Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č. nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų penkiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. nuteistas už tai, kad tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą J. K. ir tyčia nužudė D. U.: 2006 m. sausio 7 d., apie 15.40 val., Varėnos rajone, J. K. gyvenamajame name, dėl girtumo sukėlė konfliktą, iš besiginančio J. K. atėmė kirvį ir jo pentimi bei ašmenimis tyčia sudavė nukentėjusiajam du smūgius į galvą, padarė muštinę žaizdą dešinėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimus dešiniojo smilkinio srityje, kirstines žaizdas dešinėje pakaušio pusėje ir kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdamas girtas, ginkluotas kirviu užpuolė D. U., pasivijo ją V. M. gyvenamojo namo prieangyje ir 7 kartus smogė nukentėjusiajai kirviu į galvą, padarė kirstines žaizdas galvos kairėje pusėje su daugybiniais skeveldriniais kaukolės skliauto kairės pusės kaulų lūžimais bei masyviu kairio galvos smegenų pusrutulio sužalojimu, kirstinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus kaktoje ir dešiniajame skruoste, poodines kraujosruvas apie abi akis, kirstinę žaizdą kairiojo momens ir kairiojo smilkinio srityje. Dėl kairiojo galvos smegenų pusrutulio masyvaus sužalojimo, daugybinių kairės pusės kaukolės skliauto skeveldrinių lūžimų, kirstinių galvos kairės pusės žaizdų D. U. įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė D. U.

J. K. jis kirviu neužpuolė, o sužalojo jį atimdamas kirvį. J. K. pirmas puolė ir trenkė jam kirviu per galvą. Taigi J. K. kasatorių išprovokavo ir taip jis iš besiginančiojo tapo kaltininku. Kasatorius mano, kad, atsižvelgiant į visas jo nurodytas aplinkybes, jam paskirta per griežta bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius iš esmės neginčija savo kaltės dėl D. U. nužudymo, tačiau teigia, kad tai padarė labai susijaudinęs, būdamas afekto būsenos, todėl mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnio 1 dalį.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė – psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip.

Žemesnės instancijos teismai savo sprendimuose nurodė duomenis, kuriuos išsamiai išanalizavo ir padarė pagrįstas išvadas, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kasatorius įvykio metu buvo labai susijaudinęs (fiziologinio afekto būsenos). Įvertinę visas bylos aplinkybes, teismai teisingai konstatavo, kad žuvusioji D. U. nuteistojo atžvilgiu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ar jį itin įžeidžiančių poelgių. Priešingai, nuteistasis buitinio konflikto metu užsipuolė D. U. J. K. gyvenamajame name ir ėmė prieš ją smurtauti, o jai išbėgus į lauką, pasivijo prie kito gyvenamojo namo ir ten ją tyčia nužudė. Atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvados patvirtina, kad kasatorius nusikaltimo padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikaltimo pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Kasatoriui diagnozuotas emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Psichologinio tyrimo metu J. Č. minėtas ,,atminties praradimas“ įvykio momentu ekspertų įvertintas kaip tendencingas gynybinis elgesys, taip pat nurodyta, kad įvykio metu kasatorius buvo paprasto girtumo būsenos. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į nuteistojo skundo argumentą dėl pakartotinės ekspertizė skyrimo.

Taigi kasatoriaus versija, kad D. U. jis nužudė labai susijaudinęs, aptarta ir paneigta teismų sprendimuose nurodytais įrodymais. Patikrinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo skundo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė.

Byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus nepadaryta.

Teismų sprendimais nustatyta, kad J. Č. buitinio konflikto metu tyčia nužudė D. U., todėl ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas šiai jo padarytai veikai pritaikytas tinkamai.

Dėl bausmės

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra dešimt metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas kasatoriui už šį nusikaltimą bausmę, BK 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (labai sunkus, jo pasekmės neatstatomos), kaltės formą (tyčinis), nuteistąjį apibūdinančius duomenis (septynis kartus teistas, teistumai neišnykę, nusikaltimas padarytas neatlikus ankstesnės bausmės), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik sunkinanti – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, taigi šios aplinkybės lėmė kasatoriui paskirtos bausmės dydį.

Dėl kai kurių kasacinio skundo argumentų nenagrinėjimo

Kadangi teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis), J. Č. skundo argumentai dėl J. K. sužalojimo nenagrinėjami. Dėl šios nusikalstamos veikos kasatorius iš esmės ginčija teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad su šia veika susiję argumentai analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. Č. kasacinį skundą atmesti.