Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,

atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Alekui Morozovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl nutarimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2010-04-22 priėmė pareiškėjo V. K. skundą dalyje dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-02-17 nutarimo Nr. 35/26 panaikinimo ir 1000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš LR valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (b.l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-02-17 nutarimo Nr. 35/26 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“. Ginčijamu nutarimu pareiškėjui V. K. paskirta nuobauda – atėmimas teisės keturias savaites pirkti maisto produktus už tai, kad 2010-02-11 padarė suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą, t.y. apie 20.15 val. vakarinio patikrinimo metu, kameroje Nr. 154, nuteistasis V. K. buvo nepasiruošęs vakariniam patikrinimui, buvo nepasiklojęs lovos, stovėjo prie stalo užkėlęs koją ant suolo, į perspėjimą atsistoti, kaip to reikalauja Kauno tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės, nereagavo ir įžūliai elgėsi. Tokiu savo elgesiu pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktus (žin., 2008, Nr. 81-3172, aktuali nuo 2009 04 01), Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 punktų reikalavimus, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-08-05 įsakymu Nr. 1-89 patvirtinto ,,Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo“ 3 ir 5 punktų reikalavimus.

Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad 2010-02-11 20.15 val., nuteistasis V. K. nebuvo tinkamai pasiruošęs vakariniam patikrinimui. Šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas 2010-02-17 paaiškinime (b.l. 34), kuriame nurodė, kad jis nežinojo, jog Kauno tardymo izoliatoriuje nustatyta taisyklingos stovėsenos tvarka. Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad vakarinio patikrinimo metu lova buvo nepaklota, tuo metu jis kameroje stovėjo, nepamena, ar pareigūnams įėjus į kamerą, koja buvo užkelta ant suolo. Pareiškėjas patvirtino, kad Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašas kameros patalpoje buvo. Šią aplinkybę patvirtina Kauno tardymo izoliatoriaus 2010-02-26 raštas Nr. 49/36 (b.l. 18). Iš 2010-01-11 V. K. pareiškimo (b.l. 27) Kauno tardymo izoliatoriui matyti, kad pareiškėjas yra susipažinęs su Kauno tardymo izoliatoriaus 2009-08-05 įsakymu Nr. I-89 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo“. Su Kauno tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis taip pat yra supažindintas ir jas pasirašęs 2005 m. (b.l. 26).

Administracinėje byloje įvykio aplinkybes patvirtina pareigūnų R. M. 2010-02-11 Nr. 22-42-79/1 ir A. K. 2010-02-11 Nr. 22-42-79/2 tarnybiniai pranešimai (b.l. 35-36 ), liudytojų R. M. ir A. K. parodymai duoti teismo posėdžio metu, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojai parodė, kad 2010-02-11 20.15 val., vakarinio patikrinimo metu R. M. įėjo į pareiškėjo V. K. kamerą, o A. K. liko prie durų. Įėjus į kamerą buvo matyti nepaklota lova, pareiškėjas stovėjo uždėjęs koją ant suolo. V. K. buvo liepta atsistoti tvarkingai, tačiau pareiškėjas į nurodymus nereagavo, jų nevykdė, vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl tokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų buvo surašyti tarnybiniai pranešimai.

Bausmių vykdymo kodekso 67 str. reglamentuota, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas. Nuteistajam, laikinai perkeltam iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių, teisinę padėtį nustato Bausmių vykdymo kodeksas ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymai dėl tvarkos aprašų patvirtinimo, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-08-05 įsakymu Nr. 1-89 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad pareigūnams, atliekantiems patikrinimą, įėjus į kamerą, suimtieji ir nuteistieji privalo rikiuotis kameroje prie savo miegamųjų vietų arba pareigūnams pareikalavus dėl kameros apžiūros atlikimo, suimtieji ir nuteistieji privalo rikiuotis koridoriuje, šalia kameros durų; o 5 punktas numato, kad patikrinimo metu, pareigūnams užėjus į kamerą, turi būti sutvarkytos ir paklotos miegamosios vietos, nuvalytas stalas, išjungtas radijas, radijo grotuvas, televizorius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas nurodytų punktų reikalavimų nevykdė, todėl atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-02-17 nutarimas Nr. 35/26 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio įstatyminio pagrindo jo panaikinti.

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovo veiksmų neteisėtumu, nepagrįstai paskyrus jam nuobaudą – atimti teisę keturias savaites pirkti maisto produktus. Pareiškėjas grindžia savo teisės pažeidimą tuo, kad ginčijamu nutarimu buvo pažeistos jo pagrindinės žmogaus teisės, suvaržyta teisinė padėtis, fiziškai suvaržyta teisė apsipirkti, diskriminuojama teisinė padėtis visuomenėje, nustatant papildomus apribojimus, žeminančius jo orumą.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.

Pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (ABTĮ 57 str.). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo ginčijama nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai už vakarinio patikrinimo metu padarytą suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009-02-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.