Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, tautybė (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. sausio 18 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji K. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2024 m. sausio 18 d., apie 20.30 val., važiavo iš darbo į namus. Vairuodama jautėsi prastai, sustojo apsvarstyti, kaip elgtis, ar praeis bloga savijauta, ar kviesti taksi, ar skambinti savo šeimynai. Turėjo buteliuką „Rameval“ lašų, kuriuos kartas nuo karto vartoja pagal anotacinį lapelį. Tada per kelis kartus išgėrė. Sėdėjo automobilyje, privažiavo pareigūnai ir pasikvietė ją į automobilį. Pradžioje liepė pūsti, po to pasikvietė į automobilį. Pasakė, kad negali neigti, jei taip yra. Buteliuką išgėrė sustojusi. Lašus gėrė neskiestus. Iki tol darbe lašindavo 10-15 lašų su vandeniu, kad nuimtų stresą, nervinę įtampą. Vaistą vartojo ne pagal instrukcijas ir rekomendacijas, dideliais kiekiais. Vairuoti neketino. Pripažįsta, kad važiavo išgėrusi, suprato, jog ten yra alkoholis. Dieną prieš nieko nevartojo. Jos parodymai nuoširdūs. To nepasikartos. Dirbo ir mokėsi vienu metu. Laiduotoja yra jos mama. Poelgį vertina kritiškai, neatsakingai.

Kadangi kaltinamoji K. P. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąją apklausta K. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2024 m. sausio 18 d. važiavo iš darbo, t. y. iš (duomenys neskelbtini). Prastai jautėsi, jaudinosi dėl to, jog turėjo sesiją ir sekančia dieną turėjo laikyti egzaminą. Dirbdama taip pat mokėsi ateinančiam egzaminui. Dėl dienos metu jaučiamo streso reguliariai vartojo „Rameval“ geriamuosius lašus (tirpalą). Pagal „Rameval“ anotacinį lapelį bei informaciją, pateikiama ant pakuotės, „Rameval“ tirpale yra „Ekstrahento: 70% (V/V/) etanolio“. Tą dieną vakare išvažiavus iš darbo, nusistatė navigaciją link namų, nes darbo vieta nuolatos keičiasi. Važiuodama link namų jautėsi labai prastai, jautė silpnumą, jautė širdies permušimus, vidinė paniką dėl sukelto streso. Dėl savo suprastėjusios savijautos važiuodama nusprendė sustoti šalikelėje, su tuo tikslu, kad galėtų išgerti vaistų („Rameval“ lašų), nusiraminti ir spręsti toliau, ar verta vairuoti tokiame stovyje dėl prastos savijautos. Tuo metų matė, kad iš galo sustojo automobilis. Nepraeinant nerimui, sėdėdama automobilyje prie vairo išgėrė visą buteliuką „Rameval“ lašų. Kelių minučių bėgyje atvyko policijos pareigūnai ir nurodė atlikti testą alkoholio vartojimo faktui nustatyti – pūtimą į alkotesterį. Pareigūnams paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir vartojo „Rameval“ lašus. Jai pasiūlius įpūsti į alkotesterį, jai iš pirmo karto tai padaryti nepavyko, kadangi atlikinėjo tai pirma karta ir jautėsi prastai, jautė didėle įtampą. Policijos pareigūnui paprašius atsisėsti į policijos tarnybinę transporto priemonę, ji dar kartą pabandė įpūsti į alkotesterį. Tuo metų prisimena, kad pareigūnas parodė alkotesterio rodmenys, kurie rodė daugiau nei 2 promilės. Praėjus kažkuriam laiko tarpui ji atliko antrą pūtimą į alkotesterį, kuris parodė šiek tiek mažiau promilių. Dėl tolimesnių jos veiksmų puikiai atsimena pareigūnų paaiškinimus. Automobilis yra įsigytas lizingo būdu (atitinkamus dokumentus yra pateikusi šios bylos tyrėjui). Dėl savo veiksmų labai gailisi ir pasižada bendradarbiauti ikiteisminio tyrimo eigos metų (b. l. 85-88).

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja R. T. nurodė, kad supranta, jog yra atsakinga, kad to daugiau nepasikartotų. Ji taip pat yra suinteresuota, kad ji (K. P.) daugiau taip nesielgtų. Ji išėjo iš darbo, baigė savo mokslus. Ji labai daug dirba, labai daug mokosi, ją dažnai mato, daug bendrauja. Ji išėjo iš darbo, baigė mokslus ir vėl sugrįžo į darbą. Dabar pasirinko psichoterapiją. Lanko psichoterapiją, pas ją išsivystė nerimas, pradėjo daužytis širdis, nuo mokslo spaudimas užkilęs. Ji pasirinko mokslus, išėjo iš darbo. Mano, kad ji padarė išvadas. Jos matosi beveik kiekvieną dieną, gyvena atskirai, bendrauja vakarais. Draugo K. P. neturi, pas ją autoritete dabar mokslai. Mano, kad ji (K. P.) jos nenuvils. Ji (K. P.) ne iš tų, kuri baliavotų ir ateitų prisigėrusi. Ji daug dirba ir daug mokosi, gal net per daug. Tame buteliuke yra 70 % etilo alkoholio, ji visą dieną dirbo. Pilnai tiki, kad apsvaigus gali būti nuo tų vaistų. Paklausė, kaip praėjo egzaminas. Ji (K. P.) pasakė, kad turi nemalonumų. Iš karto atvažiavo pas ją (R. T.). Parašytų laidavimo be užstato. Ji ją praktiškai išlaiko, moka už mokslus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. R. nurodė, kad 2024 m. sausio 18 d., apie 20.30 val., jis važiavo savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš darbo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Šalia 85 namo, iš šalutinio kelio, į (duomenys neskelbtini) gatvę išvažiavo raudonos spalvos „Toyota“ automobilis. Jis nematė, kas sėdėjo minėtame automobilyje. Minėtas raudonas automobilis išvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje į priešingą eismo juostą, tada grįžo į savo juostą, ir vėl išvažiavo į priešingą eismo juostą. Jis suprato, kad vairuotojui yra kažkas negerai. Tada automobilis važiavo tiesiai ir kažkiek nuvažiuodavo nuo kelio į dešinę link griovio, tada grįždavo atgal į kelią ir taip pastoviai važiavo iki sustojimo (duomenys neskelbtini). Sustojime (duomenys neskelbtini) minėtas „Toyota“ automobilis sustojo. Jis sustojo už automobilio galo ir iki atvažiuojant policijai vairuotojo nematė, nelipo iš automobilio, nes buvo paskambinęs į policiją ir laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Jis matė, kad iš automobilio niekas neišlipo, nes matomumas buvo geras, jis buvo privažiavęs prie pat automobilio. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. „Toyota“ automobilio vairuotojas sėdėjo automobilyje ir iš jo neišlipo iki atvažiuojant policijos pareigūnams. Kai atvažiavo policijos pareigūnai ir priėjo prie vairuotojos, jis pamatė, kad iš vairuotojo pusės išlipo vairuotoja. Daugiau automobilyje nieko nebuvo, nieko nematė. Jis mano, kad vairuotoja buvo neblaivi, todėl taip keistai manevravo (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. V. nurodė, kad 2024 m. sausio 18 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. H. iš anksto nustatytame maršrute. Darbo laikas nuo 19 val. iki 07 val. 2024 m. sausio 18 d., apie 20.39 val., darbo metu važiuojant tarnybiniu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo poskyrio, radijo ryšio priemone gavo pranešą, kad (duomenys neskelbtini) gatve, nuo „Maximos“ pusės važiuoja „Toyota“ markės automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, nes pavojingai manevruoja. Reikėjo nuvykti ir patikrinti vairuotoją. Jiems pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, nuo žiedo pusės pasuko link „Maxima“ prekybos centro ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve gavo pranešimą iš budėtojo, kad minėtas „Toyota“ automobilis sustojo sustojime. Apie tai, kad automobilis sustojo, pranešė iš paskos važiuojantis pranešėjas. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) sustojime, link (duomenys neskelbtini) kryptimi, jiems priešinga pusę pamatė stovinti „Toyota“ markės automobilį ir šalia jo iš galo dar viena automobilį. Jie privažiavo prie minėto „Toyota“ markės automobilio, išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie vairuotojos ir liudytojo. Jis matė, kad „Toyota“ markės automobilyje už vairo sėdi moteris, daugiau automobilyje nieko nebuvo. Automobilis buvo užvestas ir variklis dirbo. Jis priėjo prie vairuotojos, atidarė dureles. Nuo vairuotojos sklido specifinis kvapas (galimai alkoholio). Užgesino variklį ir pasakė vairuotojai, kad reikės pasitikrinti jos blaivumą. Moteris pasakė, kad vartojo raminamuosius lašus. Jo porininkas atnešė alkotesterį. Moteriai paaiškinta, kad bus tikrinamas jos blaivumas ir duota jai papūsti į alkotesterį, tačiau moteris iš karto nesugebėjo įpūsti, nes jai trūko oro. Vėl buvo moteriai pasakyta, kad bus dar karta bandoma atlikti pūtimą, kitaip bus vežama į ligoninę ir bus imamas jos kraujas. Moteris vėl nesugebėjo įpūsti, nes jai vėl pritruko oro. Porininkas, kai moteris negalėjo įpūsti, daug kartų sakė pasitikrinti blaivumą, tačiau moteris vis negalėjo įpūsti, nes jai pritrukdavo oro. Moteris buvo pasodinta į tarnybini automobilį ir jai buvo pasakyta, kad važiuos į ligoninę imti kraujo. Moteris kažkurį laiką pasėdėjo, pasakė, kad ji nusiramino ir sutiko dar kartą papūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu moteriai buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas - 2,20 promilių girtumas. Buvo apklaustas liudytojas, kuris matė, kaip automobilis „Toyota“ keistai manevravo. Paimtas įvykio vietoje automobilis „Toyota“ ir nuvežtas į saugojimo aikštelė. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 23-26).

2024 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi autobusų sustojime (duomenys neskelbtini). Automobilis raudonos spalvos, atrakintas, išoriškai tvarkingas, raktelis yra užvedimo spynoje. Automobilio dėžė yra automatinė. Automobilio vidaus apžiūros metu nustatyta, kad automobilio viduje, galinėje sėdynėje stovi maišas su batais, ant sėdynės guli rūbai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 27-36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. H. 2024 m. sausio 19 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 18 d., apie 20.39 val., dirbant su vyriausiuoju tyrėju J. V., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja iš paskos raudonos spalvos automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus. Pranešėjas sujungtas su VPK. Atvykus nurodytu adresu autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini) pastebėjo pranešėjo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį su avarine įjungta avarine šviesa, taip pat stovintį raudonos spalvos „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pusėje sėdėjo moteris, kuri buvo akivaizdžiai apsvaigusi, sklido alkoholio kvapas, nekordinuoti judesiai. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą nustatė, kad tai K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar vartojo alkoholį, moteris tai neigė. Minėjo, kad šiandien visą dieną vartojo raminamuosius lašus. Paprašius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu 7510, Nr. ARKL-0685, patikros sertifikato Nr. 2060570, moteris sutiko, bet nesėkmingai, neužteko oro tūrio. Po keliolikos kartų mėgimo patikrinti pavyko. Pirmu pūtimu 22.04 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas. Antru pūtimu 22.26 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas. „Toyota Yaris“ priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. K. P. įteiktas šaukimas (b. l. 43).

2024 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi 2024 m. sausio 18 d. pareigūnų kūno kamerų įrašai (8 failai).

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240118-204844UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė – 08 min. 00 sek. Atvažiavę policijos pareigūnai prieiną prie pranešėjo, kuris sėdi pilkame automobilyje. Pranešėjas (vyras) pasako, kad: „vingiavo, išvažiavo ten prieš „Viada“ iš pusnies, vingiavo kelyje, vos į stotele ten priešais ne įvažiavo“. Kitas pareigūnas ėjo užsipildyti pranešėjo duomenys. Priėjus pareigūnui prie moters raudoname automobilyje ir paklausus, kaip moteris jaučiasi, moteris atsako, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir išgėrė raminamųjų lašų. Moteris medikų atsisakė. Buvo paruoštas alkotesteris moters alkoholio vartojimo atvejui nustatyti. Nepavykus moteriai įpūsti į alkotesterį 6 kartus, buvo pakeistas alkotesterio antgalis. Pareigūnui paklausus, ar tikrai ne vartoja alkoholio, kitas policijos pareigūnas pakomentavo, kad vartojo. Moteris vis teigia, kad yra (duomenys neskelbtini) ir išgėrė raminamųjų lašu. Pareigūnai vis motyvuoja moterį, kad ši pūstų stipriau. Moterį paprašo išlipti iš transporto priemonės ir stovint pabandyti dar įpūsti į alkotesterį. Moteris pakartotinai teigia, kad yra (duomenys neskelbtini), gėrė raminamuosius lašus, nes jai blogai su širdimi. Pareigūnui paklausus, ar moteriai reikia medikų pagalbos, moteris atsako, gal ir reikia. Pareigūnas atsako, kad arba reikia ar ne, po ko moteris ne atsako į klausimą. Pareigūnas nueina į tarnybinė transporto priemonę pasiimti reikiamos dokumentacijos. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240118-204904UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė – 10 min. 07 sek. Pareigūnas prieina prie pilko automobilio, kuriame sėdi pranešėjas ir kitas vyras. Pranešėjas paduoda pareigūnui savo dokumentą ir paaiškiną, kad „priešais „Viada“ stovėjo, į pusnį įvažiavo ir vingiavo, vos į stotelę neįvažiavo, ir susirūpinom, galvojome gal šiaip užsižiūrėjo į telefoną.“ Pareigūnas grižo pas savo kolegą. Visi sekantys pareigūno veiksmai identiški, kadangi pareigūnai dviese buvo šiame įvykyje.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240118-205832UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė – 08 min. 53 sek. Moteris bando įpūsti į alkotesterį, pareigūnai motyvuoja tai daryti stipriau. Pareigūnui paklausus, ar vartojo šiandien alkoholį, moteris teigia, kad išgėrė raminamųjų lašu ir, kad ten yra „Ramavalis“ (širdies lašai), kad ten yra alkoholio. Pareigūnas paaiškina, kad išgėrus lašu moteris tikrai ne įpūs daugiau nei 0,4 promilių ir, kad moteris ne stresuotų ir nusiramintų. Moteris dar pučia kelis kartus, jai nesigauna to padaryti. Pareigūnas dar daug kartų motyvuoja tai daryti stipriau, kadangi alkotesteris rašo, kad neužtenka oro tūrio. Pareigūnas pasako moteriai, kad važiuos į lazdynų ligoninę ir ims kraują tyrimui. Pareigūnas grįžta į tarnybinę transporto priemonę.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240118-213422UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 36 sek. Pareigūnas prieina prie moters, kuri sėdi raudoname automobilyje ir paaiškina tvarką, kad moters automobilis bus priverstinai nuvežtas į stovėjimo aikštelė ir važiuos į lazdynų ligoninę pasitikrinti. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240118-211355UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė – 17 min. 43 sek. Pareigūnas su telefonu fotografuoja iš išorės ir vidaus raudona mašiną. Pareigūnas pakartotinai dar siūlo moteriai įpūsti į alkotesterį. Pareigūnas informuoja moterį, kad yra įtarimas, kad moterys vengia pasitikrinti blaivumą, todėl gali būti vežama į ligoninę atlikti tyrimą. Moterys pakartotinai teigia, kad gėrė raminamuosius lašus ir nevengia pasitikrinimo. Moteris kartoja pūtimus į alkotesterį, bet nesėkmingai, dėl trumpo/silpno įpūtimo. Nepavykus moteriai atlikti visu įpūtimų, pareigūnas pasako, kad teks važiuoti į ligoninę, moteris atsako, kad nenori. Moteriai duodami bandymai dar įpūsti į alkotesterį, vėl nesėkmingai dėl trumpo/silpno įpūtimo. Pareigūnas pasako, kad moteris įsėstų į savo automobilį ir palauktų. Pareigūnas grįžta į tarnybinė transporto priemone, kolegai pasako, kad puse valandos pučia, nesigauna. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240118-213458UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 36 sek. Pareigūnas apeina aplink raudoną mašiną apžiūrėdamas ir vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240118-215741UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė – 05 min. 51 sek. Pareigūnas sėdėdamas tarnybiniame automobilyje įdeda alkotesterio vamzdelį į alkotesterį. Paduoda moteriai, kuri sėdi tarnybiniame automobilyje pasitikrinti blaivumą (įpūsti į alkotesterį). Moteriai pakartotinai nepavyksta įpūsti kelis kartus. Girdisi, kad pareigūnas kalba su vyrų pro automobilio langą, galimai su tralo vairuotojų, kuris atvažiavo išvežti raudoną automobili. Davus moteriai dar karta įpūsti į alkotesterį, jis parodė 2,42 promilių (pagal pareigūno žodžius). Pareigūnas įspėja, kad bus antras pūtimas už 15 – 20 minučių. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240118-222307UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė – 02 min. 21sek. Pareigūnas paduoda moteriai pūsti į alkotesterį pakartotinai (2 pūtimas), pareigūnas klausia ar tai receptiniai raminamieji lašai, moteris atsako, kad tai tiesiog raminamieji lašai. Išgirdus alkotesterio signalą, pareigūnas informuoja moterį balsų ir parodo atsukęs alkotesterį į moterį, kad alkotesteris rodo 2,20 promilių koncentraciją. Pareigūnas paaiškina moteriai, kad aktualesni alkotesterio parodymai yra kurie mažesni, t. y. kad buvo 2,42 promilių, dabar 2,20 promilių. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 50-53).

2024 m. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodytam kad apžiūrėtas 2024 m. sausio 18 d. BPC skambučio įrašas (ID 92252976653). Protokole užfiksuota, kuomet vyras (pranešėjas), paskambinęs bendru pagalbos centro telefonu 112, praneša apie galimai neblaivų vairuotoją, kurio automobilio numeriai – (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-56).

Kaltinamosios K. P. 2024 m. birželio 3 d. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamų veikų anksčiau niekada nėra padariusi. Atvykusiems pareigūnams iškarto paaiškino, jog vartojo vaistinius geriamuosius lašus ,,Rameval“, kurie yra skirti nervų sistemai raminti ir kurių sudėtyje yra ekstrahentas - 70 % etanolis. Nusikalstamos veikos padarymu jokia turtinė ar neturtinė žala padaryta nebuvo. Tai buvo didžiausia gyvenimo pamoka ateičiai, iš kurios nuoširdžiai pasimokė. Jos veiksmų žalingumas bei to suvokimas atsiliepė ir tapo pamoka tiek asmeniniam, tiek darbiniam gyvenime. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) programą. Studijos vyksta (duomenys neskelbtini), o ji gyvena (duomenys neskelbtini). Specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, jai buvo labai reikalinga. Nepaisant to ir toliau studijuoja, į paskaitas važinėja viešuoju transportu. Netekusi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones bei negaledama derinti mokslų ir darbo, buvo priversta nutraukti darbo santykius, nors darbdaviai ją vertino kaip atsakingą, punktualią ir sąžiningą bei geranorišką. Šiuo metu, t. y. pasibaigus mokslo metams, vėl įsidarbino (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės tik dar labiau prisidėjo prie to, kad geriau suvoktų savo padarytų veiksmų žalingumą visai visuomenei, kelių eismo saugumui. Tai yra pamoka, jog įstatymų laikymasis, ypatingai kelių eismo taisyklių laikymasis, bus prioritetas jos gyvenime. Teigiamą įtaką jai darys ir mama R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurią pašo paskirti jos laiduotoja. Ja su mama sieja labai stiprus ryšys. Savo mama labai pasitiki, nuolat bendrauja, mama ją labai palaiko šioje sunkioje situacijoje. Mamos nuoseklumas, bendravimas ir elgesys jai yra pavyzdys ir autoritetas (b. l. 149-151).

2024 m. sausio 18 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad K. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Pirmo tikrinimo metu 22.04 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas, o antru pūtimu 22.27 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 47).

Tarnybinis pranešimas dėl telefoninio pokalbio su D. H. (b.l. 48), kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnas nurodė, kad nuo moters sklido savotiškas spirito kvapas, neneigia, kad tai galėjo būti ir nuo raminamųjų lašų.

Alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad K. P. 2024 m. sausio 18 d. 22.04 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas, o 2024 m. sausio 18 d. 22.26 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 44-45).

VĮ ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas – K. P. (b. l. 37-39).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2014 m. gamybos periodo automobilio ,,Toyota Yaris 1.33 Dual VVT-I Life“ vertė su PVM – 6 770 Eur (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios K. P. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. K. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. sausio 18 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,20 promilių alkoholio koncentracija.

Kaltinamosios kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų A. R. bei J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio duomenimis, apžiūros protokolais, taip pat pačios kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamoji nurodė, kad sustabdžiusi automobilį, išgėrė buteliuką ,,Rameval“ lašų. Ji žinojo, kad jų sudėtyje yra alkoholio, vartojo minėtus lašus ne pagal rekomendacijas, dideliais kiekiais. Lašus vartojo tą pačią dieną darbe. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jai nustatytas vidutinis – 2,20 promilių girtumas. Atsižvelgiant į aptartą bei į tai, kad kaltinamoji dirba (duomenys neskelbtini) srityje, darytina išvada, kad vartoto vaistinio preparato sudėtis ir jo poveikis organizmui, vartojant ne pagal anotaciją, jai neabejotinai turėjo būti žinomas, K. P. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigusi nuo vaistinio preparato sudėtyje esančio alkoholio, ir kad vairuoti ji negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir tai suprasdama, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai.

K. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 3 d. gautas galimos laiduotojos R. T. 2024 m. birželio 3 d. prašymas atleisti kaltinamąją K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant ją motinos R. T. atsakomybėn (b. l. 137).

Prašyme nurodyta, kad ją su dukra K. P. sieja artimas ryšys, nuolat bendrauja ir pasitiki viena kita betarpiškai. Dukra visada atsižvelgia į jos nuomonę, jos klauso įvairiausiais klausimais. Dukra labai dažnai kreipiasi į ją patarimo įvairiausiais gyvenimo klausimais. Dėl dukters K. veikos ir neatsakingo elgesio taip pat bendravo ne kartą ir aptaria iki šios dienos. Mato, kad dukra suvokia savo neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, dėl padarytos veikos išgyvena. Yra įsitikinusi, jog šiuo klausimu padarė ir ateityje galės padaryti teigiamą įtaką savo dukrai. Ji gyvenime nėra teista, o administraciniai nusižengimai nežymūs. Darbdavio nuomone yra kruopšti, atsakinga, sąžininga ir pareiginga. Per darbo laikotarpį nuo 2016 m. nėra turėjusi drausminių nuobaudų. Tiki, jog yra verta teismo pasitikėjimo, kad dukra K. P. galėtų būti perduota jos atsakomybei ir laiduoja už savo dukrą, kad ji įstatymui daugiau nenusižengs.

K. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo poelgį vertina kritiškai, to daugiau nepasikartos. Laiduotoja yra jos motina. Kaltinamoji 2024 m. birželio 3 d. prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad ją su motina R. T. sieja labai stiprus ryšys. Motina jai yra pavyzdys ir autoritetas. Nuoširdūs pokalbiai su motina, su kuria pirmąja apie tai kalbėjo, jai leido geriau suprasti jos padarytų veiksmų pavojingumą ir atitinkamai sustiprino suvokimą, kad ateityje nedarytų priešingų teisei veiksmų bei laikytųsi įstatymų.

Galima laiduotoja R. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra suinteresuota, jog K. P. daugiau nedarytų teisei priešingos veikos. Ji mano, kad dukra padarė išvadas ir jos nenuvils. Po įvykio dukra pasakė, kad turi nemalonumų, iš karto atvažiavo pas ją. Ji K. P. išlaiko, moka už mokslus, būstą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad K. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, K. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau ji nėra teista (b. l. 101-102) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, administracinių nusižengimų registro duomenimis, trijų metų laikotarpyje K. P. administracine tvarka baustas už nesunkius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 103-111). Ketvirta, kaltinamoji K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, jos asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamosios K. P. parodymai bei jos nuoširdus gailėjimasis turėtų būti vertinamas kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vaistuose ,,Rameval“ esantis alkoholio kiekis nesukelia pastebimo poveikio, todėl 2,20 promilių girtumas negalėjo kilti tik dėl minėto vaistinio preparato naudojimo. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad kaltinamoji pripažino transporto priemonės vairavimo faktą esant neblaivumo būsenoje, išreiškė apgailestavimą dėl susiklosčiusios situacijos. Kitokio pavadinimo vaistinių preparatų ar alkoholio vartojimo fakto nustatymas, nei nurodo kaltinamoji, veikos kvalifikavimui, nagrinėjamu atveju, įtakos neturėtų. Iš Tarnybinio pranešimo dėl telefoninio pokalbio su D. H. (b.l. 48) matyti, jog policijos pareigūnas nurodė, kad „nuo moters sklido savotiškas spirito kvapas, neneigia, kad tai galėjo būti ir nuo raminamųjų lašų“. Dėl esminių veikos aplinkybių, t. y. stiprios koncentracijos alkoholio, esančio vaistiniame preparate vartojimo fakto, kas ir lėmė veikos kvalifikavimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jos parodymai buvo vienodi, kaltinamoji nei bylos tyrimo metu, nei nagrinėjant ją teisme nekėlė gynybinių versijų dėl veikos požymių kvalifikavimo, neneigė savo kaltės, todėl teismui nustatyti svarbias aplinkybes K. P. duoti paaiškinimai bylos tyrimui ir išnagrinėjimui teisme netrukdė.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios motiną – R. T.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. P. su motina sieja artimi ryšiai, motina jai yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad R. T. yra dirbanti, darbdavio teigiamai charakterizuojama (b. l. 147, 153), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista (b. l. 139), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta už nesunkius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tačiau nesusijusius su alkoholio vartojimu, baudas sumokėjusi (b. l. 142-144), per paskutinius pusantrų metų – nebausta. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad R. T. nurodė, jog mananti, kad tokį kaltinamosios elgesį sąlygojo jos per didelis jautrumas, atsidavimas mokslams, kas sudaro pagrindą manyti, jog R. T. linkusi perkelti dalį atsakomybės už kaltinamosios veiksmus susiklosčiusioms aplinkybėms dėl mokslų. Apibendrinant išdėstytus argumentus, visgi konstatuotina, kad R. T. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima K. P., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Nors kaltinamoji padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei.

Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 1 000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiai kaltinamajai susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jai parodytą valstybės pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ši padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratusi savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad laiduotoja dirba. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, K. P., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos R. T. atsakomybei, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad K. P. padarė nusikaltimą neblaivi vairuodama transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodama neblaivi, kaltinamoji K. P. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajai toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamoji K. P. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija K. P. kraujyje (2,20 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant K. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo momento, kai jai buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2024 m. vasario 1 d.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad kaltinamosios K. P. vairuotas automobilis ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 39). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad 2014 m. gamybos periodo automobilio ,,Toyota Yaris 1.33 Dual VVT-I Life“ vertė su PVM yra 6 770 Eur (b. l. 40). Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamosios K. P. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 6 770 Eur. Teismo nuomone, tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 89-92) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. P., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui, su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją R. T. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos Nr. 1-1516-1057/2024 ir teisminio proceso Nr. 1-01-1-02391-2024-6, ir tai, kad jis mokamas už K. P.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei K. P. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Paskirti K. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 1 d. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš K. P. konfiskuotino turto – automobilio ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 6 770 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Kaltinamajai K. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.