- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2YT-721-913/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Z., R. K., V. K., A. K., G. P.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. Z., R. K., V. K., A. K., G. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po savo vyro A. K., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, juridinį faktą nustatyti tam, kad pareiškėja A. T. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į A. K. palikimą pagal testamentą.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja yra vaikaitė A. K. ir A. K.. Jos močiutė A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o senelis A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties pareiškėja (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal testamentą, pagal kurį A. K. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų jos mirties dienai, tame tarpe visas pinigines lėšas, turtines ir neturtines teises, paliko pareiškėjai. Mirusi A. K. nebuvo sudariusi bendro sutuoktinių testamento. Mirus A. K., jo paveldėtojai, tame tarpe sutuoktinė A. K., nebuvo priėmusi A. K. palikimo notarine tvarka. A. K. ir A. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Miręs A. K. turėjo penkis vaikus, t. y. S. Z., R. K., V. K., A. K. ir G. P.. Po A. K. mirties liko jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine A. K. priklausantis turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei buities daiktai. Pastatai Nekilnojamojo turto registre yra registruoti A. K. vardu. Mirusysis A. K. nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties paveldėtojai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į Utenos rajono notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. K. palikimą. Po A. K. mirties, jo valdytą turtą toliau faktiškai valdė jį pergyvenęs sutuoktinis - A. K.. Tai, kad A. K. išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtina aktyvūs jos veiksmai, t. y. iki mirties sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), po vyro mirties A. K. liko gyventi tuo adresu ir gyveno iki savo mirties, t. y. 16 metų, naudojosi buities daiktais, išlaikė pastatus mokant su jais susijusius mokesčius. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi pastatai, A. K. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjo mamos G. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai ji šiuo adresu negyveno ir negyvena.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys S. Z. ir G. P. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pretenzijų neturi, su pareiškimu sutinka.
4. Suinteresuoti asmenys R. K., V. K., A. K., atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
5. Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjos A. T. tėvai yra Ž. T. ir G. P.. Senelis iš motinos pusės yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelė iš motinos pusės - A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. A. K. 2007 m. gruodžio 17 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje, turėjo penkis vaikus S. Z., R. K., V. K., A. K. ir G. P.. A. K. 2007 m. gruodžio 17 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle.
7. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1993 m. vasario 19 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrinu nuosavybės teise priklauso A. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
8. Byloje duomenų apie tai, kad po A. K. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, nėra. (duomenys neskelbtini) A. K., palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja, pagal kurį A. K. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų jos mirties dienai, tame tarpe visas pinigines lėšas, turtines ir neturtines teises, paliko pareiškėjai A. T..
9. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog A. K. po vyro A. K. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
10. Pareiškėja nurodė, kad po A. K. mirties, jo sutuoktinė A. K. ir toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki savo mirties ir prižiūrėjo sutuoktiniams bendrai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad A. K. rūpinosi mokėjimu už UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini).
11. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
12. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai ir į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinti paveldėjimo teisę į A. K. palikimą pagal testamentą.
13. Byloje susidarė 56,50 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo vyro A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti paveldėjimo teisę į A. K. palikimą pagal testamentą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,50 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 50 ct), išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.