- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-29
- Bylos Nr.
- e1-2488-668/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29612-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- T. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Viktoro Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2020 m. birželio 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 38 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. V. 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 01:15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su savo sutuoktine A. V., tyčia abejomis rankomis suėmė už nukentėjusiosios A. V. rankų ir jas spaudė, tęsiantis konfliktui, tyčia stumdė nukentėjusiąją A. V. ir rankų delnais suėmęs ją už kaklo smaugė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. V. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, sukėlusiais nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su savo sutuoktine A. V. kartu yra 6 metus, iš kurių 4 metus yra susituokę. Kartu gyvena jų bendrame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį. Jų santykiai paskutiniu metu buvo įtempti, kadangi jis daug dirba užsienyje, o žmona būna Lietuvoje, dėl atstumo jų santykiai suprastėjo, jie atitolo, todėl grįžus vis dažniau kildavo žodiniai konfliktai dėl pinigų. Paskutiniu metu jau kalbėjo apie skyrybas. 2022 m. rugpjūčio 7 d. visą dieną su sutuoktine ginčijosi, ji jį provokavo konfliktui, įžeidinėjo, norėjo pasipykti. Norėdamas išvengti konflikto, jis išvyko iš namų. Pabuvęs pas draugą, apie 00:00 val. grįžo į namus. Tuomet su sutuoktine vėl apsipyko žodžiais, ji jį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, keikė, rėkė ant jo bei pradėjo jį stumdyti. Tuomet jis rankomis sugriebė jai už rankų, kad ją apramintų, pasakė „tu apsiramink“ ir paleido. Tuomet sutuoktinė pasiėmė jo telefoną, jį pastūmė, todėl jis priėjęs prie jos, ją stipriai viena ranka apkabino per kaklą ir krūtinę, sakė jai „apsiramink“ ir iškart paleido. Ką ji darė nematė, nes susinervinęs norėjo greičiau išeiti iš namų ir nebesivelti į konfliktą su sutuoktine. Apie tai, kad buvo kviesta policija sužinojo tik kitą dieną. Dėl savo poelgio labai gailisi, pasižada atsiprašyti savo sutuoktinės. Prašo leisti tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Papildomai gali nurodyti, kad psichiatrijos ligoninėje nėra gydęsis, priklausomybių ligų centre nėra registruotas, dėl gyvenimo skyriumi neprieštarauja, tačiau nemano, kad tai būtina, kadangi jis iškart po konflikto apsigyveno pas savo seserį, ten ir dabar gyvena, į namus nevyksta, su sutuoktine nebendrauja (1 t., b. l. 85–86). Papildomos apklausos metu nurodė, kad jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, jų keisti neketina. Papildomai gali nurodyti, kad jis atsiprašė savo sutuoktinės, ji jam atleido, jie susitarė dėl moralinės žalos atlyginimo, todėl prašo bylą pabaigti baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 94).
Kaltinamojo T. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 01.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas namuose - svetainėje kilus žodiniam konfliktui tarp sutuoktinių T. V. ir A. V., pastarajam atsistojus nuo kėdės, jis tyčia suėmė abiem rankomis A. V. rankas ties bicepso raumeniu ir pradėjo spausti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. A. V. ištrūkus iš T. V. gniaužtų ir pasitraukus virtuvės link, minėtas sutuoktinis tyčia pradėjo stumdyti ją ir suėmęs abiem rankų delnais A. V. kaklą pradėjo smaugti ją, dėl ko ji pradėjo dusti ir pajuto fizinį skausmą. T. V. prieš atvykstant policijos pareigūnams pasišalino nežinoma kryptimi (1 t., b. l. 1).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su savo šeimos nariais, tai yra sutuoktiniu T. V. ir mažamečiu sūnumi D. V.. 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 01.15 val. jai būnant namuose su savo sūnumi, namo grįžo neblaivus T. V.. Pastarojo jai paklausus, kiek jis išgėrė, sutuoktinis pasakė, jog keturis alaus. Jiems būnant virtuvėje tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl esamų jų įtemptų santykių. Po šių veiksmų jis pradėjo ją įžeidinėti sakydamas „tu daunė, debilė. Tavo tėvo vaikai debilai“. Jai atsakius, kad „jo tėvai vaikai debilai“ jis atsistojo nuo kėdės ir tyčia suėmė abiem rankomis jos rankas ties bicepsais ir pradėjo spausti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jai ištrūkus iš vyro gniaužtų ir pasitraukus virtuvės link, jis tyčia pradėjo ją stumdyti ir suėmęs jai abiem rankų delnais kaklą pradėjo smaugti, dėl ko pradėjo dusti ir pajuto fizinį skausmą. Šių įvykių metu iš antro aukšto laiptais nusileido jos mažametis sūnus, kuris pamatė jos ir sutuoktinio konfliktą. T. V. pamačius, kad įvykį stebi vaikas, jis paleido ją ir ji su savo sūnumi užbėgusi į antro aukšto kambarį užsirakino nuo smurtautojo. Po šių veiksmų apie esamą situaciją informavo BPC, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Jai šnekant su BPC, išgirdo durų trenksmą ir suprato, kad jos sutuoktinis pasišalino iš įvykio vietos. Jų su minėtu sutuoktiniu santykiai yra prasti, ji jau kuris laikas mąsto apie skyrybų proceso pradėjimą (1 t., b. l. 11).
Papildomai liudytoja apklausta A. V. nurodė, kad ji pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, jų keisti neketina. Papildomai parodė, kad dėl tiriamo įvykio sutuoktinis jos atsiprašė, įsipareigojo savanoriškai atlyginti jai padarytą moralinę žalą, todėl jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 52).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji A. V. pranešė apie įvykį, ji buvo šoko būsenos, labai susijaudinusi, smurto žymių nesimatė, blaivi, namų aplinka tvarkinga. Moteris pareigūnams nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 01.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sutuoktinis T. V. būdamas neblaivus suėmė už kaklo bei tempė stipriai suspaudęs už rankų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 23–26).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, matomas dviejų aukštų gyvenamasis namas. Priėjus prie namo iš dešinės pusės, matomos pilkos spalvos plastikines lauko durys. Įėjus į namo vidų, patenkama į koridorių. Koridoriaus gale prie sienos matomas pastatytas šviesiais pilkos spalvos spintelė, ant kurios sudėti įvairūs buities daiktai. Iš koridoriaus kairės pusės, patenkama į bendrą svetainės ir virtuvės patalpą. Kairėje patalpos dalyje matomi betoniniai laiptai vedantys į antrą aukštą, kur įvykiui reikšmingų objektų ar pėdsakų nėra. Prieš minėtus laiptus kairėje pusėje ant grindų, matoma sudėti statybiniai įrankiai ir medžiagas. Laiptų dešinėje matomos juodos spalvos durys. Už minėtų durų matomas vonios kambarys. Nuo vonios kambario praėjus į svetainės patalpą, matoma pastatyta sofa kuri stovi pastatyta, nuo kairės pusės sienos ir tęsiasi link svetainės vidurio. Svetainės kairėje pusėje prie sienos matomas ant grindų pastatytas staliukas, ant kurio buvo pastatytas televizorius. Televizoriaus dešinėje pusėje matomas pakabintas žalias ir baltas užuolaidas. Dešinėje svetainės pusėje matomas pastatytas stalas ir aplinkui jį sustatytas šešios kėdės. Ant minėto stalo matomas pastatytas ir atkimštas tris skardines alkoholinio alaus. Svetainės priešingoje pusėje matoma virtuvės patalpa, kurioje stovi virtuvės spintelės ir virtuvės buitinė technika. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, grumtynių pėdsakų nesimato. Daugiau įvykiui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G1627/2022 (02) nurodyta, kad A. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina suėmus rankų pirštais. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų, labiausiai tikėtina rankų pirštais sugriebiant tiriamajai už abiejų žastų. A. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad T. V. 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 01:15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu su savo sutuoktine A. V., tyčia abejomis rankomis suėmė už nukentėjusiosios A. V. rankų ir jas spaudė, tęsiantis konfliktui, tyčia stumdė nukentėjusiąją A. V. ir rankų delnais suėmęs ją už kaklo smaugė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. V. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, sukėlusiais nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina suėmus rankų pirštais. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų, labiausiai tikėtina rankų pirštais sugriebiant tiriamajai už abiejų žastų. A. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 52).
Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmėmis sutiko.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, yra neteistas, tačiau 2020 m. birželio 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 38 straipsnio, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nebaustas administracine tvarka, (1 t., b. l. 66), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 73), dirba užsienyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę prokurorės prašomam terminui, kuris yra artimas įstatymo nustatytos laisvės apribojimo bausmės trukmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimą per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.