- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- eA-1853-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04505-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- H. A. Q. Q.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. Q. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. Q. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. Q. Q.kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33573 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento direktoriaus 2021 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3K-212 ,,Dėl komisijų sudarymo“ sudarytos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1560 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ambasadoje, (duomenys neskelbtini), iš nusikalstamos grupuotės gavo laišką su kulkomis. Laiške pareiškėjas sulaukė grasinimų (dėl darbo ambasadoje). Dėl gauto grasinančio laiško pareiškėjas kreipėsi į policiją, tačiau pagalbos ir apsaugos nesulaukė. Tuomet pareiškėjas persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ten asmenims, kalbantiems arabų kalba, gyventi sekasi sunkiai, jaučiamas rasizmas. Pareiškėjas naujame mieste neprisitaikė, nerado darbo, todėl emigravo.
2.2. Atsakovas nevertino pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) ambasadai, kreipimosi į policiją ir gresiančio pavojaus jo gyvybei.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas prašė atsakovo, nagrinėjant skundą, užtikrinti tiesioginį ir betarpišką išklausymą, tačiau atsakovas tokio prašymo netenkino. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįsti Komisijos argumentai, kad nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, priežastis – grasinimus dėl darbo kitos šalies ambasadai; ekonomines aplinkybės; galimą pavojų gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtino kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų ir kyla reali grėsmė sveikatai bei gyvybei.
2.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.
2.5. Komisija iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas abstraktus, nedetalus, yra prieštaravimų. Pareiškėjas tiesiogiai nesusitiko su grasintojais, jų nematė ir niekas jam tiesiogiai negrasino. Pareiškėjas gavo grasinantį laišką, kuriame, kaip teigė pareiškėjas, įrašyta ne ta ambasada, kurioje jis dirbo. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad nuo 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ambasadoje, (duomenys neskelbtini), tačiau tuo pat metu apklausoje nurodė, jog iš savo namų ((duomenys neskelbtini) atvyko tik 2021 m. birželio 5 d., kai gavo grasinantį laišką. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dokumentų, kad dirbo ambasadoje. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad turi nuotraukas, pažįsta darbuotojus, tačiau, pasak atsakovo, tai neįrodo, jog jis dirbo ambasadoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jei pareiškėjas tikrai dirbo (duomenys neskelbtini) ambasadoje, galėjo kreiptis į šią ambasadą su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau to nepadarė.
5. Migracijos departamentas akcentavo, kad pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą kritiškiau vertinti pareiškėjo pasakojimo patikimumą, o nesant kitų patvirtinančių įrodymų, priskirti žemą įrodomąją galią. Tyrimo metu atsakovas neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Taip pat atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) milicijos grupuotės grasinimai), atsakovas vertino kritiškai. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
6. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės įvertintos ir dėl papildomos apsaugos suteikimo. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgęs į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
7. Atsižvelgęs į pareiškėjo individualias savybes, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Migracijos departamentas nesutiko su argumentais, kad nepagrįstai atsisakė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neužtikrino pareiškėjo teisės būti išklausytam principo taikymo ir teisingo skundo nagrinėjimo. Atkreipė dėmesį, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai reikalinga. Šiuo atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas.
9. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su individualia situacija susijusią informaciją. Šiuo atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti dėl jo individualių savybių. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad atliko tyrimą ir įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 metų Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų, todėl Sprendime pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies kriterijų. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš surinktos kilmės valstybės informacijos, pasak atsakovo, nebuvo galima daryti išvados, kad jo kilmės valstybėje kilo reali ir individuali grėsmė, nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei motyvų persekioti pareiškėją dėl individualių savybių. Taip pat nenustatyta, kad kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Migracijos departamento vertinimu, priimtas Sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio yra teisėtas bei pagrįstas.
10. Migracijos departamentas pažymėjo, kad Sprendime pateikti detaliai aptarti prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo ir draudimo atvykti sprendimo motyvai, kurių pagrindu nesuteikė pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos ir nusprendė pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
12.1. Pareiškėjas – (duomenys neskelbtini), išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją, gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), truputį kalba anglų kalba. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė 2021 m. rugpjūčio 24 d. Paskutinės gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), gavo laišką iš nusikalstamos organizacijos. Pareiškėjas laiške sulaukė grasinimų dėl darbo ambasadoje. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos 23 d., po dviejų dienų iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvą. Sprendime nurodyta, kad prieš priimant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjas bandė pabėgti iš apgyvendinimo vietos, nes norėjo patekti į kitą Europos valstybę.
12.2. Migracijos departamente apklausos metu 2021 m. spalio 20 d. prieglobsčio prašytojas paaiškino, kad nuo 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ambasadoje dirbo statybos darbus, taip pat buvo vertėju. (Duomenys neskelbtini) karinės grupuotės vietinius žmones, dirbančius užsienio šalių ambasadose, laiko šnipais. Dėl šios priežasties pareiškėjui buvo grasinama, jis gavo grasinantį laišką su kulkomis. Tuomet pareiškėjas persikėlė į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kalba kalbantiems žmonėms gyventi sekasi sunkiai, jaučiamas rasizmas. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjas neprisitaikė, nesusirado darbo. Pareiškėjas pažymėjo, kad, gavęs grasinantį laišką, kreipėsi į policiją, tačiau suprato, jog policija neapsaugos. Dėl to 2021 m. liepos 23 d. pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys sunitai yra pavojuje dėl grupuotės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), remiamos (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
12.3. Atsakovas, surinkęs informaciją apie pareiškėjo nurodytą grupuotę, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) taip pat žinoma kaip (duomenys neskelbtini) tinklo (duomenys neskelbtini) politinė partija. (Duomenys neskelbtini) finansavo ir apmokė (duomenys neskelbtini) pajėgos. (Duomenys neskelbtini) vadovavo buvęs griežtosios linijos (duomenys neskelbtini).
12.4. (Duomenys neskelbtini).
12.5. (Duomenys neskelbtini).
12.6. Sprendime atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) provincija yra (duomenys neskelbtini).
12.7. Ginkluotų konfliktų vietos ir įvykių duomenų projektas (angl. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pranešė apie 630 saugumo incidentų (duomenys neskelbtini) gubernijoje ataskaitiniu laikotarpiu. Dauguma jų buvo užkoduoti kaip mūšiai ir incidentai. Saugumo incidentų įvyko visuose gubernijos rajonuose, naudoja „etninę ar sektantišką valymo veiklą“ tokiu mastu, kokio nėra kitose provincijose.
12.8. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
12.9. Prieglobsčio prašytojas Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuris patvirtino jo asmens tapatybę ar pilietybę. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, t. y. šią pabėgėlio statuso taikymo nuostatą atsakovas laikė įvykdyta.
13. Įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo pasakojimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir pagrįstai konstatavo, jog argumentai, kuriais pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi patvirtinančiais Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti, nes pasakojimai apie galimą persekiojimą jų neatitinka.
Šalies argumentai
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai nenuoseklūs. Tiek Migracijos departamentui, tiek skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad tiesioginio grasinimo nepatyrė. Tik teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 4 nepažįstami asmenys, privažiavę netoli ambasados, pradėjo šaudyti, bandė pareiškėją nužudyti (šios aplinkybės anksčiau prieglobsčio prašytojas nebuvo nurodęs). Pareiškėjas teigė, kad nusikalstama grupuotė kėsinosi į jį dėl darbo ambasadoje. Išsiaiškinta, kad jis su broliu dirbo ne ambasadoje, o atliko statybos darbus. Taigi, teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad prieglobsčio prašytojo darbas nėra susijęs būtent su ambasados veikla, pareiškėjas nėra įtakingas asmuo, todėl nėra ir pagrindo tikėti, jog jis galėjo dominti nurodytos grupuotės narius. Atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojo pasakojimą, nustatytas faktines aplinkybes (gyvenamosios vietos keitimas, nepritapo kitame mieste, per 10 dienų nesusirado darbo, po to atvyko į Europą, nepatiko Lietuvoje, bandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos), teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatskleidžia tikrosios išvykimo iš kilmės šalies priežasties. Tikėtina, kad tai – ne grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, o ekonominės priežastys, kurios nelemia prieglobsčio suteikimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, Migracijos departamentas pripažino, kad šiuo atveju pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų kriterijų. Atsižvelgęs į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, teismas svarstė, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Teismas nustatė, kad atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi EPPB informacija ir nurodė, kad 2021 m. ataskaita patvirtina, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė, taip pat nepateikė ir įrodymų, naujesnės informacijos, galinčios paneigti atsakovo Sprendime padarytas išvadas. (Duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur kariniai konfliktai nevyksta, todėl pareiškėjas, darbingo amžiaus jaunuolis, kalbantis ir anglų kalba, turi galimybę persikelti gyventi į kitą vietovę ir susirasti atitinkantį jo sugebėjimus darbą. Pareiškėjas nurodė, kad 10 dienų gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nerado darbo. Teismas laikė, kad tai pakankamai trumpas terminas įsidarbinimui, todėl pareiškėjas turėtų ilgesnį laiką pagyventi saugioje vietoje, kol pavyks užsitikrinti pragyvenimo šaltinį.
17. Ištyręs rašytinę medžiagą, teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, vadovavosi naujausia, oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama 2021 m. EPPB pateikta informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti.
Šalies argumentai
18. Skunde pareiškėjas nurodė, kad pageidavo, jog Komisijoje jo skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė suteikta nebuvo. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte nustatyta, jog skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojo dalyvavimas, sprendžiant jo prašymą, nėra privalomas. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių argumentų, kad šiuo atveju turėjo būti daroma išimtis ir skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgęs į ginčo faktines aplinkybes, prašymo argumentus, atsakovo surinktą medžiagą, teismas nenustatė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista jo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti pareiškėjui maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nepateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar padaręs teisės pažeidimų. Teismo vertinimu, Sprendime nėra argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą – užkirsti kelią nelegaliai migracijai – būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimaliam terminui. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios būtų priežastimi taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą.
20. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimo dalis uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.
21. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
23. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.
24. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl darbo (duomenys neskelbtini) ambasadoje sulaukė grasinimų iš karinių grupuočių. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didelę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, asmenų, susijusių su vakarų valstybėmis, jų įstaigomis, įmonėmis ar piliečiais, persekiojimą.
25. EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, pateikta informacija yra iki 2020 m. spalio mėn. Taigi, atsakovas turėjo rinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.
26. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimas turėtų būti naikinamas kaip neišsamus ir nepagrįstas. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
28. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
32. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
36. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad dėl darbo (pareiškėjas dirbo statybose ir padėdavo versti dokumentus) (duomenys neskelbtini) ambasadoje sulaukė grasinimų (plačiau žr. šios nutarties 12.1-12.2 p.).
37. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) ambasadoje, (duomenys neskelbtini), ir dėl to kylančios individualios grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus ir prieštaringas. Pareiškėjas nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ambasadoje, todėl sulaukė grasinančio laiško, tačiau vėliau išsiaiškinta, kad pareiškėjas ambasadoje tik atliko statybos darbus. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) 4 nepažįstami asmenys, privažiavę netoli (duomenys neskelbtini) ambasados, pradėjo šaudyti, bandė pareiškėją nužudyti, o Migracijos departamentui ir skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog tiesioginio grasinio nesulaukė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš pareiškėjo pasakojimo matyti, jog jis keitė gyvenamąsias vietas, nesėkmingai bandė susirasti darbą, po to atvyko į Europą, tačiau jam nepatiko Lietuvoje, bandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas neatskleidžia tikrosios išvykimo iš kilmės šalies priežasties. Tikėtina, kad tai – ne grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, o ekonominės priežastys, kurios nelemia prieglobsčio suteikimo.
38. Atsižvelgdama į išdėstytą, pritardama, tačiau nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kurios būtų pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.
39. Tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (97.1 p.).
40. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos valstybes nares, EPPB, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, siekdamas įvertinti pareiškėjo pasakojimą bei pagrindus dėl beatodairiškos grėsmės kilmės šalyje, rinko informaciją iš įvairių šaltinių: rėmėsi 2021 m. parengta EPPB, kaip kompetentingos institucijos rinkti kilmės valstybės informaciją, ataskaita, Tarptautinės Migracijos Organizacijos pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) įgyvendinamos savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, informacija apie Europos valstybių ir kitų organizacijų teikiamą teisinę pagalbą, konsultacijas ir kitą pagalbą, ir minėtą informaciją skundžiamame Sprendime išsamiai įvertino. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo kilmės šalyje (pareiškėjo gyvenamoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) provincija) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei aptartą reglamentavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Migracijos departamentas pažeidė reikalavimą rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.
42. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino individualias pareiškėjo savybes ir atsižvelgęs į surinktą aktualią kilmės šalies informaciją, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, nepagrįsta objektyviais įrodymais, išsamus tyrimas nepatvirtino individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
43. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, ar 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte pagrindas – yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie verstų suabejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančius teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. A. Q. Q. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.