Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-02-19 · Administracinė byla Nr. A-212-261/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
A-212-261/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01722-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departmentas prie LR Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų,, Panevėžio miesto savivaldybės taryba UAB „Miškolis“
Pareiškėjas
N. Z.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-212-261/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01722-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo atvežtas į Alytaus PN. Pareiškėjo nuomone, Alytaus PN neužtikrino saugios sveikatai aplinkos, nes atvykęs į šią įkalinimo įstaigą pareiškėjas buvo visiškai darbingas, tačiau 2015 m. rugsėjo 16 d., pasitikrinęs dėl (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 1 d. sužinojo, kad yra infekuotas (duomenys neskelbtini) viruso nešiotojas, todėl tapo 55 proc. neįgalus. Pareiškėjas teigė, kad, siekdamas apsisaugoti nuo (duomenys neskelbtini) viruso bei neplatinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) virusų, kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl vienkartinio naudojimo švirkštų išdavimo, tačiau Alytaus PN jo prašymų netenkino. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl ligos prašė jam taikyti izoliaciją, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti. Nuo 2016 m. gruodžio 2 d. atsisakė gyvenamosios zonos, nes nenorėjo užkrėsti (duomenys neskelbtini) kitų asmenų, tačiau už atsisakymą gyventi skirtoje gyvenamojoje patalpoje, jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, jį patalpinant į kamerų tipo patalpas ir laikant drausmės grupės sąlygomis. Pareiškėjas pažymėjo, jog Alytaus PN sparčiai plinta (duomenys neskelbtini) virusas, kiekvieną mėnesį atsiranda vis naujų (duomenys neskelbtini) viruso nešiotojų, o Alytaus PN administracija nebando užkirsti tam kelio. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas perkelti jį į kitus pataisos namus, tačiau ši institucija, gavusi iš Alytaus PN duomenis apie pareiškėjo gyvybei ir sveikatai negresiantį pavojų, perkelti pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą atsisakė. Sužinojęs, kad serga mirtina liga, pareiškėjas suprato, kad negalės turėti šeimos, pilnaverčio gyvenimo, dėl to labai išgyveno, bandė žudytis. Dėl susirgimo mirtina liga pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 300 000 Eur ir prašė priteisti šią sumą iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas prašymų dėl vienkartinių švirkštų išdavimo bei izoliacijos taikymo nebuvo pateikęs. 2017 m. kovo 27 d. pareiškėjas kreipėsi prašymu į Alytaus PN dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 4 dalyje nustatyto izoliavimo taikymo, nes jis yra (duomenys neskelbtini) viruso nešiotojas. 2017 m. balandžio 14 d. jam buvo pateiktas atsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) infekciją, tačiau neserga AIDS, todėl jam priemonės, numatytos BVK 70 straipsnio 4 dalyje, netaikytinos. Atsakovas pažymėjo, kad BVK 70 straipsnio 4 dalyje pagrindo laikyti izoliuotai nuo kitų nuteistųjų asmenį sergantį (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta, teisinio pagrindo, draudžiančio (duomenys neskelbtini) infekuotus asmenis apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais, nėra. Be to, informaciją apie nuteistojo buvimą infekuotu (duomenys neskelbtini) žino tik pats nuteistasis bei jį gydantis gydytojas. Vienkartiniai švirkštai yra įtraukti į draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų sąrašą, todėl pareiškėjui negalėjo būti išduoti.

5. Alytaus PN paaiškino, kad Alytaus PN 2015 metais vykdė 27 priemones užkardant draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų pateikimą į Alytaus PN. 2015 metais buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 104 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, paimta 22,2763 g. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, APS skyrius atliko 39 tarnybinius tyrimus. Alytaus PN Psichologinė tarnyba vykdė narkomanijos prevenciją, labdaros ir paramos fondas „Garstyčios grūdas“ vykdė norinčių gyventi švarioje nuo narkotikų zonoje atranką bei motyvavimą, buvo vedamos konsultacijos su nuteistaisiais, susidūrusiais su psichologinio pobūdžio problemomis dėl (duomenys neskelbtini)/AIDS, teikiama mokslinė informacija apie narkotikų prevenciją ir profilaktiką. Atvykęs į Alytaus PN, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su (duomenys neskelbtini) plitimo būdais, apie minėtus (duomenys neskelbtini) plitimo būdus prevencijos tikslais jis buvo supažindinamas periodiškai, todėl jo teiginiai, kad dėl (duomenys neskelbtini) užsikrėtimo kalti Alytaus PN, yra nepagrįsti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. spalio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl perkėlimo į kitą laisvės atėmimo įstaigą, į kurį jam buvo atsakyta 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 363-1668. Pagrindo perkelti pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą nebuvo nustatyta, todėl jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galbūt atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjas perkelti jį iš Alytaus PN prašė 2015 m. birželio 29 d. skundu ir 2016 m. spalio 30 d. prašymu. Pareiškėjo perkėlimo į kitą kalinimo įstaigą pagrindų nebuvo nustatyta, todėl jo prašymai nebuvo tenkinti. Nenustačius Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo N. Z. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui N. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą reikalavimų dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus PN veiksmais, neužkardinant narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namus, neišduodant pareiškėjui vienkartinių švirkštų, dėl to jis užsikrėtė mirtinu (duomenys neskelbtini) virusu bei netenkinus pareiškėjo prašymo dėl jo izoliavimo, taip pat ir neteisėtais Kalėjimų departamento veiksmais neperkėlus pareiškėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę į kitus pataisos namus.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2013 m. rugsėjo 24 d., taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas vartoja (duomenys neskelbtini) ir kad (duomenys neskelbtini) virusu užsikrėtė 2015 m. rugsėjo mėn. Alytaus PN byloje nėra, todėl šias aplinkybes laikė nustatytomis.

12. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 metais Alytaus PN buvo vykdomos 27 priemonės, siekiant užkardinti draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus PN. Atlikti 104 netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, įvykdytos 42 planinės ir neplaninės kratos, kurių metu naudojami tarnybiniai šunys, užfiksuota 79 draudžiamųjų daiktų (permetimų) atvejai, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas, taikomos prevencinės priemonės –tose vietose, kur yra didesnė draudžiamų daiktų permetimų tikimybė, vykdomas patruliavimas, įrengtos gaudyklės, einančių į pasimatymus asmenų daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinami bagažo patikros prietaisu, pasimatymų biuro laukiamajame iškabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra, vaizdo stebėjimo sistemos nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas, gyvenamojoje, gamybinėje ir uždarojoje zonose įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai 2, 3, 5–10 lokaliniuose sektoriuose, įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros, efektyviam patruliavimui įrengti praėjimai tarp 1 ir 3 lokalinių sektorių, suremontuotos 4 valdymo kameros, įrengta kamerų sistema 4–7 lokaliniuose sektoriuose, pusiau kamerinė sistema – 1–3 ir 8–10 lokaliniuose sektoriuose, koridoriai nakčiai rakinami, gyvenamojoje ir uždarojoje zonose patruliuojant nuolat naudojami vaizdo ir garso įrašymo registratoriai, įrengti vaizdo monitoriai išorei stebėti apsaugos budinčios pamainos patalpose. 2015 m. paimta 22,2763 g. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atlikti 39 tarnybiniai tyrimai. Alytaus PN Psichologinė tarnyba vykdė narkomanijos prevenciją, vyko Anoniminių alkoholikų ir narkomanų susitikimai, su Sveikatos priežiūros tarnyba buvo organizuojami susirinkimai būriuose (duomenys neskelbtini)/AIDS prevencijos temomis, pagal grafiką vyko HAZ-TABS gamyba ir išdavimas nuteistiesiems ir t.t.

13. Liudytoju byloje apklaustas Alytaus PN pareigūnas 2015 metais Alytaus PN buvo vykdomos pataisos programos, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija, jose galėjo dalyvauti ir (duomenys neskelbtini) virusu užsikrėtę asmenys, tvirtino, kad, siekiant riboti (duomenys neskelbtini) plitimą Alytaus PN, nuteistiesiems išduodamas skystis švirkštams dezinfekuoti. Pareigūnas pripažino, kad Alytaus PN problema dėl narkotinių medžiagų vartojimo egzistuoja. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos gydytojas, nurodydamas, kad nuteistieji Alytaus PN narkotines medžiagas vartoja.

14. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nustatė, kad nepaisant to, jog Alytaus PN 2015 metais ėmėsi prevencinių bei profilaktinių priemonių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamųjų nuteistiesiems turėti daiktų patekimui į Alytaus PN, tačiau į pataisos įstaigą narkotinės medžiagos pateko. Šio fakto neneigė ir Alytaus PN. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad priemonės, kurių ėmėsi Alytaus PN, neužkardino narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namų teritoriją, todėl pareiškėjo teiginius, jog Alytaus PN neužtikrino narkotinių medžiagų nepatekimo į Alytaus PN, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, teismas pripažino pagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atvykęs į Alytaus PN, pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašytinai buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) plitimo būdais, narkotinių medžiagų vartojimo žala, žmogaus organizmui bei rizika užsikrėsti (duomenys neskelbtini) naudojant tuos pačius švirkštus ir adatas, HAZ-TABS skysčio naudojimo tvarka ir svarba mažinant (duomenys neskelbtini) užsikrėtimo riziką, įspėtas dėl atsakomybės už susargdinimą sunkia/nepagydoma liga. Su pareiškėju, periodiškai buvo bendraujama individualiai, aiškinama dėl narkotinių medžiagų vartojimo žalos organizmui. Alytaus PN labdaros ir paramos fondas „Garstyčios grūdas“ vykdė norinčių gyventi švarioje nuo narkotikų zonoje atranką bei motyvavimą, buvo vedamos konsultacijos su nuteistaisiais, susiduriančiais su psichologinio pobūdžio problemomis dėl (duomenys neskelbtini)/AIDS, teikiama mokslinė informacija apie narkotikų prevenciją ir profilaktiką. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog Alytaus PN ėmėsi veiksmų (duomenys neskelbtini) viruso plitimo užkardinimui bei kontrolei, t. y. buvo taikomos prevencinio pobūdžio priemonės, vykdoma švietėjiška veikla, teikiama informacija dėl galimo pavojaus užsikrėsti (duomenys neskelbtini) virusu ir pan.

16. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, žinodamas (duomenys neskelbtini) plitimo būdus ir suvokdamas riziką užsikrėsti šiuo virusu, minėto viruso pavojingumą, jo sukeliamas pasekmes, vartojo (duomenys neskelbtini), atsakovo atstovo perspėjimų nevartoti narkotikų nepaisė.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakomybė dėl pareiškėjo užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) virusu nagrinėjamu atveju tenka tik Alytaus PN, nes iš esmės pareiškėjo užsikrėtimą (duomenys neskelbtini) virusu lėmė paties pareiškėjo netinkamas, neatsakingas elgesys. Tačiau neužkardinant narkotinių medžiagų patekimo į Alytaus PN, susiklostė situacija, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini) ir užsikrėtė (duomenys neskelbtini) virusu, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju galima valstybės atsakomybė, tačiau tik dalinė, nes Alytaus PN netinkamas veikimas ( neveikimas) turėjo netiesioginę įtaką žalos atsiradimui.

18. Pasisakydamas dėl vienkartinių švirkštų suteikimo, teismas vadovaudamasis teisės aktų (BVK (redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 18 priedas) nuostatomis, konstatavo, kad nuteistieji tiek pareiškėjo apgyvendinimo ir jo buvimo Alytaus PN metu, tiek bylos nagrinėjimo metu neturėjo ir neturi teisės vartoti narkotines medžiagas, o taip pat jiems nesuteikta teisė turėti vienkartinių švirkštų, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl neaprūpinimo vienkartiniais švirkštais teismas atmetė.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl atsisakymo jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, teismas, vadovaudamasis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktu, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktu, BVK 70 straipsnio nuostatomis ir Vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija Vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 704, 1 punktu, konstatavo, kad pagal minėtus teisės aktus nėra nustatyta pareiga izoliuoti (duomenys neskelbtini) infekuotus ar sergančius AIDS asmenis, išskyrus atvejus, kuomet (duomenys neskelbtini) infekuoti ar sergantys AIDS asmenys raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

20. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovus, prašydamas izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė Vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ 1 punkto nuostatas, todėl pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN veiksmų atsisakant jį izoliuoti ir dėl to skirtų nuobaudų ir su jomis susijusių patirtų neigiamų pasekmių pripažino pagrįstais.

21. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Kalėjimų departamento veiksmų, pareiškėją jo 2016 m. spalio 30 d. prašymo pagrindu neperkeliant iš Alytaus PN į kitą kalinimo įstaigą, teismas, apžvelgęs BVK 69 straipsnio nuostatas, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkto nuostatas, nurodė, jog pagal Tvarkos aprašo 3.3.1 ir 3.3.2 papunkčius, pageidaujant būti perkeltu į kitą kalinimo įstaigą, nuteistasis dėl išvados pateikimo turi kreiptis į pataisos namų administraciją. Tik gavęs išvadą dėl nuteistojo perkėlimo bei rašytinį nuteistojo sutikimą, Kalėjimų departamento direktorius turi teisę priimti nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo. Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo 3.3.1.–3.3.2. papunkčiuose nurodyta išvada Kalėjimų departamentui nebuvo pateikta, šių Alytaus PN veiksmų pareiškėjas neskundė BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl Kalėjimų departamento direktorius neturėjo teisinio pagrindo priimti nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamento atsakomybė šiame kontekste negalima.

Šalies argumentai

22. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi 2015 m. birželio 29 d. skundu, prašydamas perkelti jį atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namus, nurodydamas, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d. buvo perkeltas į Alytaus PN 2 - ąjį sektorių, kuriame jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, nes laisvės atėmimo bausmę jis gali atlikti tik Alytaus PN 3-iame sektoriuje. Alytaus PN 2015 m. liepos 10 d. pažymoje Nr. 8-10767, 2015 m. birželio 15 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 16-304 nurodyta, kad atsisakymo gyventi skirtame būryje priežastimi pareiškėjas nurodė aplinkybę, jog paskirtame būryje buvo jam priešiškai nusiteikusių nuteistųjų. Kadangi pareiškėjo 2015 m. gegužės 28 d. skunde bei atlikto tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas siekė būtų perkeltas į kitus pataisos namus dėl kilusios grėsmės užsikrėsti (duomenys neskelbtini) virusu (siekiant nuo jo apsisaugoti), todėl aplinkybės dėl atsisakymo perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus jo 2015 m. birželio 29 d. skundo pagrindu šiai bylai pagal joje nurodytą skundo dalyką ir pagrindą nėra reikšmingos.

23. Teismas, atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, į pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuotus duomenis dėl psichinio ir psichologinio pobūdžio problemų, nustatęs, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtaką žalos (užsikrėtimas (duomenys neskelbtini) virusu) atsiradimui bei dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų pareiškėjas kreipėsi jau po to, kai buvo užsikrėtęs (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui N. Z. padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 3 000 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25. Alytaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino aplinkybes, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) užsikrėtė Alytaus pataisos namuose, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) virusas buvo diagnozuotas 2015 m. rugsėjo mėnesį laisves atėmimo bausmę atliekant Alytaus PN, tačiau nėra aišku kur pareiškėjas užsikrėtė šiuo virusu ir kokiu (duomenys neskelbtini) plitimo būdu jis užsikrėtė. Pareiškėjas galbūt (duomenys neskelbtini) užsikrėtė dar prieš patekdamas į Alytaus PN t. y. iki 2013 m. rugsėjo 24 d., galbūt ir kitais (duomenys neskelbtini) viruso plitimo būdais. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė iniciatyvos išsireikalauti iš pareiškėjo šeimos gydytojo ligos istorijos (laisvėje) tokiu būdu neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

26. Alytaus PN pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, susijusius su Alytaus PN veiksmais, vykdant (duomenys neskelbtini) ir narkomanijos prevencija. Alytaus PN nuomone, buvo imtasi tinkamų ir pakankamų priemonių, užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų narkotinės medžiagos ir būtų tinkamai (kiek tai objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų.

27. Alytaus PN pažymi, kad nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio (duomenys neskelbtini) infekuotus asmenis apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą jį perkelti.

28. Alytaus PN, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str., 6.271 str.) ir jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė.

Atsiliepimas

29. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

30. Kalėjimų departamentas nurodo, kad, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus PN padarė viską, kas įmanoma, kad užkardytų neteisėtų prekių patekimą į pataisos namų teritoriją, be to, pirmosios instancijos teismas vertino tik faktą dėl narkotinių medžiagų patekimo į Alytaus PN teritoriją, tačiau nevertino ginčo esminių aplinkybių dėl pareiškėjo užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) virusu. Nors ir buvo nustatytos aplinkybės, kad Alytaus PN vykdė narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimo prevenciją į Alytaus PN teritoriją, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino kada ir kokiu būdų pareiškėjas užsikrėtė (duomenys neskelbtini) virusu. Vien tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) virusu užsikrėtė laikant jį Alytaus PN, nėra pagrįsti argumentai priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

31. Pareiškėjas N. Z. atsiliepime į Alytaus PN apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) susirgo būdamas būtent Alytaus PN, taip pat nurodo, kad byloje pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys Alytaus PN kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo. kuriuo pareiškėjo N. Z. skundas buvo tenkintas iš dalies –pareiškėjui N. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, buvo priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kita reikalavimų dalis atmesta, pagrįstumo ir teisėtumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nepaisant visų Alytaus PN 2015 m. vykdytų priemonių, Alytaus PN vis tiek buvo problemų su narkotinių medžiagų patekimu į Alytaus PN teritoriją, konstatavo, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui sveikų kalinimo sąlygų. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepagrįstai nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas jį perkelti. Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35. Alytaus PN, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad nėra aišku kur pareiškėjas užsikrėtė (duomenys neskelbtini) ir kokiu šio viruso plitimo būdu jis užsikrėtė. Alytaus PN akcentuoja, kad atliko visus būtinus veiksmui, siekiant užkardyti (duomenys neskelbtini) ir narkomanijos plitimą Alytaus PN. Papildomai Alytaus PN nurodo, kad nėra jokio teisės akto, draudžiančio (duomenys neskelbtini) infekuotus asmenis apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumento, kad nėra aišku kur ir kokiu būdu pareiškėjas užsikrėtė (duomenys neskelbtini), nurodo, kad iš viešai prieinamų informacijos šaltinių matyti, kad yra skirtingi (duomenys neskelbtini) viruso plitimo būdai: per lytinius santykius (vaginaliniai, analiniai, oraliniai), per kraują, iš motinos vaikui (nėštumo, gimdymo metu, maitinant krūtimi) (žr., pvz., https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/gruodzio-1-oji-pasauline-aids-diena-2; http://www.ulac.lt/ligos/%C5%BD/ziv-zmogaus-imunodeficito-virusas), be to, liudytojas V. M., einantis Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos gydytojo pareigas, 2018 m. kovo 14 d. teismo posėdyje nurodė, jog „70 proc. (duomenys neskelbtini) plitimo kelias yra per intraveninius narkotikus, 20 proc. – per tatuiruotes, seiles ir kitką ir 10 proc. nėra atsakymo per ką“ (2018 m. kovo 14 d. garso įrašas 39 min. 30 sek. – 40 min. 10 sek.).

38. Pagal EŽTT praktiką, esant tokiai situacijai, kai bylos medžiagoje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui „be pagrįstų abejonių“ (angl. beyond reasonable doubt) konstatuoti, kad <...> valdžios institucijos buvo atsakingos už pareiškėjo užsikrėtimą (duomenys neskelbtini) infekcija, teismas konstatuoja, kad valstybė nepažeidė Konvencijos 2 straipsnio (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Shchebetov prieš Rusijos Federaciją (pareiškimo Nr. 21731/02); 2014 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Gorelov prieš Rusijos Federaciją (pareiškimo Nr. 49072/11).

39. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į bylos medžiagą ir minėtą EŽTT praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindų galima būtų neabejotinai teigti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) užsikrėtė vartodamas narkotikus, o ne kitais (duomenys neskelbtini) plitimo būdais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Įvertinusi nurodytą aplinkybę ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomų aplinkybių (narkotikų patekimo į Alytaus PN) ir žalos (pareiškėjo infekavimo (duomenys neskelbtini)), todėl nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

40. Atsakydama į Alytaus PN argumentus, kad joks teisės aktas nenustato draudimo laikyti (duomenys neskelbtini) infekuotus asmenis kartu su kitais nuteistaisiais, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamam ginčui aktualus 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktas, nustatantis laikyti atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose infekuotus (duomenys neskelbtini) ir sergančius AIDS asmenis, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Taigi, akivaizdu, kad, nors minėtoje normoje nėra draudimo laikyti infekuotą (duomenys neskelbtini) asmenį kartu su kitais nuteistaisiais, tačiau esant infekuoto asmens prašymui, įkalinimo įstaigai kyla pareiga užtikrinti to asmens izoliuotą laikymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Alytaus PN administraciją ir Kalėjimų departamentą (kuris pagal kompetenciją persiuntė prašymą nagrinėti Alytaus PN), prašydamas jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų būtent tuo pagrindu, kad jis yra infekuotas (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 167–168, II t., b. l. 67–68). Atsižvelgdama į tai, kad šios pareigos Alytaus PN neįvykdė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjui nepagrįstai nebuvo užtikrintas izoliavimas nuo kitų nuteistųjų, kas laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, todėl yra pagrindas konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

43. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturtinę žalą grindė tuo, kad bijojo, jog užkrės kitus asmenis (duomenys neskelbtini) ligomis.

44. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant pareiškėjo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

45. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi tai, kad nenustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos dėl pareiškėjo infekavimo (duomenys neskelbtini), taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, todėl mažinama iki 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui N. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius