Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2010 m. birželio 2 d., 13 val. 45 min., Klaipėdoje, Šilutės pl. 2, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę Hyundai Tucson, nepasirinko saugaus greičio ir, kliudydamas šaligatvio bortelį, žiedinėje sankryžoje nuvažiavo nuo kelio. Apgadintas automobilis ir šaligatvio bortelis. Be to, jis policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, transporto priemonės registracijos liudijimo bei valstybinės techninės apžiūros dokumento. Šios veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

II.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 Lt.

ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

V. N. veikai pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuoti reikia nustatyti, kad jis: 1) vairavo transporto priemonę; 2) vairavo būdamas neblaivus; 3) jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje arba 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Byloje surinktų įrodymų pakanka minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui ir V. N. kaltei patvirtinti. Kad apeliantas vairavo transporto priemonę neblaivus, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, alkotesterio parodymai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir E. B. paaiškinimai, pareigūno O. D. ir liudytojų E. B., A. S. parodymai teisme (b. l. 3?9, 11?12, 35?37). Paminėti įrodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra prieštaringi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė paneigtais kitais minėtais byloje surinktais įrodymais. V. N. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu neigė vairavęs automobilį, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog nuvairavo automobilį toliau nuo sankryžos (b. l. 25, 45). V. N. teismo posėdžio metu teigė, kad antakį jam prakirto nepažįstamas asmuo, priėjęs prie jo po avarijos, nors liudytojas A. S. parodė, jog antakis V. N. buvo prakirstas tą dieną turguje (b. l. 25, 37). V. N. versija, kad jis automobilio nevairavo ar vairavo jį tik po eismo įvykio, paneigta liudytojo E. B. parodymais.

Iš byloje esančios pažymos apie galiojančias V. N. paskirtas nuobaudas (b. l. 18?19) matyti, kad 2010 m. balandžio 23 d. įsigaliojo V. N. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog bylos duomenimis įrodyta, kad V. N. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad V. N. veika neatitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, kadangi nebuvo įrodyta, jog buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo turinio, teismas, konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas netinkamas administracinę atsakomybę už V. N. veiką numatantis įstatymo straipsnis (ATPK 127 str. 3 d.), ir, taikydamas ATPK 284 straipsnio 2 dalį, nutarė pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorodą kitu straipsniu (ATPK 130² str.).

ATPK 284 straipsnio, reglamentuojančio aplinkybes, išaiškintinas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, 2 dalyje nustatyta, kad „organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą“. Ši teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas konkretus atvejis yra individualus. Teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t. y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą iš esmės, negrąžindamas bylos medžiagos Institucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Institucijos surinktoje ir pirmosios instancijos teismui kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu perduotoje bylos medžiagoje yra pažyma apie V. N. padarytus KET pažeidimus ir jam paskirtas nuobaudas (b. l. 2, 18?19). Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nurodė, kad V. N. veika gali būti perkvalifikuota ir klausė proceso dalyvių, ar jiems reikalinga pertrauka. Tačiau ir apeliantas, ir jo atstovas – advokato padėjėjas – pareiškė, kad galima bylą nagrinėti toliau (b. l. 37?38). Be to, apeliacinės instancijos teisme procesas taip pat vyko žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad V. N. teisės nebuvo pažeistos, jis turėjo visas galimybes gintis nuo kaltinimo padarius ATPK 130² straipsnio pažeidimą.

Pažymėtina, kad surašant V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnas su juo kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai, vertėjo V. N. atsisakė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka dalyvavo rusų kalbos vertėja, todėl konstatuotina, kad buvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis (ATPK 253 str. 2 d.).

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad tai, jog jis yra 71 metų amžiaus, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Remiantis ATPK 29 straipsnio 2 dalimi, administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Tačiau V. N. nepateikė įrodymų, kad yra neįgalus, todėl nėra pagrindo, taikant ATPK 29 straipsnio 2 dalį, neskirti jam administracinio arešto.

Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šioje teisės normoje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja ta pati institucija, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turėjo subendrinti nuobaudas ir galutinai paskirti pagrindinę ir papildomą nuobaudą ATPK 130² straipsnio sankcijos ribose.

Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas – pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos subendrinamos ir galutinai V. N. skiriama 20 parų administracinio arešto su transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

V. N. (V. N.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. N. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto su transporto priemonės konfiskavimu.

Nutartis neskundžiama.