Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini)., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas (teistumas neišnykęs):

1) 2007 m. lapkričio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį 5 MGL (650 Lt arba 188 Eur) bauda;

2) 2008 m. liepos 4 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, iš pataisos namų paleistas 2011 m. gegužės 25 d., atlikęs bausmę;

3) 2011 m. gruodžio 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300 Lt arba 376 Eur) bauda. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi bauda pakeista į 5 paras arešto bausmę;

4) 2012 m. lapkričio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2013 m. sausio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutine 2 metų 4 mėnesių laivės atėmimo bausme; iš Vilniaus pataisos namų paleistas 2015 m. vasario 13 d., atlikęs bausmę;

6) 2015 m. birželio 26 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2015 m. spalio 19 d., atlikęs bausmę;

7) 2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-06-25 00.52 val. iki 2017-06-25 15.55 val. (viena para) ir laikyta, kad yra atlikta dalis bausmės – sumokėta 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. 2018 m. sausio 23 d. atlikęs baudžiamojo poveikio priemonę;

8) 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, turto – piniginių lėšų 720 Eur konfiskavimas. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Laisvės atėmimo bausmę atliko 2018 m. spalio 12 d., bauda nesumokėta;

9) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2019 m. spalio 9 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2019 m. lapkričio 22 d. atvyko į Vilniaus pataisos namus;

10) 2019 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį (4 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 30 parų arešto bausme; teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. R. vairavo kelių transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 04.12 val., (duomenys neskelbtini)., ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, buvo neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai.

1.1. Be to, A. R. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 17 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, ir būdamas 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. spalio 15 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planais 2018 m. vasario 5 d. Nr. Š7-876 ir 2018 m. spalio 15 d. Nr. Š7-6708, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 04.12 val., (duomenys neskelbtini)., ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nurodė, kad tikslios datos neprisimena, tą dieną važiavo į darbą, jo automobilį vairavo bendradarbis. Po darbo, apie 17 val. grįžo pas bendradarbį ir pradėjo vartoti alkoholį. Buvo (duomenys neskelbtini), išgėrė alaus, 0,5 degtinės. Jam paskambino draugas iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad parvežė įrankius. Jis juos turėjo būtinai pasiimti, nes jie brangūs, draugas turėjo išvykti, todėl bandė ieškoti blaivaus pažįstamo, kuris jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini), tačiau nesurado. Tuomet nusprendė automobilį vairuoti pats. Suvokė, kad vairuoja neblaivus, tačiau apgirtęs tiek, kad negalėtų vairuoti, nesijautė. Apie 21 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė įrankius, su draugu pašnekėjo, išgėrė alkoholio – 0,7 l alaus, ir važiavo namo, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Kartu važiavo draugo draugė. Negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi, mano, jo elgesiui turėjo įtakos nesutarimai su sugyventine, be to, jis iki tos dienos ilgą laiko tarpą visiškai nevartojo alkoholio. Žinojo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams, atsakomybė jam buvo išaiškinta. Jei būtų blaivus, tikrai nebūtų daręs šios nusikalstamos veikos, alkoholis turėjo įtakos. Prisimena, kaip jį sustabdė policijos pareigūnai, tačiau jis atsisakė neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu, nes supyko ant pareigūnų, nes jie jį puolė, neleido parūkyti, surakino antrankiais. Sutinka su išvada, jog nuo jo sklido alkoholio kvapas, kad buvo išgėręs. Atsisakymo pasitikrinti neblaivumą pasekmes suprato. Vairavo sugyventinės vardu registruotą transporto priemonę, tačiau automobilis yra jo turtas. Jį pirko sugyventinės sūnui, kol jis mokėsi N., juo naudojosi jis. Sugyventinė negalėjo žinoti, kad jis vairuos automobilį neblaivus, nes ryte iš namų išvažiavo blaivas, kurį laiką visiškai alkoholio nevartojo, automobilį vairavo jo bendradarbis. Už automobilį mokėjo 750 Eur. Su verte (976 Eur), nurodyta Emprekis pažymoje, sutinka. Mano, kad transporto priemonė turėtų būti grąžinta sugyventinei. Sutinka, kad iš jo būtų išieškota automobilio vertė. Nurodė, jog šią sumą sumokės, nes jo pajamos didelės. 2017 metais baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjo. Ar sumokėjo konfiskuotus 720 Eur, negali pasakyti, antstoliai vykdo išieškojimą.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.

Motyvuojamoji dalis

4.8. 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, turto – 720 Eur piniginių lėšų, konfiskavimas (1 tomas, b. l. 142–146).

4.9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 1 d. rašte Nr. 1-929-409/17 nurodoma, jog A. R. 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio kopija išsiųsta 2017 m. gruodžio 28 d., teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. (1 tomas, b. l. 165).

4.10. Iš 2019 m. spalio 1 d. Lietuvos probacijos tarnybos rašto Nr. 6S-445, 2018 m. spalio 15 d. Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. Š7-6708, 2018 m. vasario 5 d. Individualaus probuojamojo priežiūros plano Nr. Š7-876 matyti, jog A. R. su 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu naudotis specialia teise – draudimu vairuoti transporto priemones – atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už pažeidimus dėl teismo sprendimo nevykdymo, buvo pasirašytinai supažindintas du kartus: 2018 m. vasario 5 d. (kaip probuojamasis) ir pakartotinai 2018 m. spalio 15 d. (kaip asmuo, kuriam skirta baudžiamojo poveikio priemonė) (2 tomas, b. l. 2–42).

5. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. R. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę neblaivus vairavęs transporto priemonę ir vengęs atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kiti. A. R. abi nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia: suvokė, kad automobilį vairuoja neblaivus, vengia neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už vengimą atlikti ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, taip vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

6. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

6.1. Kaltinamasis A. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), šios nusikalstamos veikos yra baigtos. Nusikalto būdamas ne kartą teistas (teistumas neišnykęs), už nusikaltimus nuosavybei, sukčiavimą, taip pat du kartus už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, po nusikalstamų veikų padarymo 2019 m. spalio 8 d. įsiteisėjusiu, 2019 m. rugsėjo 19 d. priimtu Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 243 straipsnį už 4 nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 tomas, b. l. 123–140). Ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus – du kartus už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 tomas, b. l. 105–122). Vykdantis individualią veiklą, tačiau byloje nėra duomenų apie kaltinamojo legalias pajamas. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9).

6.2. Atsižvelgdamas į ankščiau (6.1. punkte) nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. R. yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedaro, savo elgesio nekeičia, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis, atitinkamai – laisvės atėmimą, nustatant jo terminą didesnį už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį bei areštą, nustatant didžiausią jo terminą, skirtiną už padarytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis).

6.3. Kadangi A. R. viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro idealią sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

6.4. Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

6.5. Teismo vertinimu, A. R. paskirtos bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

6.6. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda, taip pat dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (neatlikta bausmės dalis nuosprendžio paskelbimo dieną yra 5 mėnesiai 11 dienų) ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minimalius tos bausmės rūšies dydžius. Pridedamų bausmių dalys parinktinos atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą, į nuteistojo asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas ne kartą teistas (teistumas neišnykęs), laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistas po nusikalstamų veikų padarymo. Teismo vertinimu pridedant tokias bausmių dalis bus užtikrintas proporcingumo principo reikalavimų laikymasis.

6.7. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme A. R. išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 04.16 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.25 val., ir laikytina jį atlikus dalį bausmės (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a)).

7. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

7.1. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl anksčiau galiojusioje BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje (2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

8.1. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis A. R. sistemingai ir piktybiškai daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam A. R. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

8.2. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad A. R. nusikalstamas veikas padarė anksčiau ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka ir už analogiškus neteisėtus veiksmus, dėl anksčiau jam paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių jokių išvadų nepadarė, savo elgesio kritiškai nevertino, pasitaisyti nelinkęs, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam maksimaliam – penkerių metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 68 str.4 d.).

9. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

9.1. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

9.2. Narinėjamu atveju transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. J.. Kaltinamasis nurodė, jog R. J. transporto priemonę perdavė jam esant blaiviam, vykti į darbą, ją vairavo jo bendradarbis, šias faktines aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, jog transporto priemonės savininkė perleisdama automobilį kaltininkui nežinojo arba neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo konfiskuotina transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti Emprekis pažymoje nurodyta pinigų suma be PVM – 976 Eur. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė nėra PVM objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, teismui pritaikius turto vertės konfiskavimą nėra tiekiama jokia prekė, t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta jokio sandorio, turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti pridėtinės vertės, taigi nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškoti (konfiskuoti) transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kainą su PVM.

10. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktas su pultu, 2019 m. spalio 3 d. kvitu Nr. 0005090 perduoti saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, grąžintini neribotai savininko R. J. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir skirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda, taip pat šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų ir 18 MGL dydžio (677,88 Eur) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. lapkričio 27 d

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 04.16 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.25 val., laikyti jį atlikus vieną laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimi, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo į valstybės biudžetą išieškant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 976 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktą su pultu, grąžinti neribotai savininko R. J. nuosavybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.