Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2025-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-931-1199/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-07-14
Bylos Nr.
e1-931-1199/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22638-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
Č. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-931-1199/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22638-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje Č. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vairuotoju-krovėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. D. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. 2025 m. birželio 28 d., apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini) (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) vairavo automobilį „Volkswagen LT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimą, nustatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis Č. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad 2025 m. birželio 28 d. apie 12 val. jis jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen LT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko vienas pas savo kaimyną, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso jis nežino. Pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, „Bajorų“ degtinę, 0,5 litro, 40 laipsnių stiprumo, kartu su kaimynu išgėrė ant dviejų minėtą butelį. Gėrė pas kaimyną kieme, negali tiksliai nurodyti kiek laiko buvo pas kaimyną, automobilis stovėjo kieme. Po to, kai jis pavartojo alkoholio, jis ne viską prisimena, pamena protarpiais. Jis negalėjo išvažiuoti iš kaimyno kiemo per galinį išvažiavimą, ne pagrindinį. Pieva buvo apžėlusi, todėl jis užstrigo ir negalėjo išvažiuoti, nes prieš tai lijo. Kodėl atsisėdo prie automobilio vairo „Volkswagen LT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis negali paaiškinti. Greičiausiai norėjo važiuoti namo, kurie yra apie 1 kilometrą nuo kaimyno, pas kurį buvo. Jis pamena, kad jis buvo savo automobilyje prie vairo, tada prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas ir pasakė jam užgesinti automobilio variklį. Tiksliai negali pasakyti kaip buvo, pasakė gesinkit automobilį, atiduoti raktelius ir išlipti iš automobilio. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, atsisakė dėl to, kad buvo ne viešoje vietoje o privačioje teritorijoje pas kaimyną kieme. Nuo seno jam išaiškino, kad negali tikrinti blaivumo privačioje teritorijoje, manė, kad pažeidžiamos jo teisės, dėl to jis atsisakė tikrintis blaivumą. Jį sulaikė, patalpino į policijos pareigūnų automobilio laikino sulaikymo kamerą, nustatė jo asmens duomenis, iškvietė tralą. Dėl savo veikos jis labai gailisi, nori pabrėžti, kad daugiau nevartos alkoholio. Jis retai vartoja alkoholį, priklausomybių neturi. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi (el. b. l. 92–95).

Kaltinamojo Č. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. D. parodė, kad 2025 m. birželio 28 d. apie 11.30 val. pastebėjo, kad pas jos kaimyną, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jai iš matymo pažįstamas vyras vardu Č. ir kitas jai nepažįstamas asmuo. Asmenys atvyko krovininiu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui atvažiuojant pas kaimyną, matė, kad automobilį vairavo Č. Matė, kaip pas kaimyną, namo kieme, vyrai, tarp jų ir Č., vartojo alkoholį, voliojosi ant žolės, rėkavo, leido garsiai muziką. Suprato, kad išgėrę vyrai gali važiuoti su automobiliu, kadangi tai jau ne pirmas kartais, kai Č. po kaimą važinėja išgėręs, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Apie 15.21 val. pamatė, kad asmenys sėda į minėtą krovininį automobilį ir išvažiuoja. Matė, kaip Č. sėdo prie vairo ir išvažiavo link(duomenys neskelbtini) g. Kadangi policija dar atvykusi nebuvo, pati sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo ta kryptimi, kur nuvažiavo Č. ir sustojusi sankryžoje laukė policijos. Jai belaukiant policijos, jai paskambino jos vyras ir pasakė, kad minėtas krovininis automobilis, yra užstrigęs pievoje, (duomenys neskelbtini) g. Vyras visą tai matė pro jų namo langus, kadangi ta vieta matosi. Sulaukusi policijos pareigūnų, palydėjo juos iki minėtos gatvės, kurioje, nuo kelio maždaug apie 30 metrų buvo užstrigęs minėtas automobilis. Policijos pareigūnai, Č. sulaikė. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos pasakyti neturi (el. b. l. 13–16).

2025 m. birželio 28 d. peržiūrėjus pareigūnų kūnų kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad girdisi moteriškas balsas sakantis, kad čia ji pranešė ir kad parodys, kur jie yra užstrigę. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje, girdisi moteriškas balsas sakantis, kad dabar jie užstrigo ir negali išvažiuoti. Policijos pareigūnas klausia, ar jie dabar yra ten. Moteriškas balsas atsako, jie ten yra užstrigę ir planuoja išvažiuoti. Automobilis sustoja, ant kelio stovi automobilis, šalia jos žmogus. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, eina link ant kelio stovinčio automobilio. Šalia jo stovintis žmogus eina link pareigūnų, matosi, kad tai moteris. Policijos pareigūnė jos paklausia, kiek jų ten yra. Moteris atsako, kad dviese. Pievoje matosi stovintis baltos spalvos krovininis automobilis. Policijos pareigūnas priėjęs prie automobilio atidaro kairės pusės dureles. Vairuotojo vietoje sėdinčiam vyrui liepia užgesinti mašiną ir išlipti. Paima vyrą už rankos ir patraukia iš automobilio. Vyras išlipa. Jis apsirengęs rudos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kelnėmis, apsiavęs žalsvos spalvos guminiais batais. Matosi kitoje automobilio pusėje stovintis dar vienas vyras. Policijos pareigūnai jį pakviečia. Vyro apsirengęs rudos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kelnėmis, apsiavęs žalsvos spalvos guminiais batais pasako, kad jis čia užbuksavo. Policijos pareigūnas jo klausia ar vairavo jis. Vyras kažką tai nerišliai atsako, tačiau jo žodžiai nesuprantami. Policijos pareigūnas jam sako, kad vairavo girtas. Vyras atsako, kad girtas. Policijos pareigūnas klausia kam mašina priklauso. Vyras atsako, kad jam. Pareigūnas toliau klausia pro kur čia važiavo, čia kelio nėra. Vyras mosteli ranka ir sako laukais. Pareigūnas paklausia vyro kur yra mašinos rakteliai, palipa laipteliu link automobilio kabinos, pažiūri, bei sako, kad be raktelių mašina. Vyras atsako, kad be raktelių. Po to klausia vyro, ar jis turi savo dokumentus. Vyras atsako, kad neturi. Po to policijos pareigūnas klausia, ar dokumentus turi draugas. Kitas vyras jam rusų kalba atsako, kad jis padeda ištraukti mašiną ir kad jis čia visai ne prie ko. Toliau policijos pareigūnas atidaro tarnybinio policijos automobilio duris bei pasako vyrui apsirengusiam rudos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kelnėmis, apsiavusiam žalsvos spalvos guminiais batais sėsti į automobilį. Vyras atsisėda ant tarnybinio automobilio sulaikymo kameros slenksčio. Policijos pareigūnas jo dar kartą paklausia, ar jis turi dokumentus. Vyras atsako, kad ne, po to paklausia policijos pareigūnų, ar jis gali laukais eiti namo. Policijos pareigūnė jam pasako, kad ne. Po to policijos pareigūnė tikrina vyro apsirengusio juodos spalvos džemperiu su baltomis juostomis ant rankovių, tamsios spalvos marškinėliais, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavęs juodais batais, baltais padais duomenis. Jis prisistato V. G. Tikrinimo metu girdisi kaip pareigūnas bendrauja su kitu vyru . Po to paprašo pareigūnės patikrinti ir šio vyro duomenis. Policijos pareigūnė klausia vyro apsirengusio rudos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kelnėmis, apsiavusios žalsvos spalvos guminiais batais asmens kodo. Vyras atsako, kad nesakys. Tada policijos pareigūnas pasako šiam vyrui, kad jo prisistatyti prašo policijos pareigūnai. Vyras klausia kokia priežastis. Policijos pareigūnas jam atsako, kad be priežasties gali patikrinti jo duomenis, o kita priežastis, kad buvo užkluptas“. Vyras sako, kad neužkluptas, jis privačioj teritorijoj. Policijos pareigūnas vėl pasako šiam vyrui pasakyti savo asmens kodą. Vyras vėl kalba apie privačią teritoriją. Policijos pareigūnas jam pasako, kad nesvarbu privati tai teritorija ar ne ir pasako prieiti prie policijos pareigūnės. Policijos pareigūnė jam pasako pasakyti savo asmens kodą. Vyras padiktuoja savo asmens kodą ir pasako, kad turi būti Č. D. Vyras vėl kalba, kad jis yra privačioj teritorijoj. Policijos pareigūnė jam aiškina, kad ir privačioj teritorijoj jis negali girtas sėstis už vairo. Vyras aiškina, kad privačioj teritorijoj jis gali būti girtas kaip tapkė ir kad policijos pareigūnai tikrina tik keliuose ir kad jis pastoviai girtas važiuoja po laukus, aiškina, kad jo policijos pareigūnai girto privačioj teritorijoj negali sulaikyti. Vyrui sakoma, kad jis bus sulaikytas. Prie jų prieina moteris apsirengusi žalsvos spalvos džemperiu ir žalsvomis kelnėmis, kuri paklausia policijos pareigūnų, gal bus galima paimti mašiną. Vyras įsodinamas į policijos tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Policijos pareigūnė paklausia prie jų priėjusios moters, kur yra mašinos raktai, pasako, kad tą mašiną reikės patraukti. Moteris jai atsako, kad vyras išvažiavo paimti Č. giminaičių. Toliau pareigūnas Č. D. paklausia, ar jis turi teises, jis atsako, kad turi angliškas. Girdisi kaip vyras sulaikymo kameroj kalba apie privačią teritoriją, sako, kad jis pūsti atsisakė, kad nieko nepasirašys, kad jis nori geria, nori ne. Antrame vaizdo įraše užfiksuota kaip moteris sako, kad jie visiškai girti, dviese. Vėliau policijos pareigūnas prieina prie kito vyro, kuris apsirengęs juodos spalvos džemperiu su baltomis juostomis ant rankovių, juodai-baltai dryžuotais marškinėliais ir jo paklausia, ar jis turi savo dokumentus. Vyras skėsčioja rankom ir rusų kalba sako, kad jis padėjo žmogui mašiną, po to sako, kad nieko nėra, alkoholio, nieko. Policijos pareigūnas jo paprašo pasakyti savo vardą ir pavardę. Vyras atsako V. G. Tada policijos pareigūnas sako vyrui, kuris apsirengęs rudos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kelnėmis, apsiavęs žalsvos spalvos guminiais batais, kad reikės prasipūsti. Vyras atsisako pūsti. Policijos pareigūnas jam paaiškina, kad jeigu atsisako, tai čia prilyginama sunkiam girtumo laipsniui, vyras atsako, kad žino. Pareigūnas klausia ar jis supranta, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą yra baudžiamoji atsakomybė, kai prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Vyras linksi galva ir kažką tai sako, ką nesuprantama. Policijos pareigūnas jam sako gal jis gali įpūsti, gal bus mažiau, gal bus administracinė tiktai. Vyras sako nesvarbu. Vyras sako, kad jis nepūs tikrai. Policijos pareigūnas jam atsako, kad važiuos kraujo tada paimt. Vyras sako, kad neduos kraujo. Policijos pareigūnas informuoją vyrą, kad laikinai sulaikytas bus už įtariamos nusikalstamos veikos padarymą. Toliau prie pareigūno prieina moteris apsirengusi pilku džemperiu, policijos pareigūnas klausia moters ar ji matė kaip vairavo, moteris atsako, kad matė kaip įvažiavo tokiu nemažu greičiu. Po to paklausė ar matė kas vairavo. Moteris atsakę, kad nematė. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnas nurodo Č. D., kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, dar kartą klausia, ar tikrinsis blaivumą alkotesteriu. Č. D. atsako, kad ne. Policijos pareigūnas sako, kad mato, jog Č. D. yra neblaivus. Pastarasis atsako, kad nesvarbu (el. b. l. 128–134).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Vilniaus miesto 3 Policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 28 d. apie 15.26 val. reaguojant aktyviose pajėgose šaukiniu V1308 kartu su vyresniuoju tyrėju Kasparu Stonkumi, buvo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), kad pas pranešėjos kaimyną yra atvažiavę neblaivūs draugai su krovininiu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini) k., šalia kelio, su automobiliu juos pasitiko pranešėja M. D., kuri nurodė, kad asmenys iš pranešime nurodyto adreso išvažiavo ir įklimpo laukuose, dabar bando išvažiuoti, taip pat nurodė, kad jie jau atvažiavo neblaivūs ir matė kaip pas kaimyną vartojo alkoholį ir išvažiavo. M. D. juos palydėjo iki vietos, kurioje buvo užstrigęs krovininis automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, pievoje, buvo pastebėtas minėtas automobilis, kurio variklis buvo užvestas, vairuotojas akseleravo, bandė išvažiuoti iš vietos pievoje, kurioje buvo užklimpęs, tačiau nesėkmingai. Priėjus prie automobilio vairuotojo durelių, už vairo sėdėjo, kaip paaiškėjo, Č. D., gim. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio, iš keleivio pusės, lauke stovėjo V. G., kuris bandė išstumti savo draugo automobilį iš pievos. Č. D. buvo iškart išlaipintas iš automobilio, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, sunkiai gebėjo paaiškinti įvykio aplinkybes. Č. D. nurodė, kad vairavo automobilį, vartojo alkoholinius gėrimus, yra neblaivus, tačiau yra privačioje teritorijoje, todėl vairuoti gali. Pasodinus Č. D. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, asmuo tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu atsisakė, taip pat atsisakė pasirašyti visus procesinius dokumentus. Kiek vėliau, į įvykio vietą atėjo Č. D. sesuo R. M., kuri nurodė, kad brolis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais (el. b. l. 48–49).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Nuo (duomenys neskelbtini) g., žiūrint link (duomenys neskelbtini) g. 50 namo, žolėje matomos automobilio padangų paliktos provėžos. Einant provėžomis, paėjus apie 30 metrų matoma pieva, kuri yra apaugusi krūmais ir medžiais, kurioje matomas stovintis krovininis automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiksli įvykio vieta yra koordinatėse (duomenys neskelbtini). Iš išorės automobilis yra tvarkingas, baltos spalvos su raudonomis juostomis. Ant automobilio šonų yra matomi užrašai. Automobilio viduje yra pilkos spalvos sėdynės. Daiktadėžėje yra matomi daiktai (telefonai, cigarečių pakelis, žiebtuvėlis). Ant sėdynės yra matomas mėlynos spalvos megztinis. Tarp sėdynių yra matomi vandens buteliai ir pirštinės. Automobilio vidus yra netvarkingas, atsidarius keleivio durelės, porankyje yra matomos „Redbull“ skardinės. Apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta, objektai iš įvykio vietos nepaimti. Vaizdo stebėjimo kameromis teritorija nestebima. Automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (el. b. l. 20–22).

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminis tyrimo pradėjimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Č. D. 2025 m. birželio 28 d., apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini) (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) vairavo automobilį „Volkswagen LT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos ir taip vengė neblaivumo patikrinimo (el. b. l. 1–8).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Č. D., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, Č. D. vengia neblaivumo patikrinimo, jis įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. Č. D. su akte nurodytais duomenimis sutiko ir patvirtino parašu (el. b. l. 61–62).

Leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 1 d. išduotas Č. D. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę – automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 117).

VšĮ „Emprekis“ išraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW LT 35“, pasirinkti metai 2001, vertė – 2 616 Eur (el. b. l. 96).

AB „Regitra“ registro išraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW LT 35“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra Č. D. (el. b. l. 63–64).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje Č. D. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2025 m. birželio 28 d., apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini), jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Be paties Č. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojos M. D. duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad matė kaip Č. D. vartojo alkoholį ir paskui sėdo prie vairo, ir išvažiavo; policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys, kur užfiksuota, kad D. atsisakė tikrintis girtumą; tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad Č. D. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad Č. D. įvykio metu buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai, kita bylos medžiaga. Č. D. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

Č. D. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. (el. b. l. 142–145).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę Č. D., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Č. D. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Č. D. neteistas (el. b. l. 65–66), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas vieną kartą už tai, jog būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bauda sumokėta (el. b. l. 69–71), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vairuotoju-krovėju. Byloje nėra duomenų apie Č. D. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, bei tai, kad Č. D. praeityje yra baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą griežtesnę bausmę – 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Č. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Č. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos, inkriminuotos kaltinamajam, jis būtų vėl pažeidęs teisės aktų nustatytus reikalavimus, baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, Č. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, Č. D. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti dirbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog Č. D. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, sudaro pagrindą išvadai, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, Č. D. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, Č. D. po vairavimo vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negalėjo. Kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, užstrigo pievoje, vairavo krovininį automobilį. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 1 d. (el. b. l. 97–100), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, Č. D. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo metu Č. D., vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Volkswagen LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 63–64), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su alkoholio vartojimu ir dėl to asmenims, vairavusiems transporto priemones, kilsiančiais padariniais (kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai), vengė pasitikrinti neblaivumą, vadovaujantis pastarąja teisės norma, Č. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

2025 m. liepos 1 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos Č. D. nuosavybės teisės į automobilį Volkswagen LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 1036–110). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Volkswagen LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamajam Č. D., konfiskavimas, laikinas Č. D. nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Č. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Č. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Č. D. galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, Č. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti Č. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 1 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią Č. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti Č. D. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volkswagen LT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio Č. D., konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, Č. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Č. D. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Volkswagen LT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Č. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Č. D., išaiškinti, kad:

1) jis turi atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Č. D., taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova