame procese, vien del to, kad ieškinyje nera išsamiai pateikti visi duomenys, negalima atsisakyti jo priimti : ieškinio dalyka irodineja teisesaugos istaiga, kurios žinioje yra baudžiamoji byla, o civilinis ieškovas gali naudotis visais byloje surinktais irodymais ir nustatyti aplinkybes, turincias reikšmes civiliniam ieškiniui išspresti ( LR BPK 109, 112 str. str. ).

Nepagristas ir kitas nuteistojo argumentas, neva tai civiline ieškove niekuo nepagrinde prašomos atlyginti neturtines žalos dydžio.

Taigi, byloje nustatyta, kad G. S., suduodamas ne mažiau 4 smugiu kumšciu ir kojomis mažameciui A. D. N. i veido – galvos bei peciu sritis, tycia nežymiai ji sužalojo.

Pažymetina, jog esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimu pasekmes. Gi, iš byloje esancios specialisto išvados Nr. G 5873/06(01) matyti, kad A. D. N. buvo nustatytos kraujosruvos galvoje, nubrozdinimas smakre ir žaizda viršutineje lupoje, taip pat nubrozdinimas kairiame petyje. Sužalojimai kartu ir kiekvienas atskirai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 24-25 ).

Kita vertus, iš teisiamojo posedžio protokole esanciu irašu matyti, kad be specialisto išvada objektyviai nustatyto A. D. N. sveikatos sutrikdymo masto, mažamecio atstove pagal istatyma bei civiline ieškove L. L. gana išsamiai argumentavo ir kitus, del padaryto nusikaltimo atsiradusius moralinio pobudžio nuostolius, nurodydama, kad del ivykio metu patirtu sužalojimu A. D. N. gulejo ligonineje, ka pagrindžia byloje esantis medicininiu dokumentu išrašas ( b. l. 19 ), jam buvo siuta lupa, atliekami ivairus tyrimai, del ko pastarasis nelanke mokyklos, negalejo mokytis ir bendrauti su draugais, vaikas labai pergyveno, teko kreiptis i gydytojus del raminanciu vaistu, negalejo normaliai valgyti ( b. l. 121-122 ). Taigi, akivaizdu, kad ivykio metu nukentejusysis patyre ne tik fizini skausma, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocini sukretima, nepatogumus, jam buvo sumažejusios bendravimo galimybes. Atsižvelgiama ir i tai, kad G. S. nusikalstama veika, del kurios nukentejo mažametis, padaryta tycia, kaltininkas nukentejusiojo neatsipraše.

Todel, ivertinus visas išdestytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgus ir i skunde akcentuojama nuteistojo turtine padeti, t. y. i tai, kad jis niekur šiuo metu nedirba, laikinai atlieka privalomaja karo tarnyba, taciau visgi yra darbingas asmuo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 5000 Lt dydžio neturtines žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytai veikai ir del jos kilusioms pasekmems.

Del pasakyto, mažinti nukentejusiojo A. D. N. istatyminei atstovei L. L. priteistos neturtines žalos dydi nera pagrindo.

nuteistojo G. S. apeliacini skunda atmesti.