- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-41-349-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Arnoldas Šukaitis (pran.), Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- V. K., R. D.
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė
Teisėjas Algimantas Brigadierius Baudž. byla Nr. 1NSA-00041-349-2007-59
NUOSPRENDIS
2007 m. sausio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo :
V. K. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir iki 2007-07-01 atlyginti padarytą turtinę žalą. Konfiskuota iš V. K. 1000 Lt;
R. D. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, iki 2007-01-30 neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei iki 2007-07-01 atlyginti padarytą turtinę žalą.
Priteista iš V. K. ir R. D. solidariai 4141,96 Lt UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtinei žalai atlyginti bei po 9 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. K. ir R. D. nuteisti už tai, kad 2006 m. birželio 8 d., apie 9 val., veikdami bendrai, apgaule, iš anksto žinodami, kad neatsiskaitys su lizingo bendrove, su kuria kito asmens vardu sudarys išperkamosios nuomos sutartį, V. K. naudai užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3499 Lt vertės kompiuterį HP PAVILION DV4327EA, t.y. V. K. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paprašė R. D. padėti jam sudaryti išperkamosios nuomos sutartį kito asmens vardu bei įgyti kompiuterį, R. D. sutikus ir padedant, abu V. K. automobiliu HONDA CIVIC, tranz. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kuriame apie 12 val. sutiko J. D. ir V. K., girdint R. D., pasiūlė J. D. pastarojo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį ir paimti kompiuterį, už kurį pažadėjo pats sumokėti, J. D. sutikus, kartu nuvažiavo į Kėdainius, kur apie 13 val. J. D. su R. D. nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje J. D., padedamas R. D., t.y. šiam išrinkus kompiuterį ir prisistačius J. D. anūku, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. x ir įgijo 3499 Lt vertės kompiuterį HP PAVILION DV4327E, o R. D. parnešė šį kompiuterį V. K. į jo automobilį, tuomet V. K., siekdamas, kad nebūtų nustatytos jo ir R. D. asmenybės, paprašė R. D. palikti J. D. Kėdainiuose, R. D. tai padarius, abu išvyko iš įvykio vietos.
Šalies argumentai
Nuteistieji V. K. ir R. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį: remiantis BK 38 str., atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti arba sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jų teisė į gynybą, nes jiems nebuvo paskirtas gynėjas. Jie yra jauno amžiaus, nežino įstatymų, V. K. yra pirmos grupės invalidas, todėl teisme negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Proceso metu jiems nebuvo išaiškinta BK 38 str. numatyta galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju, todėl jie nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neparodė iniciatyvos taikytis. Šia teise nuteistieji nori pasinaudoti apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantai nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, jų asmenybes : jie neteisti, nusikalto pirmą kartą, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinti tai, kad abu prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi.
R. D. teigia, kad nuosprendyje nurodyta jį prisipažinus tik iš dalies, tačiau iš jo parodymų matyti, kad kaltės jis neneigia, pripažįsta civilinį ieškinį ir ruošiasi atlyginti žalą per du mėnesius. Mano, kad jam paskirta bausmė per griežta, nes teismas ne tik ilgam laikotarpiui – 1 metams ir 3 mėnesiams – apribojo jo laisvę, bet skyrė net tris teismo įpareigojimus. Bausmė jam trukdo dirbti ir padėti savo šeimai. Šiuo metu dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)” statybininku, dirbant jam bus sunku įvykdyti teismo įpareigojimą nemokamai išdirbti 80 valandų.
V. K. nurodo, kad teismas, skirdamas jam du teismo įpareigojimus, neatsižvelgė į jo fizinę negalią ir turtinę padėtį : jo pajamas sudaro tik invalidumo pensija, tėvas miręs, motina gauna minimalią algą.
Teismo posėdyje nuteistieji prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėja prašė nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti toje dalyje, kur prašoma nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinio ieškovo atstovas prašė bylą nutraukti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir abiem nuteistiesiems sutrumpinti laisvės apribojimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė nuteistųjų teisę į gynybą, nepagrįstas. BPK 51 str. 1 d. nurodyti būtino gynėjo dalyvavimo procese atvejai, kuriems esant, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas ( teisėjas ) privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Kitais, t. y. nenurodytais minėtoje įstatymo normoje atvejais, nagrinėjant bylą teisme, gynėjas dalyvauja, jei to pageidauja kaltinamasis. Šioje konkrečioje byloje būtino gynėjo dalyvavimo procese atvejų nėra nustatyta. Nors nuteistasis V. K. yra pirmos grupės invalidas, tačiau jo negalia susijusi su judėjimo galimybe ir nesusijusi su rega, klausa, gebėjimu kalbėti ar kitais fiziniais ar psichiniais trūkumais, kurie apsunkintų bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą. Ta aplinkybė, kad, pasak apeliantų, jie yra jauni ir nepatyrę, negali būti pagrindu privalomai paskirti gynėją. V. K. bylos nagrinėjimo teisme metu buvo 22 metų amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, todėl pagal savo amžių, išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį pilnai galėjo suvokti teismo proceso esmę. Nors R. D. ir jaunesnis, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pilnametis, turintis pakankamą išsilavinimą, neturintis jokių fizinių ar psichinių trūkumų, todėl jo gynėjo dalyvavimas procese nėra būtinas. Abiem apeliantams buvo išaiškintos jų procesinės teisės, tame tarpe ir teisė turėti gynėją. Teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad savo teises V. K. ir R. D. suprato, gynėjo nepageidavo, išreiškė norą gintis patys ( 167 b. l. ). Teisiamajame posėdyje nebuvo varžomos ir kitos apeliantų teisės, numatytos BPK 22 str. 3 d.
Pagal BK 38 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.
Pirmosios instancijos teismas negalėjo svarstyti BK 38 str. nuostatų taikymo, nes nebuvo vienos iš būtinų sąlygų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės – žalos atlyginimo ar susitarimo dėl žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas susitarimas tarp žalą padariusių nuteistųjų V. K. ir R. D. iš vienos pusės ir žalą patyrusio UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus A. G. iš kitos pusės, kuriuo buvo patvirtintas grafikas dėl likusios neatlygintos 2141,96 Lt žalos atlyginimo. Dalį padarytos žalos – 2000 Lt – nuteistieji atlygino 2006 m. gruodžio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius A. G. prašo atleisti V. K. ir R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Nurodo, kad nuteistieji jų atsiprašė, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti; jie V. K. ir R. D. atleido ir su jais susitaikė.
Kolegija mano, kad šiuo metu yra pagrindas taikyti BK 38 str. nuostatas. Abu nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Anksčiau jie nebuvo teisti, nėra duomenų apie kitus jų atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus; abu dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Teismas nurodė, kad V. K. ir R. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė bendrininkų grupėje, t. y. konstatavo, kad yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p. Tokia išvada prieštarauja BK 25 str. 2 d. duotam bendrininkų grupės apibūdinimui. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Baudžiamasis įstatymas bent dviejų vykdytojų buvimą pripažįsta būtinu bendrininkų grupės požymiu. Teismas nuosprendžiu nustatė, kad V. K. buvo nusikalstamos veikos – sukčiavimo – vykdytoju, o R. D. – padėjėju, padėjusiu apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Pastarojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. Nustatyta, kad nusikalstamos veikos vykdytojas buvo tik vienas V. K., todėl teismas vykdytojo ir padėjėjo padarytos nusikalstamos veikos negalėjo pripažinti padarytos bendrininkų grupėje. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje V. K. ir R. D. davė parodymus apie visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailėjosi dėl savo veiksmų, tačiau teismas nemotyvavo, kodėl jis to nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 1 p. ). Iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio abu nuteistieji atlygino dalį padarytos turtinės žalos, todėl, atsižvelgus į jų finansines galimybes ( V. K. pragyvena iš invalidumo pensijos, R. D. dar mokosi, todėl pragyvena iš stipendijos bei nedidelio darbo užmokesčio gamybinės praktikos metu ), kolegija tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 3 p. ).
Atsižvelgus į padarytą nusikaltimą, kuris pagal savo pobūdį nėra smurtinis, į padarytos veikos vienkartiškumą, į nuteistųjų poziciją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, neapsunkinusią padarytos nusikalstamos veikos ištyrimo ir nagrinėjimo, jų pastangas per kuo trumpesnį laiką atlyginti padarytą žalą, nuoširdų gailėjimąsi, iš esmės teigiamas abiejų asmenybes, konstatuojama, kad V. K. ir R. D. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, jų neapgalvoto elgesio pasekmė, o netrumpą laiką trukęs baudžiamasis procesas buvo pakankamas įvertinti savo veiką ir padaryti reikiamas išvadas. Visa tai duoda pagrindą manyti, kad abu jie naujų nusikalstamų veikų nedarys.
Esant tokioms aplinkybėms tenkintina apeliacinio skundo dalis ir civilinio ieškovo prašymas atleisti V. K. ir R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir bylą nutraukti
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendį panaikinti, V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ( BK 38 str. ) ir bylą nutraukti.
Konfiskuoti iš V. K. gautus iš nusikalstamos veikos 1000 (vieną tūkstantį) litų.
Išieškoti iš V. K. ir R. D. po 9 (devynis) litus iš kiekvieno proceso išlaidų atlyginimui valstybei.