Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1996-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
2A-1996-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04086-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas
G. J., A. Š., V. R., R. R., N. P., T. P., E. G., G. A., Č. M., M. P., V.
Atsakovas
UAB UAB „KTVG“, UAB „Turkmėnlita“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Sergorus“
Trečiasis asmuo
BUAB „Kalvarijų turgus“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Civilinė byla Nr. 2A-1996-781/2013Proceso Nr. 2-01-3-04086-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 11.; 24.; 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti, iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G. J., A. Š., V. R., R. R., N. P., T. P., E. G., G. A., Č. M., M. P. ir atsakovo UAB UAB „KTVG“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. patikslintą ieškinį, ieškovų A. Š., V. R., R. R., N. P., T. P., E. G., G. A., Č. M., M. P. ieškinį atsakovams UAB „KTVG“, UAB „Turkmėnlita“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Sergorus“, tretieji asmenys BUAB „Kalvarijų turgus“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl darbo sutarties pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovai A. Š., V. R., R. R., N. P., T. P., E. G., G. A., Č. M., M. P. (toliau - Ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „KTVG“ (toliau - Atsakovas) bei subsidiariems atsakovams UAB „Turkmėnlita“, UAB „Sergorus“ ir UAB „Contestus projektai“ dėl įpareigojimo pakeisti darbo sutartis, neišmokėto darbo užmokesčio bei neturtinės žalos priteisimo. Ieškovai teismui paaiškino, kad Atsakovas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. išsinuomavo Kalvarijų turgavietę, kurioje jie dirbo kontrolieriais. 2011 m. gruodžio 2 d. Ieškovai atvyko į darbą, jų darbo priemonės buvo išnuomotos Atsakovui, jiems nebuvo suteiktas darbas. Nurodo, kad Atsakovas paaiškino, jog norint sudaryti darbo sutartį su Atsakovu, jie turi būti atleisti iš darbo BUAB „Kalvarijų turgus“ DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Anot Ieškovų, Atsakovas pažeidžia Europos Sąjungos Tarybos direktyvą Nr.2001/23/EB, nes įvyko verslo perdavimas konkurso nugalėtojui, todėl prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir tenkinti pareikštus ieškininius reikalavimus atsakovams. Nurodė, kad tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus“ Ieškovus atleido iš darbo 2011 m. gegužės 17 d. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2011 gruodžio viduryje, gavę Atsakovo informaciją apie įdarbinimo sąlygas.

Ieškovas G. J. (toliau - Ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti Atsakovą darbdavio teisių ir pareigų, kylančių iš jo 2011 m. rugsėjo 6 d. su trečiuoju asmeniu BUAB „Kalvarijų turgus“ sudarytos darbo sutarties Nr. 122 perėmėju ir įpareigoti pakeisti šią darbo sutartį, nurodant, kad darbdavys yra Atsakovas; priteisti iš Atsakovo ir subsidiarių atsakovų UAB „Turkmėnlita“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Sergorus“ jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 3 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal darbo sutartį Nr. 122 jis buvo priimtas į vyr. kontrolieriaus pareigas Atsakovo įmonėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 30-1399 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso laimėtojo tvirtinimo“ Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso laimėtoju buvo pripažinta ūkio subjektų grupė, susidedanti iš atsakovų. Tokiu būdu visas trečiojo asmens UAB „Kalvarijų turgus“ teises ir pareigas perėmė Atsakovas. Nurodė, kad jis pateikė prašymus Atsakovui ir trečiajam asmeniui BUAB „Kalvarijų turgus“, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja įmonių susitarimu būti perkeltas tokiomis pačiomis sąlygomis darbui iš trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ į Atsakovo įmonę. 2011 m. gruodžio 13 d. raštu Atsakovas netenkino Ieškovo prašymo ir neįdarbino jo savo įmonėje. Prasidėjus trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ bankroto procedūroms ir Atsakovui atsisakius perkelti jį darbui savo įmonėje, susidarė situacija, kai Ieškovas negali dirbti jam priskirto darbo. Todėl jis reikalauja priteisti jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad nutrūkus darbo santykiams, jis nebuvo užtikrintas ne tik savo, bet ir savo mažamečių vaikų ateitimi, jautėsi prislėgtas dvasiškai. Remdamasis tuo, prašė atlyginti jam padarytą neturtinę žalą – 3 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniais nesutiko. Atsiliepimuose į ieškovų ieškinį nurodė, kad pareiga įdarbinti buvusius trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ buvo numatyta Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatuose ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Atsakovo 2011 m. lapkričio 4 d. sudarytos Kalvarijų turgavietės nuomos sutartyje. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad darbuotojų įdarbinimui turi būti visos sąlygos: 1. darbuotojas turi būti pradėjęs dirbti bendrovėje UAB „Kalvarijų turgus“ iki konkurso nuostatų projekto pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžiui dienos (t. y. iki 2011 m. gegužės 4 d.); 2. darbuotojo darbo sutartis nėra pasibaigusi nuomos sutarties įsigaliojimo dieną (t. y. 2011 m. gruodžio 1 d.); 3. darbuotojas atleistas iš darbo trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu; 4. darbuotojo sutikimas; 5. nepasibaigęs 10 darbo dienų įdarbinimo terminas, skaičiuojamas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos. Pažymėjo, kad Ieškovai per visą galimą įdarbinimo terminą nepateikė savo sutikimo būti įdarbintais pas Atsakovą, priešingai, trečiajam asmeniui BUAB „Kalvarijų turgus“ jie buvo pateikę rašytinius atsisakymus būti įdarbintiems pas Atsakovą. Ieškovai iki šiol nėra atleisti iš BUAB „Kalvarijų turgus“. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-12 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų patvirtinimo“ priėmė sprendimą likviduoti UAB „Kalvarijų turgus“ be teisių perėmėjo. Todėl Atsakovas neperėmė trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ teisių ir pareigų. Nurodė, kad Ieškovai, remiantis DK 96 straipsnio 2 dalimi, praleido vieno mėnesio terminą ginčyti šį atsisakymą teisme, kadangi ieškinio senaties pradžia yra 2011 m. gruodžio 14 d., kuomet Atsakovas raštu per Ieškovų advokatą informavo Ieškovus apie tai, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą priimti į darbą Atsakovo įmonėje perkėlimo iš trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ būdu.

Atsakovai UAB „Turkmėnlita“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Sergorus“ atsiliepimuose į ieškovų ieškinius prašė taikyti DK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą ir ieškovų ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie yra netinkami atsakovai šioje byloje. Pagal Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatus, ūkio subjektų grupė ir jos nariai yra atsakingi tik prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir tik tiek, kiek tai tiesiogiai susiję su dalyvavimu konkurse. Pažymėjo, kad jokie dokumentai nenumato jiems pareigos atsakyti pagal ūkio subjektų grupės narių įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su Kalvarijų turgavietės nuomos sutarties sąlygų vykdymu.

Tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus“ atsiliepimuose į ieškinius prašo juos tenkinti. Sutiko, kad Atsakovas perėmė visą trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ verslą, todėl Atsakovui automatiškai perėjo visos jo teisės ir pareigos. Nurodo, kad darbo teisinių santykių perkėlimas yra siejamas su verslo perkėlimu, tai teisių ir pareigų pagal ieškovų darbo sutartis perėjimo Atsakovui momentas turėtų sutapti su trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ verslo perdavimo Atsakovui momentu. Kadangi trečiojo asmens UAB „Kalvarijų turgus“ verslas ir turtas Atsakovui buvo perduotas Kalvarijų turgavietės nuomos sutartimi, tai teisių ir pareigų pagal ieškovų darbo sutartis perėjimo momentu laikytina Kalvarijų turgavietės nuomos sutarties įsigaliojimo diena, t. y. 2011 m. gruodžio 1 d. Būtent šią dieną Atsakovas privalėjo pakeisti ieškovų darbo sutartis ir nuo šios dienos skaičiuoti bei mokėti jiems priklausantį darbo užmokestį. Todėl visos išmokos ieškovams turėtų būti skaičiuojamos ne nuo 2012 m. sausio 2 d. ir ne nuo 2011 m. gruodžio 15 d., bet nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Taip pat vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki ieškovų darbo sutarčių pakeitimo dienos.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieškovų ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti, nes ieškovai yra įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, jie yra kreditoriai. Nurodo, kad ieškovai siekia gauti darbo užmokestį iš atsakovų ir tuo pačiu metu reiškia kreditorinius reikalavimus trečiajam asmeniui BUAB „Kalvarijų turgus“: siekia gauti darbo užmokestį ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2012 m. kovo 26 d., Ieškovai – 2012 m. balandžio 13 d. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, kad Atsakovas nevykdo darbdavių susitarimo dėl darbuotojų perkėlimo DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas normos pagrindu. Ieškovai ieškiniuose nurodo, kad Atsakovas nevykdo Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr.2001/23/EB, todėl prašo teisminės gynybos dėl darbo sutarčių vykdymo, prašo iš atsakovų priteisti patirtus nuostolius, neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nuomos sutarties pagrindu 25 metams išsinuomavo žemės sklypą, statinius, o 2011 m. gruodžio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.20111215-1 pagrindu tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus” pardavė Atsakovui UAB „Kalvarijų turgus” priklausantį turtą – statinius, įrengimus, darbo priemones. Minėti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovai perėmė Vilniaus miesto savivaldybės konkurso sąlygomis iš trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus” vykdytą turgavietės verslą. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr.2001/23/EB 3 str. 1 d. nurodyta, kad perdavėjo teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarties arba darbo santykių, galiojančių perdavimo dieną, yra perduodami perėmėjui. Direktyvos 4 str. 1 d. numatytas draudimas, kad verslo perdavimas nėra pagrindas, kuriuo remiantis verslo perdavėjas ar perėmėjas gali darbuotoją atleisti iš darbo. Faktinės aplinkybės ir nuomos sutarties 5.1.-5.4. punktai rodo, kad skelbiant Kalvarijų turgavietės nuomos konkursą ir jos pagrindu sudarant nuomos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybė ir Atsakovas susitarė dėl darbuotojų perkėlimo dirbti į Atsakovo įmonę. Iš ieškovų paaiškinimo teismas nustatė, kad atvykus į darbą 2011 m. gruodžio 2 d. ieškovai negalėjo dirbti, nes darbo priemonės buvo perduotos Atsakovui. Tai reiškia, kad ieškovai apie darbo teisių pažeidimą sužinojo 2011 m. gruodžio 2 d. Minėtą aplinkybę patvirtina 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas dėl prastovos paskelbimo, nes likviduojamas UAB „Kalvarijų turgus” nevykdo veiklos, darbuotojams negali pasiūlyti sulygto darbo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2011 m. gruodžio 7 d. likvidatorės raštas darbuotojams, Ieškovo 2011 m. gruodžio 7 d. rašyti raštai, Ieškovų atstovo adv. V. Stančiko raštas įrodo, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2011 m. gruodžio 2 d., kai negalėjo vykdyti darbo funkcijų. Konstatavo, kad ieškovai 2011 m. gruodžio 2 d. buvo informuoti apie įsidarbinimo pas Atsakovą sąlygas. Vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, numatytas DK 96 straipsnio 2 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, prasidėjo 2011 m. gruodžio 2 d. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, kad Atsakovas nevykdo darbdavių susitarimo dėl darbuotojų perkėlimo DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos pagrindu. Teismas, vadovaudamasis aplinkybe, kad ieškovai kreipėsi į teismą DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir 138 straipsnio pagrindu praėjus 4 mėnesiams nuo ieškovų teisės pažeidimo momento, vadovaudamasis DK 96 straipsnio 2 dalimi ir 297 straipsnio 1 dalimi, atsakovams reikalaujant, taikė vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė, nes ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovų prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą teismas taip pat yra atmetęs, nes ieškinio senaties terminas praleistas be priežasties. Pažymėjo, kad 2012 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2012 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kalvarijų turgus” įrodo, kad ieškovai buvo nukreipę pastangas apginti darbines teises ir siekė išlaikyti darbo santykius su buvusiu darbdaviu UAB „Kalvarijų turgus”, siekiant gauti kompensacijas už darbą įmonės bankroto proceso eigoje ar LR Garantinio fondo įstatymo pagrindu. Iš 2012 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nustatė, kad ieškovai aktyviai dalyvavo procese paskiriant bankroto administratorių. Ieškovai atleisti iš darbo BUAB „Kalvarijų turgus” 2012 m. gegužės mėn. 17 diena. Ieškovai yra BUAB „Kalvarijų turgus” teisminio bankroto proceso dalyviai dirbę iki 2012 m. gegužės 17 d. Ieškovai iš atsakovų siekia prisiteisti darbo užmokestį už laikotarpį, kai buvo darbo santykiuose su BUAB „Kalvarijų turgus”. Ieškovų veiksmus teismas kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą darbo teisėmis, nes Ieškovų pastangos buvo nukreiptos gauti darbo užmokestį ir kompensaciją iš BUAB „Kalvarijų turgus”. Ieškovai apie 4 mėnesius nesirūpino, kad būtų apgintos jų darbinės teisės. Atsakovas per minėtą laikotarpį vystė veiklą, organizavo darbą bendrovėje. Nurodė, kad atsakovai nepažeidė ieškovų darbinių teisių, nes ieškovai nepareiškė vieno mėnesio eigoje po 2011 m. gruodžio 2 d. ieškinio teisme, nes nebuvo suinteresuoti tęsti darbo santykius naujo darbdavio bendrovėje. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovų reikalavimą atnaujinti ieškinio senaties terminą atmetė, taikė ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė. Teismas ieškovų reikalavimą subsidiariai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį iš Atsakovo steigėjų atsakovų UAB „Turkmėnlita“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Sergorus“ vertino kritiškai ir kaip siekį užvilkinti procesą siekiant gauti didesnes kompensacijas, nes juridinio asmens dalyvio subsidiari pareiga įvykdyti prievolę atsiranda tik dėl nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti juridinio asmens dalyvių nesąžiningi veiksmai, atsakovai UAB „Turkmėnlita“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Sergorus“ nesusiję su ieškovais jokiais teisiniais santykiais. Ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip neįrodytas.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo ieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Pabrėžė, kad tarp trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ ir Atsakovo nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Todėl šis straipsnis šalių tarpusavio santykiams negali būti taikomas. Nurodė, kad iš į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad Atsakovas nenušalino Ieškovo nuo darbo savo iniciatyva, neatleido iš darbo, taip pat nepakeitė būtinųjų darbo sutarties sąlygų, todėl neegzistuoja nei viena DK 297 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė. Teigia, kad tiek tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus“, tiek ir Atsakovas vykdo tą pačią ūkinę veiklą, susijusią su Kalvarijų turgavietės eksploatavimu bei administravimu, Atsakovas perėmė visus BUAB „Kalvarijų turgus“ klientus, todėl darbo santykiai tarp Ieškovo ir Atsakovo tęsiasi savaime.

Ieškovai, pateikę apeliacinį skundą, prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – Ieškovų reikalavimus atsakovams tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atmetė ieškovų ieškinį. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju, darbdavio teisės ir pareigos perimamos pagal įstatymą, ir šalių tarpusavio santykiams yra taikytinos DK 138 straipsnis, kuris neįtvirtina sutrumpinto ieškinio senaties termino, dėl ko konkrečiu atveju taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad nagrinėjant bylą, buvo nustatyti visi trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ verslo perėmimo požymiai. Pažymėjo, kad pažeidžiant imperatyvią DK 138 straipsnio 2 dalies nuostatą, Ieškovams ir šiai dienai nėra įteiktas atitinkamo turinio pranešimas, informuojantis apie verslo perkėlimą, dėl ko pagal DK 138 straipsnio 2 dalį, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris šiai dienai nėra prasidėjęs.

Atsakovas teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo motyvų ir pagrindų, atmesti ieškovų ieškinius kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad atsakovai perėmė iš trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ vykdytą turgavietės verslą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į Atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė Atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, nurodytomis jo patikslintame ieškinyje bei apeliaciniame skunde.

Ieškovai pateikė atsiliepimą į Ieškovo ir Atsakovo apeliacinius skundus, kuriame prašė tenkinti Ieškovo apeliacinį skundą, o Atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovai atsiliepime palaikė savo poziciją, išsakytą jų ankstesniuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į šalių apeliacinius skundus nurodė, kad ieškovams dalyvaujant trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje, jie siekė savo galimai pažeistas teises ginti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovai turėjo pasirinkti vieną iš teisių gynimo būdų, t. y. ar ginti teises Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ar siekti ieškinio patenkinimo šioje byloje. Sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškinio senaties termino taikymo. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai apie savo galimai pažeistas teises sužinojo 2011 m. gruodžio 2 d., kada atvykę į darbą, negalėjo vykdyti savo funkcijų, nes darbo priemonės buvo perduotos Atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus“ su Atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi DK 297 straipsnio bei 96 straipsnio nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai savo ieškinių reikalavimus grindė DK 138 straipsniu, kuriame nėra įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus“ ir Atsakovas vykdo tą pačią ūkinę veiklą, todėl Ieškovai daro pagrįstą išvadą, kad BUAB „Kalvarijų turgus“ buvo reorganizuota išdalijimo būdu, perduodant iki tol bendrovės vykdytą verslą naujai įsteigtai Atsakovo įmonei. Tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus“ prašė atmesti Atsakovo apeliacinį skundą ir jo naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundus tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus“ prašė patenkinti ieškovų apeliacinius skundus, panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pilna apimtimi tenkinti ieškovų reikalavimus atsakovų atžvilgiu.

Ieškovai G. A., Č. M. ir N. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsisakymus nuo apeliacinio skundo. Nurodė, kad ketinimų kreiptis į teismą neturėjo. Tai buvo advokato V. Stančiko ir ieškovo T. P. iniciatyva. Pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu, jokia informacija jiems teikiama nebuvo. Pareiškė, kad apie įsidarbinimo tvarką Atsakovo įmonėje sužinojo 2011 m. spalio mėn., tačiau įsidarbinti ten nenorėjo, kadangi pasirinko darbą BUAB „Kalvarijų turgus“. Atsižvelgiant į tai, ieškovai G. A., Č. M. ir N. P. prašo jų atžvilgiu apeliacinį procesą nutraukti.

Ieškovų G. A., Č. M., N. P. apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas (CPK 308 straipsnis), o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų proceso teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva remiantis CPK 308 straipsniu. Pažymėtina, jog toks atsisakymas nuo apeliacinio skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis).

CPK 308 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti atskirojo (apeliacinio) skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (prieštaravimas imperatyvios įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nepriimti ieškovų G. A., Č. M., N. P. atsisakymo nuo apeliacinio skundo, kadangi jų pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia jų ir (ar) kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Ieškovai G. A., Č. M., N. P. atsisakymuose nuo apeliacinio skundo nurodė, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės jiems yra žinomos, t. y. atsisakius apeliacinio skundo pakartotinai paduoti apeliacinį skundą neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis). Priėmus ieškovų G. A., Č. M., N. P. atsisakymą nuo apeliacinio skundo, apeliacinis procesas jų atžvilgiu nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių šiuo atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminus, taikymo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o teisės į priverstinį jos įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškinio senaties taikymas neabejotinai yra susijęs su asmens galimybių apginti savo teises ribojimu, todėl, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, būtina teisingai įvertinti visas šio instituto taikymui svarbias aplinkybes, taip pat privalu vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 21 punkte pažymima, kad jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, jog ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Todėl prieš pasisakant dėl senaties taikymo, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar asmens teisė arba įstatymo saugomas interesas realiai yra pažeisti ir ar turi būti ginami, ir tik po to vertinti, ar nėra praleistas įstatymu nustatytas terminas tokiai teisei ginti teismine tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis DK 96 straipsnio 2 dalimi ir 297 straipsnio 1 dalimi, priėjo išvados, kad ieškovai praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms apginti, todėl ieškinį atmetė. Visos byloje nustatytos aplinkybės teismo buvo vertinamos tik tiek, kiek jos susijusios su ieškinio senaties instituto taikymu. Teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo, ar buvo pažeistos ieškovų teisės ir interesai. Byloje buvo tiriamos tik ieškinio senaties taikymo sąlygos, nesigilinant į ieškovų reikalavimų esmę ir jų pagrįstumą.

Teismas neanalizavo, ar Atsakovas iš tikrųjų perėmė trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ verslą, ar jį galima laikyti BUAB „Kalvarijų turgus“ teisių ir pareigų perėmėju. Ginčo sprendime nurodęs, kad atsakovai nuomos sutarties pagrindu išsinuomavo žemės sklypą, statinius, o 2011 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tretysis asmuo BUAB „Kalvarijų turgus“ pardavė Atsakovui priklausantį turtą, todėl atsakovai perėmė turgavietės verslą, teismas nevertino, ar Atsakovas turėjo pareigą užtikrinti ieškovų darbo santykių tęstinumą, teisiškai nepagrindė, kaip naujo Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso organizavimas paveikė trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ darbuotojų teises ir pareigas. Be to neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, Atsakovą pripažinęs trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ verslo perėmėju, taikė DK 96 straipsnio 2 dalyje ir 297 straipsnio 1 dalyje numatytą sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė, ar buvo visos sąlygos šių teisės normų taikymui. Be to, skundžiamame sprendime konstatavęs piktnaudžiavimą darbo teisėmis, teismas neatsižvelgė į ieškovų procesinį statusą trečiojo asmens BUAB „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje.

Dėl aptartų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo įrodymų, neištyrė bei nenustatė reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, dėl ko liko neatskleista šios bylos esmė, motyvuojamoje dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiaga, nenurodė teisinių argumentų dėl šalių reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 308 straipsniu, 325 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kolegija

nutarė:

ieškovų G. A., Č. M., N. P. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti ir apeliacinį procesą šių ieškovų atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė