Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal T. J. (T. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo T. J. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus subendrinta 1 250 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. T. J. nubaustas už tai, kad 2018 m. gruodžio 30 d. apie 10.11 val. S.Batoro g. – Žaliakalnio g. sankryžoje, Vilniuje vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,613 (atsižvelgiant į galimą paklaidą) promilių girtumas), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į kelkraštyje stovinčius kelio ženklus Nr. 203, Nr. 402, toliau vairuodamas automobilį atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį elektros stulpą, apgadindamas stulpą ir vairuojamą automobilį. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 4, 5 6, 9, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Be to, jo, kaip pradedančiojo vairuotojo, vairuojama transporto priemonė nebuvo pažymėta baltu kvadrato formos skiriamuoju ženklu su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje, tuo pažeidžiant KET 4 priedo 18 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.2. Skunde pažymima, jog skiriant T. J. švelnesnę nei ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta minimali administracinio poveikio priemonė, tokia priemonė nebūtų per griežta, atitinkanti padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, T. J. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika dėl nuobaudos proporcingumo, teisingumo, kasacinio teismo praktika bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-41/2014). Įvertinus visas aptartas aplinkybes, tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinių nuobaudų tikslus galima pasiekti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatant trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. T. J. išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą mokymo programą, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra pasirengęs laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prašymą taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas T. J. argumentuoja aplinkybėmis dėl jo gyvenamosios, darbo ir mokymosi vietos, skunde taip pat aptariama teismų praktika dėl taikomų nuobaudų proporcingumo, teisingumo, galimybės nuobaudų tikslus įgyvendinti skiriant mažesnį nei įstatyme numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis T. J. iš esmės laiko tik jo gyvenamąją vietą bei atstumą nuo jos iki darbo ir mokymosi vietos. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos dar nusižengimo padarymo metu. Antra, T. J. turi visas galimybes naudotis viešojo transporto paslaugomis, kurios yra prieinamos tiek jo gyvenamojoje, tiek darbo, tiek mokymosi vietoje. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. T. J. padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas.

7. Vertinant pažeidėjo asmenybę sprendimo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo kontekste, apygardos teismo manymu, itin svarbu atsižvelgti ir į informaciją apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, nors už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus T. J. anksčiau ir nebaustas, jis visgi turi kelias nuobaudas už greičio viršijimą, taip pat vieną kartą baustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį (b. l. 2-8). Pažymėtina, jog vairuotojo pažymėjimą T. J. gavo tik 2017 m. birželio mėnesį (b. l. 16), jo vairuotojo stažas nėra didelis. Tai, kad per kiek ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį jis jau ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šioje byloje jis patrauktas atsakomybėn už vairavimą išgėrus, t. y. už vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių pažeidimų, teismo vertinimu itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir eliminuoja galimybę jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

8. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog administracinio poveikio priemonė minimaliam įstatyme numatytam terminui (už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų), T. J. buvo paskirta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. J. (T. J.) apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.