- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-1147-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- K. N.
- Advokatai
- Julius Petrulionis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. N. jai kaip pilnamečiam vaikui paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2009-10-01 iki 2013-07-01, kol mokysis Vilniaus dailės akademijoje dieniniame skyriuje. Nurodė, kad jai yra reikalinga parama, nes įstojo į Vilniaus dailės akademijos dieninio skyriaus Dizaino bakalauro mokamas studijas, kurių metinė kaina – 10 366 Lt, stipendija nebus mokama, ji nedirba, yra išlaikoma motinos R. N. . Ieškovės poreikiai apytiksliai mėnesiui sudaro 1 106 Lt.
Atsakovas A.N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė jokių veiksmų tam, kad galėtų gauti pragyvenimui bei mokslui reikalingų lėšų nesiėmė. Jis iki tol, kol dukra baigė vidurinę mokyklą, teikė jai finansinę paramą, šios pareigos neneigė ir pagal išgales padėdavo. Tačiau ieškovės ieškinio patenkinimas sąlygotų neadekvatų jo antrosios šeimos, kur jis augina du nepilnamečius vaikus, turtinės padėties pablogėjimą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-10-16 iki ji baigs Vilniaus dailė akademiją, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ieškovei yra reikalinga parama, atsakovas ją turi ir gali teikti, atsižvelgdamas į tai, kad nekyla abejonių dėl ieškovės užimtumo ir negalėjimo dirbti studijuojant Vilniaus dailės akademijos dieninio skyriaus Dizaino bakalauro mokamas studijas, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė yra nepažangi ir studijų programą gali studijuoti nemokėdama už jas, nelaikydamas teisiškai reikšminga ta aplinkybę, kad atsakovas teikė ieškovei išlaikymą iki tol, kol ji baigė vidurinę mokyklą. Spręsdamas paramos dydžio nustatymo klausimą teismas nurodė, kad privaloma atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį ir pilnamečio vaiko poreikius ir laikė ieškovės reikalavimą priteisti 600 Lt iš dalies pagrįstu. Nenustatęs aplinkybių, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis turėtų būti atleistas nuo paramos ieškovei teikimo, atsakovas dirba, jo atlyginimas yra 2 834 Lt, jis turi dar du išlaikytinius (nepilnamečius vaikus), ieškovės motinos atlyginimas apie 1 900 Lt, ji daugiau išlaikytinių neturi, atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, teismas laikė, kad iš atsakovo ieškovės paramai priteistina po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes atsakovas yra įgalus teikti tokio dydžio paramą iki ji baigs Vilniaus dailės akademiją. Teismas pažymėjo, kad atsakovui teikiant paramą, ieškovės motinai teks didesnė išlaikymo našta, kadangi atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat turi teikti išlaikymą.
Šalies argumentai
Atsakovas A.N. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias dalyvavimą teismo posėdyje, įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pasak apelianto, teismo išvada, kad ieškovei yra reikalinga parama, o atsakovas turi ir gali ją teikti, padaryta šalių kartu su procesiniais dokumentais pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, nesudarius atsakovui galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime bei išsamiai pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, papildomai pateikiant šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus. Skundžiama teismo sprendimo dalis, anot atsakovo, yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Apeliantas nurodo, kad teismas išnagrinėdamas bylą jam nedalyvaujant pažeidė Civilinio proceso kodekso 246 str. nuostatas. Teismas, gavęs atsakovo prašymą dėl 2010-02-24 teismo posėdžio atidėjimo, turėjo šį prašymą nagrinėti ir dėl jo pasisakyti skundžiamame sprendime, tačiau teismas tik nurodė, kad buvo gautas toks atsakovo prašymas, tačiau nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl jis nebuvo nagrinėtas, taip pat kodėl atsakovo prašyme nurodytos priežastys nepripažintos svarbiomis. Teismas, priimdamas nutartį nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo nedalyvavimą teismo posėdyje sąlygojo objektyvios priežastys – atsakovo liga, apie kurią teismas buvo informuotas tinkamai. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturėjo pagrindo jau pirmajame parengiamajame posėdyje išnagrinėti bylą iš esmės ir nesudaryti atsakovui galimybių pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas po 350 Lt paramą dukrai, nesivadovavo Konstitucinio teismo 2007-06-07 nutarime išdėstytais 3.194 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos išaiškinimais, neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo sąlygų, neatsižvelgė į individualias šios bylos faktines aplinkybes. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvų besąlyginė pareiga išlaikyti tik nepilnamečius vaikus, ši prievolė baigiasi sulaukus pilnametystės, nes pripažįstama, kad darbingas pilnametis asmuo pats privalo pasirūpinti savo išlaikymu. Ieškovė neįrodė, kad yra išnaudojusi visas protingas galimybes pasirūpinti jos gyvenimui ir mokymuisi aukštojoje mokykloje reikalingomis lėšomis. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė pati pasirinko studijuoti dieniniame skyriuje ir ieškovė turi galimybę gauti valstybės paskolą studijoms finansuoti. Atsakovas nurodo, kad dėl to, kad ieškovė šiuo metu negauna stipendijos, jis negali būti laikomas atsakingu, nes šios pajamos priklauso tik nuo pačios ieškovės ir jos valios.
Teismas nenagrinėjo ir netyrė įrodymų, ar ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti sau reikalingomis lėšomis, neatsižvelgė, kad teikiant ieškovei paramą, būtų iš esmės pabloginta atsakovo turtinė padėtis ir padaryta žala asmenims, kuriems jis teikia paramą ar išlaikymą.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių paramos pilnamečiams vaikams teikimą (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 d.) taikymo, ir netinkamo procesinės teisės normų, reguliuojančių bylos atidėjimą, šaliai neatvykus į teismo posėdį (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 d.) taikymo.
Dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio3 d. taikymo
Nustatyta, kad ieškovė K. N. studijuoja Vilniaus dailės akademijos architektūros ir dizaino fakultete dieniniame skyriuje. Šios studijos tęsis iki 2013 m. liepos mėn. (b.l. 13). Ieškovei reikalingos lėšos pragyvenimui ir mokesčiams už mokslą universitete. Ji savarankiško pragyvenimo šaltinio neturi, jokių pajamų negauna. Atsakovas yra ieškovės tėvas (b.l. 5), jo gaunamo darbo užmokesčio dydis per 2009 m. sausio – spalio mėn. buvo apie 3000 Lt (b.l. 29). Ieškovės motinos darbo užmokestis per 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. buvo apie 2000 Lt (b.l. 12). Ji pagrinde išlaiko ieškovę, kuri su ja gyvena viename bute (b.l. 14). Pirmos instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji baigs aukštąjį mokslą, bet ne ilgiau iki ieškovė sulauks 24 metų amžiaus.
Atsakovas ginčydamas tokį teismo sprendimą nurodo, jog jis teikti pilnametei dukrai išlaikymą neturi įstatyminės pareigos.
Kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus ir joje nustatytas aplinkybes, apelianto apeliacinio skundo motyvus ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias paramos teikimą pilnamečiam vaikui ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 d. aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.).
Teismas tinkamai įvertino faktus, reikšmingus darant išvadą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalį, išanalizavo visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytu faktu, kad ieškovei būtina tėvo parama, teiktina Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, o atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą tokio dydžio, kukį nustatė teismas. Teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, jo kartu su dabartine žmona išlaikomus du nepilnamečius vaikus (b.l. 32, 33), ieškovės išlaidas reikalingas jos pragyvenimui ir mokslui, teikiamą ieškovės motinos paramą bei galimybę ją teikti pagal gaunamas pajamas, todėl taikė tik minimalius tėvo prisidėjimo išlaikymu pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalį prie tokių poreikių tenkinimo vertinius standartus, netenkindamas visos ieškovės prašomos sumos – tiek periodinėmis išmokomis, tiek reikalingų sumokėti už mokslą mokesčių, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė studijuoja dieniniame skyriuje, pirmame kurse. Akivaizdu, kad ji tik pradėjusi studijuoti, dirbti neturi galimybės dėl studijų dieniniame skyriuje specifikos, be to, esant studijų pradžiai jai labai svarbu nepraleisti užsiėmimų, nes nukentėtų mokymosi kokybė. Pirmo kurso studentams nesudaryta galimybė tarp studijų dirbti, todėl ieškovė neturi galimybių pasirūpinti pati lėšomis, kurios jai reikalingos apie 1 100 Lt sumai per mėnesį. Teismo nustatyta iš atsakovo reikalingo ieškovei išlaikymo tik kiek daugiau nei ¼ dalis, todėl ir ši aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad ieškovė neišnaudoja protingų galimybių pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje ir pragyvenimui, nes likusią jai reikalinga sumą ji turės gauti iš motinos arba, kaip nors užsidirbdama, kai tuo tarpu visą sumą uždirbti ji neturi galimybių dėl nurodytų aukščiau aplinkybių.
Dėl Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 d. taikymo
Civilinio proceso kodekso 156 straipsnio nuostatą, numatančią teismo teisę atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, detalizuoja Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Taigi įstatymas galimybę atidėti bylos nagrinėjimą sieja su svarbių priežasčių, kurių įvertinimas yra teismo prerogatyva (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), buvimu. Įstatymo nuostata dėl priežasčių, paprastai nelaikomų svarbiomis priežastimis, aiškintina taip, kad įvertinti tokias priežastis kitaip, t.y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik padaręs išvadą, kad šalies nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys realiai sutrukdė ar atėmė jai galimybę dalyvauti teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, arba dėl to ji neturėjo galimybės pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu.
Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo žinoma, jis pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes nuo 2010-02-22 iki 2010-02-025 sirgo ir su prašymu pateikė nedarbingumo pažymėjimą (T. 3, b. l. 94, 95). Minėta, kad pagal Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas šalies liga paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, todėl pagrįstai atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje I. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-173/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje S. R., M. N. v. UAB ,, Arteta“, bylos Nr. 3K-3-151/2007, kt.).
Pažymėtina tai, kad jokių išskirtinių aplinkybių dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atsakovas nenurodė, nurodyta priežastis tik trumpalaikė liga, savo argumentus bei motyvus atsakovas buvo išdėstęs atsiliepime į ieškinį (b.l. 26-28) įrodymai byloje jau surinkti. Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė tik vieną medicininį pažymėjimą, kurį pagal gavimo datą – 2009-11-27 turėjo galimybę pateikti kartu su 2009-12-08 atsiliepimu į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismui prijungus šį pažymėjimą prie bylos, jį įvertinus konstatuotina, kad dėl jame nurodytų duomenų, jog ieškovui buvo nustatyta ligos diagnozė, kuri neriboja jo darbingumo, o taip pat pirkti vaistai neįtakoja atsakovo turtinės padėties iš esmės, dėl ko jis negalėtų dukrai teikti teismo priteisto išlaikymo (paramos).
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas savo sprendimą netenkinti atsakovo prašymo dėl bylos atidėjimo turėjo motyvuoti teismo sprendime, nes įstatymai to nenumato. Teismo nutartis dėl šalių prašymų išsprendimo nurodoma teismo posėdžio protokole (Civilinio proceso kodekso 169 straipsnio 2 d. 7, 8 punktai).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. N. 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).