Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui M. K. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2023 m. pradžios ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi, kaip svetimi vienas kitam žmonės. Šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Ieškovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. pradžios į Lietuvą grįžęs pas ieškovę nebuvo. Kiekviena iš šalių turi savus interesus, kurie tarpusavyje nesuderinami. Santuoka yra tik formali, šalys yra viena kitai visiškai svetimos, neveda bendro ūkio, neturi jokių bendrų interesų. Šalys gyvena visiškai atskirus gyvenimus, nepalaiko ryšio, faktiškai nebendrauja. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų daiktų ir bendrų kreditorių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė D. K. (iki santuokos V.) ir atsakovas M. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys vaikų nesusilaukė. Ieškinyje nurodoma, kad šalys negyvena kartu nuo 2023 m. pradžios. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovas M. K. turi savo vardu asmeninio nekilnojamojo turto įgyto iki santuokos, kuris yra nedalomas. Iki santuokos ieškovė įgijusi automobilį, atsakovas automobilių neturi. Duomenų apie kreditorius nėra. Ieškovė nurodė, jog šalys kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu susitaikyti nepageidavo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skubotas santuokos sudarymas, netinkamas požiūris į santuoką, santuokinį gyvenimą, įsipareigojimus vienas kitam. Abu sutuoktiniai nesiėmė veiksmų santuokai išsaugoti. Kadangi abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.

Šalių santuoka laikoma iširusia, nes šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė skirti terminą susitaikymui, bylos nagrinėjimą sustabdyti neprašė.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskiriamas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis), piniginių kompensacijų nereikalauja.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „V.“, o atsakovui – prigimtinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „V.“, o atsakovui – prigimtinė pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Jokio kito santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose, šalys neturi. Šalys nurodė, jog kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė neprašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu išlaidos valstybei nesusidarė, todėl nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268, 270, 376, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti pavardę „V.“, atsakovui M. K. – „K.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.