- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- I-3599-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01781-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 10 950 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-16).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K, ir šiuo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas pakankamas užimtumas. Kamerose praleido per dieną po 22,5 valandos. Pasivaikščiojimo kiemelyje per dieną praleido po 1,5 valandos, sporto salėje, stalo teniso užsiėmimuose, kambariuke praleido per savaitę po 1 valandą. Nurodo, kad Europos sąjungos kalėjimuose, pataisos įstaigose nėra tokio režimo, kad būtų ištisai užrakinti kaliniai ir laikomi kamerose. Užrakinami tik nakties metu. Todėl tokį savo kalinimą pareiškėjas prilygina kankinamam elgesiui. Teigia, jog jam nebuvo suteiktas joks prasmingas užimtumas kas dieną. Nors rašė prašymus suteikti jam darbą, vesti žaisti krepšinį, tinklinį. Pataisos įstaiga vykdant bausmes naudoja pasenusius metodus. Kalinamiesiems asmenims tyčia siekia sukelti kančią, skausmą, depresiją. Nurodo, kad bausmes atliekantiems kaliniams reiktų sudaryti režimą taip, kad poveikis būtų kompensuotas taikant pozityvias ir iniciatyvias priemones. Kaliniai turi turėti galimybę rinktis įvairių rūšių veiklą, užsiėmimus. Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose nurodoma, kad pagrindinis įkalinimo tikslas yra socialinė reabilitacija. Kalinius paleidus į laisvę jiems nevykdžius socialinės reabilitacijos, pastarieji kelia grėsmę visuomenei. Atsakovo teiginiai, kad pats nuteistasis turi rodyti iniciatyvą dėl užimtumo, vertintini kritiškai, kaip neracionalūs, prieštaraujantys galiojantiems teisės aktams, tai tik atsakovės atstovo gynybinė pozicija. Teigia, kad jo kalinimo laikotarpiu jis buvo laikomas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 136 – 137 straipsnių reikalavimus. Nurodo, kad jam neteisėtais valstybės atstovo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Žala padaryta fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė jam kančias ir išgyvenimus. Mano, kad jo atveju yra pagrindas priteisti žalos atlyginimą pinigais.
2019 m. birželio 18 d. pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad atsakovės atstovas tyčia pažeidinėja jo teises, sąmoningai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, bando išvengti atsakomybės. Nurodė, kad prie sporto salės netinkamai įrengtos dušinės. Sporto salė nėra valoma. Nėra galimybės pasportavus nusiprausti po dušu. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo leista naudotis internetu. Teigia, kad jam nebuvo suteiktas darbas. Buvo diskriminuojamas dėl religijos. Kitus nuteistuosius vedžiojo į jogos užsiėmimus. Prašo teiktą skundą tenkinti pilnai, priteisiant jam iš valstybės 10 950 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22-25).
Nurodė, kad Vilniaus PN nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 136, 137 straipsnių reikalavimais. Įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Vilniaus PN savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne asmenų norais ar pageidavimais.
Resocializacijos pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimas priklauso nuo socialinių partnerių lankymosi ir siūlomų veiklų. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų socializaciją, kuri svarbi kiekvienos visuomenės funkcionavimo sąlyga, tai - viso gyvenimo esmė ir kultūros, ir socialiniu atžvilgiu.
Nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Svarbiausia yra nuteistojo įsisąmoninimas, t. y. aiškus savęs, savo gyvenimo situacijos, sunkumų, kuriuos išgyvena priėmimas ir kt., siekis keisti nuteistojo žalingą elgesį yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir jis neįmanomas be paties nuteistojo motyvacijos, pastangų ir aktyvaus dalyvavimo. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovės atstovas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko pilnai. Prašo jį tenkinti. Nurodo, kad buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi jam nebuvo sudarytos sąlygos išpažinti jo tikėjimą. Jis yra musulmonas. Nurodė, kad jam nebuvo sudarytos galimybės dirbti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, yra nurodęs atsiliepime, kad teismo posėdyje atstovas nedalyvaus (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d., kuomet kalinamas buvo Lukiškių TI-K, jam nebuvo užtikrinta teisė į užimtumą (b.l. 1-16).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.
Nuteistųjų socialinė reabilitacija - tai visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingų reintegraciją į visuomenę. Nustatyta, kad Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovo teigimu, įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.
Vilniaus pataisos namų 2-asis Resocializacijos skyrius 2019 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime dėl E. M. skundų 2019-05-17 Nr. 97-449 (b. l. 40-42), taip pat atsakovės atstovas atsiliepime yra nurodę, kad vykdomos šios pozityvaus užimtumo priemonės: fizinis lavinimas, organizuojama teniso, šaškių, šachmatų turnyrai bei kiti stalo žaidimai, vyksta krepšinio, tinklinio, baudų metimo, sportiniai užsiėmimai (esant tinkamoms oro sąlygoms); vyksta religinės apeigos, grupinės „Biblijos valandos”, „Biblijos grupės", individualūs pokalbiai su kunigais, kapelionais, vikarais, vienuoliais ir vienuolėmis, grupiniai ir individualūs susitikimai, pokalbiai, gitaros valandėlės su Vilniaus Šv. P. A. (Bernardinų) parapijos savanoriais, susitikimai su Lietuvos kalinių globos draugijos, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, Vilniaus arkivyskupijos, Vilniaus Šv. M. M. nekaltojo Prasidėjimo parapijos, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“, VšĮ „V. Š.“, „Alfa“ grupės; VšĮ „Malonės namai“ savanoriais, Vilniaus mokymo centras organizuoja šachmatų, muzikos, dailės ir anglų kalbos būrelius, kompiuterinio raštingumo užsiėmimus; vyksta grupiniai netradicinės terapijos, kvėpavimo, jogos užsiėmimai; organizuojami koncertai, spektakliai, miuziklai, „Poezijos pavasaris“, svarbiomis Lietuvai istorijos datomis organizuojamos paskaitos, kurias dėsto įvairių universitetų atstovai, vyksta Meno studijos būrelis. Vykdoma Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę. Lukiškių Tl-K kompiuterinio raštingumo programa, kurią vykdo Vilniaus mokymo centro informatikos mokytojai, Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, integracijos į visuomenę programa, kurią vykdo SRS specialistai, bibliotekininkė, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ teisininkai, kurie konsultuoja individualiai. Taip pat yra vykdomos Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, meninio ugdymo programa (įkurtos dvi dailės studijos), Vilniaus PN laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programa, kurią vykdo SRS specialistai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro specialistai, kurie skaito paskaitas narkomanijos prevencijos temomis, Kriminalinės subkultūros apraiškų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime prevencijos programa, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus aprobuotą elgesio pataisos programų „SeNAT" bei „Tavo strategija" programa. Nurodė ir tai, kad siekiant gerinti psichologinį mikroklimatą tarp nuteistųjų, skatinant pozityvų užimtumą, elgesio korekciją bei vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-02-18 Įsakymu Nr. V-79 „Dėl nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-07-09 Įsakymu Nr. 1-124 „Dėl Psichologinės tarnybos vykdomų pataisos programų patvirtinimo" patvirtintos programos. Vilniaus PN psichologai vykdo „Meno terapijos laikymo Vilniaus PN“, „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo", „Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo", „Psichoterapinės grupės, emocinės paramos terapinės grupės“ programas. PT specialistai taip pat vykdo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintas elgesio pataisos programas: „Tik tu ir aš", „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ ir dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S.“
Be kita ko, atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuteistiesiems atliekantiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, yra sudaryta galimybė žaisti tenisą, mankštintis mankštos kambaryje, eiti į laisvalaikio užimtumo patalpas (žaisti šachmatais, stalo žaidimus ir t. t.), dalyvauti Šv. Mišiose, savanorių organizuojamuose užsiėmimuose: Savęs pažinimo ir elgesio keitimas, Biblijos valanda, Jus aš draugais vadinu, Biblijos grupė, Biblioterapija, mokytis anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo, lankyti šachmatų būrelį, dalyvauti šaškių ir šachmatų turnyruose, krepšinio/tinklinio varžybose, Psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, koncertuose, spektakliuose.
Teismas susipažinęs su atsakovės atstovo pateikta informacija apie vykdomas veiklas užimtumui užtikrinti neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija, kadangi pareiškėjas skundo aplinkybių dėl užimtumo konkrečiau nedetalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu būdu jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, kokia programa, veikla ir pan. nebuvo leista pasinaudoti. Juolab, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti galėjo 1,5 val. per dieną, sporto salėje lankėsi, žaidė stalo tenisą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovas pateikė detalius ir aiškius paaiškinimus, įrodymus dėl užimtumo užtikrinimo pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjas jų nepaneigė reikšmingais ir objektyviais duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais. Netgi vadovaujantis EŽTT praktika, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Nenustatyta, kad Vilniaus PN administracija būtų vykdžiusi, kaip teigia pareiškėjas skunde, priešingus teisės aktams veiksmus, būtų sąmoningai siekusi pareiškėjo teisių pažeidimo, jo desocializacijos, neužtikrinusi jam teisės į užimtumą ginčo kalinimo laikotarpiu. Skunde pareiškėjo nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais.
Byloje yra pateiktas pareiškėjo skundas dėl nuteistųjų, išvedamų į laisvalaikio užimtumo patalpas (b.l. 34-35) bei prašymas leisti dirbti UAB „Mūsų amatai“ (b.l. 39), taip pat pateikti Lukiškių TI-K raštai (atsakymai) į šiuos pareiškėjo skundą ir prašymą (b.l. 33, 37-38). Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 2 d. raštu paaiškino išvedamų nuteistųjų į laisvalaikio užimtumo patalpas sąrašų sudarymo tvarką ir nurodė, kad įstaigos administracija sudaro visas galimybes jam lankytis laisvalaikio užimtumo patalpoje. Pažymėjo, kad skunde nebuvo nurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali dalyvauti laisvalaikio užimtume su kitais nuteistaisiais. Nėra duomenų, kad šį Lukiškių TI-K atsakymą pareiškėjas būtų skundęs BVK 183 straispnio nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas dėl jo prašymo įsidarbinti, nurodant, kad jis 2017 m. birželio 30 d. buvo informuotas apie laisvą darbo vietą įmonėje, buvo paaiškinta prašymo-pasižadėjimo dėl priėmimo į darbą pateikimo tvarka. Atsižvelgiant į Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžio metu pateiktas tarnybų ir skyrių rekomendacijas buvo priimtas sprendimas neleisti pareiškėjui dirbti įmonėje. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs šį Lukiškių TI-K atsakymą. Kitų pareiškėjo skundų ar prašymų dėl skunde nurodytų aplinkybių, teiktų pataisos įstaigos administracijai ar kitoms įstaigoms, nėra. Todėl remiantis išdėstytais argumentais nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo teisės į užimtumo pažeidimo aspektu.
Teismas pažymi tai, kad pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. atsiliepime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas mini aplinkybes dėl prie sporto salės netinkamai įrengtos dušinės, tai kad sporto salė nėra valoma, kad nebuvo galimybės jam pasportavus nusiprausti po dušu, kad jam nebuvo leista naudotis internetu, nebuvo suteiktas darbas, buvo diskriminuojamas dėl religijos, kad kitus nuteistuosius vedžiojo į jogos užsiėmimus. Tačiau teismas jų nevertina ir dėl to nepasisako, kadangi tai nėra skundo, kurį pareiškėjas yra pareiškęs 2019 m. gegužės 14 d., ir prašo nagrinėti, dalykas. Be to, šie nusiskundimai yra pateikti deklaratyviai, visiškai jų nekonkretizuojant, neprašant pripažinti dėl šių aplinkybių (kalinimo sąlygų) pareiškėjo teisių pažeidimo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 10 950 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais, emociniais, psichologiniais išgyvenimais, kankinimu. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje A-438-336/2012). Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.