Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas G. R. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų G. R. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones G. R. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas (1,08 prom.) daugiau nei du su puse karto viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais G. R. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą G. R. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams, kas rodo, jog teismas, skirdamas nuobaudą, pakankamai didelį dėmesį skyrė G. R. prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą G. R. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 13) matyti, kad G. R. praeityje administracine tvarka nebaustas, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje, vertinant ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, bendrame kontekste atsižvelgiama ir į tai, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (LVAT nutartis Nr. N575-992/2012). Nors šiuo atveju G. R. vairavo, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,08 prom.), tačiau alkoholio koncentracija kelis kartus viršijo maksimalią leistiną normą, ir buvo artimesnė vidutiniam neblaivumo laipsniui.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo pateiktą darbdavio charakteristiką. Apygardos teismas pažymi, kad šioje charakteristikoje (b. l. 20) nurodyti duomenys niekaip neatspindi G. R. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: kad jis yra pavyzdingas ir stropus, komunikabilus, korektiškas ir paslaugus darbuotojas, taip pat patikimas ir turintis atsakomybės jausmą žmogus. Akivaizdu, kad visos šios charakteristikoje pateiktos aplinkybės ir išvardytos asmeninės G. R. savybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad G. R. elgesys pasikeitė, ir kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, kad G. R., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Darbdavio atstovo surašytoje charakteristikoje nurodoma aplinkybė, kad kasdienėje darbinėje veikloje G. R. renka važinėti tarybiniu automobiliu, o jam netekus teisės vairuoti, jį vežioja kitas kompanijos darbuotojas, tačiau ši aplinkybė rodo, jog iš esmės pagrindinei darbinei funkcijai atlikti – saugoti objektus - G. R. teisė vairuoti nėra būtina, jis gali būti nuvežamas kito darbuotojo. Tuo pačiu pastebėtina, jog charakteristika atskleidžia, kad G. R. atėmus teisę valdyti transporto priemones, darbdavys rado sprendimą, kaip elgtis susidariusioje situacijoje, ir iš darbo pažeidėjas nebuvo atleistas, kuo remiantis darytina išvada, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimas neatėmė jo pragyvenimo šaltinio, nepablogino jo finansinės padėties, o tai, kad dėl savo neapgalvotų veiksmų patiriamos neigiamos pasekmes, yra tik jo paties netinkamo elgesio pasekmė. Kita vertus, akivaizdu, kad G. R. savo darbovietėje dirbo dar prieš pažeidimo padarymą, taigi jis žinojo, jog norint geriau atlikti pavestas darbo funkcijas, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

G. R. taip pat nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga ir tam, jog jis galėtų tinkamai pasirūpinti savo šeima, kuriai šiuo metu ypatingai reikalinga jo pagalba – sunkiai susirgo brolis, kuris tapo neįgaliu (diagnozė – dešinės pusės kūno paralyžius), be to, jis su žmona rūpinasi 80-ies metų uošve, kuri gyvena kaimo vietovėje. Visų pirma apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjas teismui nei prie savo prašymų sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nei prie atskirojo skundo nėra pateikęs jokių dokumentų (duomenų apie šeimos sudėtį, medicininių išrašų, seniūnijos pažymų), kurie patvirtintų jo teiginius apie tai, kad jis turi sunkiai sergantį brolį ir ligotą uošvę. Pažymėtina ir tai, kad G. R. teigia, jog jo brolis turi du pilnamečius vaikus, tačiau nenurodo, dėl kokios priežasties jie negali pasirūpinti savo nedarbingu ligotu tėvu. Apygardos teismas pažymi, jog CK 3.205 str. inter alia numato, kad pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis visų pirma kyla jų pilnamečiams vaikams. Kita vertus, pažeidėjas nenurodo, kodėl jo broliu negali pasirūpinti kiti jo šeimos nariai, taip pat nepateikia duomenų, kodėl jis pats negali jo lankyti naudodamasis viešuoju transportu, ar padėti broliui pasiekti gydimo įstaigas pasinaudojant taksi paslaugomis ar paprašant draugų pagalbos. Akivaizdu, jog analogiška situacija yra ir su G. R. uošvės lankymu – pažeidėjas nenurodo, kad jo žmona būtų vienintelė uošvienės dukra, neatskleidžia, kodėl kiti artimieji ir giminaičiai G. R. netekus teisės vairuoti negali pasirūpinti jo žmonos motina. Be to, pareiga pasirūpinti savo motina visų pirma kyla pažeidėjo žmonai, tai ji turi rūpintis priemonėmis, kurios užtikrintų savalaikį nuvykimą pas mamą ir jos poreikių patenkinimą. Byloje nėra duomenų, kad G. R. žmona neturėtų vairuotojo pažymėjimo, to skunde nenurodo ir pažeidėjas. G. R. nurodė, jog jis su žmona uošvę lanko pasinaudodami viešuoju transportu, ir nors šis būdas nėra itin komfortiškas, apygardos teismo manymu, yra pakankamas aprūpinti žmonos mamą būtiniausiais produktais. Byloje nesant duomenų apie uošvės judėjimo negalią, negalima atmesti, jog su vaikų palyda ji gali važiuoti autobusu ir taip pasiekti gydymo įstaigas.

Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, jog šlubuoja ir paties G. R. sveikata, dėl ilgų darbo metų statybose ir patirtų traumų jam skauda kojas, jis negali būti šaltame ore. Apygardos teismas pažymi, jog ir šiuo atveju pažeidėjas nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl turimų sveikatos problemų. Kita vertus, sistemiškai analizuojant ATPK 27 str. 3 d. reglamentavimą, matyti, jog įstatymų leidėjas yra numatęs, jog tuomet, kai automobilį vairuoja neblaivus asmuo, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas net ir tuo atveju, jei jis naudojasi automobiliu dėl neįgalumo. Šioje normoje atsispindi įstatymo leidėjo nuostata, kad vairavimas būnant neblaiviam yra ypatingai šiurkštus pažeidimas, ir tokiu atveju asmeniui gali būti atimama teisė vairuoti net ir tuomet, jei tai reikštų judėjimo negalios nulemtą mobilumo apribojimą. Todėl akivaizdu, jog ir svarstant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, vien jokiais duomenimis nepatvirtintas pažeidėjo deklaratyviai nurodomas paūmėjęs kojų skausmas, kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, netrukdo jam toliau dirbti, nelaikytinas išimtine aplinkybe, dėl kurios jam turėtų būti pirma laiko gražinamas vairuotojo pažymėjimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad G. R., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga lengviau atlikti darbus bei pasirūpinti artimaisiais, girtavo ir sėdo už vairo būdamas neblaivus, ir taip apsunkino savo galimybes tinkamai atlikti savo darbą ir pasirūpinti šeimos nariais, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad G. R. prašyme ir jo atskirajame skunde nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis dirba, rūpinasi savo šeima ir artimaisiais. Šios aplinkybės iš esmės egzistavo (išskyrus pažeidėjo deklaratyviai nurodomą brolio ligą, kurios nepatvirtina jokie medikų išrašai) ir prieš pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad G. R. elgesys pasikeitė ir yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad G. R. suprato, kokios galėjo būti jo elgesio pasekmės, dėl pažeidimo, kuris yra atsitiktinio pobūdžio, gailisi, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog G. R. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes G. R., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas G. R. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios (išnagrinėjęs net du G. R. prašymus), nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad G. R. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.