Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

RUSLAN VORONIS, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, teistas: 1.) 2003-11-10 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 150 str.3 d. - 3 m. l.a. bausmės vykdymą atidedant 3 metams, kaltinamas padaręs veikas numatytas Lietuvos BK 180 str.2 d.

ANDŽEJ GAJEVSKIJ, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas: 1.) 2003-11-10 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 149 str.3 d., 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., - 6 m. l.a, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str 2 d. ir l40 str 1 d..

DENISAS JEROFEJEVAS, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteista, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p ir 180 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

2009 m. birželio 22 d. apie 15 val., R. V. veikdamas kartu su D. J., A. G. ir I. M., kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajam A. K. juos užklupus, kartu su D. J., A. G. ir I. M., kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, nugarą ir kitas kūno vietas, padarydami poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, po ko D. J. stipriai rankomis pastūmė A. K. į nugarą, nuo ko nukentėjusysis trenkėsi į sieną ir griuvo aukštielninkas galva atsitrenkdamas į grindis, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas pakaušio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimą pamatiniuose paviršiuose, kaukolės kaulų lūžį, ir ko palikę nukentėjusįjį gulėti, iš minėto sandėlio pagrobė UAB „Ekstara“ priklausančią betono maišyklę „Alco 90“, 890 Lt vertės, t.y. įsibraudamas į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą,

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

A. G. 2009 m. birželio 22 d. apie 15 val., veikdamas kartu su D. J., R. V. ir I. M., , kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajam A. K. juos užklupus, kartu su D. J., R. V. ir I. M. panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, nugarą ir kitas kūno vietas, padarydami poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, po ko D. J. stipriai rankomis pastūmė A. K. į nugarą, nuo ko nukentėjusysis trenkėsi į sieną ir griuvo aukštielninkas galva atsitrenkdamas į grindis, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas pakaušio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimą pamatiniuose paviršiuose, kaukolės kaulų lūžį, ir palikę nukentėjusįjį gulėti, iš minėto sandėlio pagrobė UAB „Ekstara“ priklausančią betono maišyklę „Alco 90“, 890 Lt vertės, t.y. įsibraudamas į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą,

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Taip pat jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009 m. birželio 23 d., sugrįžo į sandėlį, esantį Ūmėdžių g. 12, Vilniuje, ir gulinčiam be sąmonės nukentėjusiajam A. K. spyrė koją į veidą, padarydamas muštinę žaizdą, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą galvoje, tokiu būdu nežymiais sutrikdė A. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

D. J., įsibrovė į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bei iš savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, o būtent:

Jis, 2009 m. birželio 22 d. apie 15 val., veikdamas kartu su A. G., R. V. ir I. M., kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajam A. K. juos užklupus, jis kartu su A. G., R. V. ir I. M. panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, nugarą ir kitas kūno vietas, padarydami poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, po ko jis stipriai rankomis pastūmė A. K. į nugarą, nuo ko nukentėjusysis trenkėsi į sieną ir griuvo aukštielninkas galva atsitrenkdamas į grindis, ir palikę nukentėjusįjį gulėti, iš minėto sandėlio pagrobė UAB „Ekstara“ priklausančią betono maišyklę „Alco 90“, 890 Lt vertės, o jo veiksmais padarius nukentėjusiajam kraujosruvas pakaušio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimą pamatiniuose paviršiuose, kaukolės kaulų lūžį, dėl ko nuo galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimo, A. K. 2009-06-23 d. mirė ir taip pastarąjį nužudė, t.y. įsibraudamas į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bei iš savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų.

Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo jų kaltė padarius jiems inkriminuotas veikas įrodyta byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.

Teisme kaltinamasis R. V. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir parodė, kad 2009 m. birželio 22 d., apie 15 val. jis kartu su A. G., D. J. ir I. M. užėjo į apleistą pastatą. Pastatas - sandėlis atrodė apleistas, negyvenamas, viduje patalpos buvo tuščios, durys išdaužytos. Aplink sandėlį buvo tvora, jie ją perlipo. Jiems atėjus, sandėlio durys buvo praviros. Iš pradžių jie nieko nepaėmė, apsižiūrėjo ir išėjo, tačiau netrukus sugrįžo paimti betono maišyklės. Sutiko tame pastate vyriškį A. K., kuris ant jų puolė. A. G. sudavė nukentėjusiajam A. K. gal 3 smūgius, tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali. Nurodo, kad jis pats sudavė nukentėjusiajam gal porą kartų į šoną, į nugarą, tačiau nukentėjusysis nebuvo nukritęs ant žemės nuo jo smūgių. A. K. pradėjo bėgti, o D. J. jį pastūmė. A. K. nugriuvo netoli durų. Tada jie keturiese paėmė betono maišyklę ir išėjo iš sandėlio. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis, juos pamatęs, pradėjo bėgti link jų, kažką šaukti, rėkti, tačiau negali pasakyti, ką konkrečiai sakė. A. K. pirmas pradėjo muštis, o pats kaltinamasis R. V. sužalotas nebuvo. Kai nukentėjusysis nukrito ant grindų, daugiau nieko nekalbėjo, kaltinamasis matė, jog nukentėjusysis kvėpuoja. Pasiėmė betono maišyklę ir išėjo. A. K. nukritus ant betoninių grindų, jo gulinčio kaltinamasis ir kiti asmenys nejudino. Paskutinis smūgis nukentėjusiajam buvo nuo D. J., kai jis nukrito aukštielninkas ant nugaros į priekį. Idėja paimti betono maišyklę ir ją parduoti kilo visiems kaltinamiesiems. Pardavė ją už 300 litų, pasidalino po lygiai. Žalos už pavogtą betono maišyklę neatlygino. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad A. K. pirmas pradėjo muštis, todėl jam ir sudavė atgal. Kaltinamasis negali papasakoti kaip konkrečiai įvyko šis užpuolimas. D. J. pradėjo vytis A. K., pastūmė jį, šis nugriuvo ant žemės, t.y. atsitrenkė į tarpdurį ir nukrito aukštielninkas ant betono. Matėsi, kad nukentėjusiajam buvo perkirsta galva. Jis negali pasakyti, kuria konkrečiai galvos vieta jis trenkėsi į tarpdurį. Jiems pasirodė, kad nukentėjusysis buvo girtas, svirduliavo.

Teisme kaltinamasis A. G. parodė, kad 2009 m. birželio 22 d., apie 15 val. kartu su R. V., D. J. nuėjo iki M. B. namų, tada kažkas pasiūlė nueiti iki apleisto sandėlio. Nuėję iki jo, tvoroje pamatė plyšį, pro kurį pralindo. Į patį sandėlį įėjo pro duris. Įėjus rado gulintį sumuštą A. K.. Rado sandėlyje varinių laidų, susirinko juos. Tada D. J. pradėjo pasakoti kaip sumušė A. K., kaip šis atsitrenkė į tarpdurį. Jis pats nematė jokios betono maišyklės, susirinko varinius laidus, sukrovė į maišus ir išėjo. Nusinešė maišus su laidais pasidėti į parkelį. Paskui nuėjo pas R. V. į svečius. Einant sutiko A. J., paprašė, kad niekam nepasakotų, jog juos matė. Po kurio laiko su M. B. vėl nuėjo į sandėlį, nukentėjusysis gulėjo ta pačia poza. Sandėlyje dar buvo plastmasės, rado vežimėlį, į kurį sudėjo cemento maišus. Tada išėjo, o po kelių dienų sužinojo, kad A. K. mirė. Pažymėjo, kad pirmą dieną į sandėlio teritoriją atėjo keturiese: jis, R. V., D. J. ir dar vienas vaikinas, kurio nurodyti negali. Rado sandėlyje gulintį nukentėjusįjį. Jo teigimu, R. V. meluoja. R. V. pasakojo jiems kaip jis mušė A. K., jog buvo atėjęs prieš dieną, jog sudavė jam į galvą ir nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tada A. K. bandė atsistoti ir bėgti, tačiau atsitrenkė į duris. Nurodė, kad nematė jokios betono maišyklės. Sandėlyje buvo 2 kartus, birželio 22 ir 23 dieną, antrą dieną jie nuėję bandė pavogti cemento maišus, tačiau nepaėmė, nes nepralindo pro tvoros plyšį. Pirmą dieną, t.y. 22 dieną, jie pavogė varinius laidus, matė gulintį nukentėjusįjį. Nepasižiūrėjo, kodėl jis guli, jam nerūpėjo. Nurodo, kad jie buvo blaivūs, norėjo užsidirbti pinigų pardavus varinius laidus, tačiau laidų nepardavė, nes D. J. nuėjęs į parkelį jų neberado. Jokios betono maišyklės jis nepardavė ir jokių pinigų negavo. Tam gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į veidą šiaip sau, jis knarkė. Jis niekam nepasakojo, jog mušė nukentėjusįjį.

Teisme kaltinamasis D. J. parodė, kad 2009 m. birželio 22 d., atėjo į sandėlį, didelį pastatą, A. K. juos pamatęs pradėjo pulti, norėjo jį pastumti, tada jis jį (A. K.) pastūmė, kuris nukrito. Pasiėmė betono maišyklę, nunešė į lauką, prie pastato. Daugiau A. K. nematė, vėliau sužinojo, jog jis mirė, negali pasakyti kada sužinojo. R. V. painioja dienas, betono maišyklę paėmė trise, A. G. nebuvo kartu su jais. Išnešus betono maišyklę iš pastato, daugiau jos nematė ir jokių pinigų nepasidalino. Jis nesudavė A. K., norėjo jį sugriebti, bet jis išsisuko. Kitą dieną nebuvo nuėjęs pasižiūrėti į sandėlį ar dar A. K. gyvas. Nukentėjusysis nukrito į išėjimo pusę dešine veido puse, taip jis ir liko gulėti. Jis matė, kad A. K. kvėpuoja. Teigia, kad R. V. meluoja. Nurodo, kad buvo per metrą nuo A. K., kuris, bandydamas bėgti, suklupo ir užkliuvo ant kažko, nukrito ant kairio šono, už durų.

Liudytojas K. R. teisme parodė, kad nukentėjusįjį A. K. pažįsta iš įkalinimo įstaigos. Iš pradžių kartu gyveno ir dirbo, paskui jis išsinuomojo butą ir išėjo. A. K. atleido iš darbo, tačiau leido pagyventi sandėlyje. Jie bendraudavo kiekvieną dieną. Jis (A. K.) buvo atėjęs pas jį į svečius sekmadienį, jie žaidė teleloto, išgėrė. A. K. namo išėjo būdamas išgėręs, paskui jam skambino dar naktį, tačiau jis (K. R.) neatsiliepė, negirdėjo. Kitą dieną liudytojas (K. R.) skambino A. K. į mobilųjį telefoną, tačiau jis neatsiliepė. Nuėjęs po darbo, jį vardu šaukė, tačiau šis neatsiliepė. Rado A.K. gulintį, dar paskambino A. J., kad atvažiuotų pasižiūrėti. Jam atvažiavus, pasižiūrėjo, jog guli, atrodė girtas, taip ir paliko jį gulėti. Teigia, kad A. K. kvėpavo normaliai, rodė gyvybės ženklus. Atvažiavęs birželio 23 dieną, vadovo paliepimu, kad paimti likusius daiktus iš sandėlio, pašaukė Algį ir pamatė, kad jis guli negyvas. Matė, kad buvo kraujo, A. K. veidas buvo sumuštas, jis gulėjo jau ant kito šono, nei prieš dieną. Tada K. R. iškvietė policiją. Nurodo, kad A. K. buvo užsiminęs apie betono maišyklę dar sekmadienį, 21 dieną, t.y. būdamas pas jį svečiuose. A. K. kalbėjo, jog nori ją parduoti, nes yra atleistas iš darbo ir jam reikia pinigų. Liudytojas K. R. sakė, kad A. K. nekvailiotų, nes vadovybė žada pasiimti daiktus. Pirmadienį atėjus į sandėlį, betono maišyklės nebebuvo.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2009 m. birželio 22 d. važiavo pas A. K., nes buvo palikęs mobilųjį telefoną, norėjo atsiimti ir pro langą pamatė, jog sandėlyje vaikšto R. V., A. G. ir J. Priėjo prie lango, paklausė kur A. K., jam atsakė, jog miega. Jis pats jo (A. K.) nematė. Nuvažiavo į miestą, o grįžtant pamatė, jog jie visi trys eina, kažką nešė. Grįžo į sandėlį tą pačią dieną, matė, jog nukentėjusysis miegojo, pagalvė buvo kraujuota. Niekam nepranešė. Apie tai, kad mirė A. K., jam paskambino ir pasakė K. R.. Jis nieko nežino apie betono maišyklę, nematė ką R. V., D. J. ir A. G. nešė.

Liudytojas R. P. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Pas jį atėjo R. V. ir paprašė pasaugoti betono maišyklę namuose. Kitą dieną jis pastebėjo, kad betono maišyklės jau nebebuvo. Nurodė, kad pažįsta R. V., iš matymo pažįsta A. G., o D. J. nepažįsta. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra nuosavas namas ir (duomenys neskelbtini) gyvena apie 8 metus. Pažįsta I. M., R. V., tačiau labiau bendravo su I. M., kadangi jis buvo vyresnis ir buvo daugiau bendrų interesų. A. G. ir D. J. nepažįsta. Gali būti, jog juos yra matęs, tačiau su jais tikrai nėra bendravęs. Neprisimena tiksliai kada tai buvo, nes praėjo daug laiko, bet tai galėjo būti apie 2009 birželio mėn., ir vėlai vakare, nes jau buvo tamsu, į namus atėjo keturi jaunuoliai. Du iš jų buvo, tai I. M. ir R. V., o kitų dviejų nematė, tiksliau neįsidėmėjo, jie stovėjo atokiau ir jų nepažino. Jie į namo kiemą atitempė betono maišyklę ir I. M. paklausė ar gali čia ją trumpam palikti, jis sutiko. Jis nesidomėjo iš kur pas juos ta betono maišyklė, o ir jie nieko nesakė. Kitos dienos ryte, apie 4.30 val. jis išvažiavo žvejoti, tai net praeidamas neatkreipė dėmesio ar ta betono maišyklė vis dar stovi pas jį kieme, tačiau prisimena, kad po žvejybos grįžęs jos namo kieme jau nebuvo.

Civilinio ieškovo UAB „Ekstara“ atstovas M. K. G. parodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Teigia, kad tame pastate nevykdė jokios veiklos, tik buvo palikti keli daiktai, betono maišyklė, cemento maišai. A. K. pas juos dirbo darbininku, kadangi neturėjo kur gyventi, tai jam buvo leista pagyventi sandėlio pastate, kuriame buvo kambariukas. Nurodo, kad A. K. pas juos nedirbo jau savaitę laiko iki to įvykio, buvo atleistas 2009 m. birželio 13 dieną. Sandėlio teritorija buvo saugoma, dalis teritorijos buvo aptverta betono siena, iš kitos pusės aptverta tinkline tvora, buvo geležinės durys. Sandėlyje nebuvo langų, tik grotos, langai buvo įstatyti tik tame kambariuke, kuriame gyveno A. K.. Patekti į pastato vidų buvo galima pro duris arba vartus. Šį pastatą teigia išsinuomojęs iki 2009 m. birželio mėn., signalizacija neveikė.

Teisme Ekspertas Sigitas Laima parodė, kad ekspertizės išvadą tvirtina. Nukentėjusiojo A. K. galvoje užfiksuota daug sužalojimų, pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje ir kaulo lūžiu. Remiantis kaltinamųjų parodymais galėjo būti taip, kad nuo vieno smūgio griūnant į kietą buką paviršių atsirastų kraujosruvos. Griūnant aukštielninkam ant kieto pagrindo, lūžta pakaušyje kaulas, sumušamos galvos smegenys, atsiranda kraujosruvos. Ekspertui nekilo abejonių dėl kaltinamųjų parodymų, lūžiai galėjo atsirasti pastumiant ir atsitrenkiant nuo atsiradusio pagreičio. Pagal teismo medicinos praktiką turėjo būti patologinis girdimas kvėpavimas, kuris pasireiškia kaip knarkimas dėl galvos traumos. Nuo patirtų sužalojimų pas nukentėjusįjį įmanomi „langai“, kai trumpam yra atgaunama sąmonė ir vėl krentama į komos būseną. Eksperto teigimu, pagrindinis trauminis poveikis buvo vienas, visi kiti sužalojimai yra padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, t.y. visi lūžiai padaryti iš vieno trauminio poveikio.

Iš pagarsinto 2009-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti , kuriame nurodyta, kad: - įėjus pro verandą, patenkama į pagrindinę patalpą, kurios viduryje yra metalinis stulpas, dešiniau kurio yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo dėmę. Nuo įėjimo į pagrindinę patalpą palei kairiąją sieną yra įėjimas į patalpą Nr. 1. Patalpoje Nr. 1 yra čiužinys, ant kurio guli vyriškos lyties lavonas. Kojos yra ištiestos, dešinė ranka per 90 laipsnių kampu sulenkta per alkūnės sąnarį, guli ant krūtinės. Kairioji ranka yra nusvirusi nuo čiužinio, ištiesta ant grindų, t.y. betoninio grindinio. Galva palenkta į kairįjį petį, nusvirusi nuo čiužinio, nesiekia grindų. Lavono kūne nustatyti sužalojimai: dešinės akies vokuose tamsiai violetine poodinė kraujosruva, dešiniajame smilkinyje 1,5 cm virš dešiniojo antakio išorinio galo puslankio formos 2,5 cm dydžio žaizda. Aplinkinė oda gausiai sutepta išdžiuvusiu krauju, kuris nuvarvėjęs per kaktą į kaktos kairę, daugybiniai veido sužalojimai. Kaktos dešiniojo kaktinio gumburo projekcijoje 1,5 cm ant 2 cm dydžio odos nubrozdinimas, dešiniajame žande ties ausies speneliu violetinė poodinė kraujosruva 1,5 cm ant 0,5 cm dydžio. Nosies nugarėlė deformuota, iš nosies bėga kraujas, viršutinė lūpa sutepta išdžiuvusiu krauju, čiuopiant nosį krepitacijos nesijaučia. Visas kairysis žandas suteptas išdžiuvusiu krauju. Marga pagalvė sutepta krauju, lavono pakaušis, kaklas ir kairioji užausinė sritis taip pat sutepta krauju, džinsinio švarko kairioji pusė taip pat sutepta krauju. Pagrindinėje patalpoje, dešiniau nuo įėjimo į patalpą Nr. 1 yra įėjimas į patalpą Nr. 5, kurioje ant grindų yra išlaužtos medinės durys, ant kurių yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo dėmę. Dešiniau nuo įėjimo į patalpą Nr. 5 yra įėjimas į patalpą Nr. 4, kurioje ant grindų mėtosi sintetinės medžiagos maišai, kuriuos apžiūrėjus randame raudonos spalvos dėmių, panašių į kraujo dėmes. Šalia sintetinio maišo, ant grindų yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo dėmę. Priešais įėjimą į patalpą Nr. 4 yra išėjimas į lauką, kur iš kiemo pusės randame sintetinės medžiagos maišą su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo dėmes. ( t. 1, b.l. 5-26 )

Iš pagarsintų civilinio ieškovo atstovo M. G. parodymų matyti, kad jis yra UAB „Ekstara“ vykdantysis direktorius ir jų bendrovė užsiima stiklo taros supirkimu. Jie turėjo išsinuomoję patalpas, esančias Umėdžių g. 12, Vilniuje, tačiau 2009 m. gegužės mėnesį pasibaigė nuomos sutartis, ir jie apleido šias patalpas, jose buvo likę tik plastikiniai kibirėliai, betono maišyklė, cemento maišai. A. K. pas juos dirbo nuo 2008 balandžio mėnesio. Jis buvo geras žmogus, su juo jokių problemų neturėjo, išskyrus tai, kad jis mėgdavo išgerti. A. K. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tad jis nakvodavo šiose patalpose Umėdžių g. 12, Vilniuje. Kadangi dėl nuomos patalpų sutartis buvo pasibaigusi, o su patalpų savininkais žodžiu buvo susitarę, kad jie dar gali palaikyti bendrovei priklausančius daiktus iki jie ras naujus nuomininkus, tai tose patalpose dar liko gyventi ir A. K.. A. K. buvo minėjęs, kad jis lyg ir susirado kur gyventi, bet smulkiau nieko neklausinėjo. Be to, nuo 2009 birželio 13 d. ar tai 15 d., A. K. paties prašymu išėjo iš įmonės, nes jam dėl sveikatos problemų buvo sunku dirbti. Paskutinį kartą, jis A. K. matė 2009-06-16 d. ir jis nebuvo sumuštas. 2009-06-23 d. paskambino K. R. ir pranešė, kad sandėlyje rado negyvą A. K.. Liepė kviesti policiją ir pats atvažiavo į tą sandėlį, nuėjo iki to kambarėlio kur A. K. buvo įsirengęs. Rado A. K. gulintį lovoje, tačiau neišdrįso įeiti į vidų ir matė jį tik iki pusės, jo veido nematė. Apžiūrėjęs sandėlio patalpas, pamatė, kad nebėra betono maišyklės, kainuojančios 890 litų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad iš sandėlio teritorijos ištemti ir 2 maišai su cementu, tačiau jie nepavogti. ( t. 1, b.l. 60-62 )

Iš pagarsintų liudytojo K. R. parodymų matyti, kad 2009-06-21 d. vakare, pas jį į namus atėjo A. K., tačiau šiek tiek pabuvęs išėjo. 2009-06-22 d. dienos metu jis skambino A. K., tačiau jo mobilusis buvo išjungtas, tad vakare, po darbo, nuvažiavo pas jį pažiūrėti. Kai užėjo į sandėlį, pamatė, jog tenai išvartyti daiktai ir užėjus į kambarėlį, kuriame gyvena A. K. pamatė, kad jis guli savo lovoje, jo veidas visas sumuštas, tekėjo kraujas. Jis paskambino A. J. ir paprašė atvažiuoti į sandėlį. Netrukus jis atvažiavo su T. F. ir kai jų paklausė ar žino kas čia įvyko, jie pasakė, jog nieko nežino. A. K. pastoviai būdavo neblaivus, tad ir šį kartą pagalvojęs, jog su juo nesusišnekės, nusprendė eiti namo ir nieko su A. K. nesišnekėti. Kai išėjo, A. K. buvo gyvas, kvėpavo ir dar kažką mykė, bet kaip ir sakė, jis pastoviai būdavo neblaivus, tad pagalvojo, kad A. K. vėl girtas ir net negali prašnekėti. Taip palikęs gulintį A. K., išėjo namo. 2009-06-23 d., apie 14 val. atvažiavo vėl į sandėlį, nes reikėjo paimti cemento maišyklę ir kai atvažiavęs užėjo į A. K. kambarėlį pamatė, jog jis guli ten pat, ant veido kraujas jau buvo apdžiuvęs, tačiau jis buvo nebegyvas ir apie įvykį pranešė policijai. Be to, kai jis buvo užėjęs pas A. K. 2009-06-22 d. vakare, jau tada pamatė, kad nebėra cemento maišyklės (t. 1, b.l. 65-67, 72-75 ).

Iš pagarsintos M. R. Universiteto TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.M994/09

matyti, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis, odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis galvoje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, galvos smegenų skilčių sumušimu pamatiniuose paviršiuose, kaukolės kaulų lūžiais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma. A. K. lavone nustatyta: Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas pamatiniuose paviršiuose, kaukolės kaulų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 24-30 val. laikotarpyje iki mirties. Muštinės žaizdos, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 2- 6 val. laikotarpyje iki mirties. Poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame sėdmenyje ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paros laikotarpyje iki mirties.

Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui, tačiau kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas pamatiniuose paviršiuose, kaukolės kaulų lūžis galėjo būti padaryti A. K. griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių.

Visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių pasekoje. ( t. 1, b.l. 41-49)

Iš pagarsintų I. M. parodymų matyti, kad datos tiksliai neprisimena kada tai buvo, kai jis susitiko su D. J., A. G., R. V., sėdėjo kieme ir visi išgėrinėjo. Kažkuris iš jų, tačiau kas, negali pasakyti, pasiūlė nueiti ir pavogti cementą. Sakė, jog žino kad apleistame sandėlyje yra cemento ir visi sutiko. Nuėjus prie to sandėlio, vartai buvo užrakinti , tačiau vartuose buvo tarpas, pro kurį visi pralindo ir užėjo į sandėlio vidų. Tuomet ir atėjo A. K., paklausė ką jie čia veikia, sakė, jog iškvies policiją. Tada pro jį, greitu žingsniu praėjo D. J. ir priėjęs prie A. K., pastūmė jį. A. K. veidu trenkėsi į sieną. Kaip mano, jis smarkiai trenkėsi, nes pradėjo bėgti kraujas. Nuo smūgio jis nukrito aukštielninkas ant grindų. Po to, iškart pribėgo A. G. ir sudavė rankomis ir kojomis keletą smūgių į viršutinę kūno dalį gulinčiam A. K.. A. K. taip ir liko gulėti, o jie visi nuėjo apsidairyti sandėlyje. Jie rado kažkokius laidus, kuriuos sudėjo į maišelius ir nunešė į netoliese esantį miškelį. Po kokios valandos vėl grįžo ir paėmė betono maišyklę, ištempė ją iš sandėlio. Matė, kad A. K. guli toje pačioje vietoje kur ir nukrito, tad palikę jį, išėjo. Betono maišyklę jie taip pat nutempė į miškelį, kur vėliau ji dingo, nežino. Kitą dieną, kartu su R. V. ir M. B. jie nuėjo į sandėlį pasižiūrėti, A. K. rado gulintį kambarėlyje ant lovos. Priėję pajudino, jis kažką lyg sumurmėjo, ir jį vėl paliko. Daugiau jis tame sandėlyje nebuvo ir praėjus tik keletui dienų sužinojo, kas atsitiko. Jis taip pat girdėjo, kad į sandėlį buvo taip pat nuėję pažiūrėti ir M. B. su A. G.. ( t. 2, b.l. 8-10 )

Iš pagarsintų duomenų matyti kad I. M. savo parodymus patvirtino 2009-08-20 parodymų patikrinimo vietoje metu. ( t. 2, b.l. 12-23 )

2009-10-13 mirties įraše Nr. 4641 nurodyta, kad I. M., gim. 1978-03-04, mirė 2009 m. spalio 11 d. ( t. 2, b.l. 45 )

Iš pagarsintų bylos duomenų matyti, kad 2009 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro nutarimu, baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01258-09 dėl A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nužudymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p., ikiteisminis tyrimas įtariamojo I. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutrauktas įtariamajam mirus. (t. 2, b.l. 46-47 )

Iš pagarsintų įtariamojo R. V. parodymų matyti, kad kaltu dėl jam paskelbto įtarimo prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2009-06-22 d., maždaug apie 15 val., jis kartu su A. G., D. J. ir I. M. ėjo pro apleistą sandėlį, esantį Ūmėdžių g. 12, Vilniuje ir kažkuris pasiūlė užeiti į tą sandėlį, nes tikėjosi rasti kokių nors laidų ar metalo, kad parduoti. Jie visi užėjo į sandėlį, apžiūrėjo. Jame jokių žmonių nebuvo. Jame rado betono maišyklę, nusprendė ją pavogti ir parduoti kam nors. Išėjo iš sandėlio ir pavaikščioję po Panerius paklausinėjo ar kam nors reikia betono maišyklės, bet niekam nereikėjo. Tuomet maždaug po pusvalandžio vėl grįžo į sandėlį, vis tiek nusprendė paimti tą betono maišyklę. Vos tik įėjus į sandėlio vidų, iš kambariuko išėjo A. K.. Jis buvo neblaivus ir pradėjo šaukti ant jų, prasidėjo konfliktas. A. K. stovėjo tarp visų keturių, visi pradėjo mušti, stumdyti. Kadangi viskas vyko labai greitai, o be to viskas buvo seniai, nelabai prisimena kas ir į kurias kūno vietas kiek kartų sudavė. Pirmas lyg I. M. sudavė A. K. į veidą, po to jis lyg tris ar keturis kartus sudavė į šoną. Taip pat mušė ir A. G. su D. J. Jį mušė visi vienu metu ir tiksliai pasakyti kur kas sudavė, negali. A. K. pavyko išsisukti ir jis pradėjo bėgti link išėjimo, tačiau jį pasivijo D. J. ir rankomis pastūmė A. K. į nugarą. A. K. kaip tik buvo netoli tarpdurio, ir kai jį pastūmė, pastarasis trenkėsi galva į kampą, ir nuo smūgio nukrito aukštielninkas ant grindų. Pamatė, kad po to kai trenkėsi jis į sieną, jam pradėjo tekėti kraujas lyg iš kaktos. Kai A. K. nukrito, prarado sąmonę, nes nereagavo ir lyg pradėjo „knarkti“. Palikę A. K. taip gulintį, nuėjo paimti betono maišyklę, kurią išnešė į lauką. Ji nebuvo sunki, tad jis su D. J. pirmiausia užlipo ant tvoros ir iš apačios betono maišyklę jiems padavė I. M. su A. G. ir taip ją perkėlė per tvorą ir nutempė pas pažįstamą R. P.. Jo paprašė palaikyti pas save betono maišyklę, tačiau jam nieko nesakė iš kur ji ir jis neklausė. Kitą dieną, jis kartu su I. M. nuėjo dar kartą į tą sandėlį, kad pažiūrėti ar viskas gerai A. K.. Kai atėjo, pastarasis gulėjo ant lovos savo kambarėlyje, jo visas veidas buvo kruvinas, tačiau A. K. buvo gyvas, „knarkė‘ ir jie išėjo. Daugiau į tą sandėlį nėjo. Jam pasakojo M. B., kad jis su A. G. taip pat buvo nuėję į tą sandėlį, norėjo cemento maišus pavogti, tačiau jie lyg plyšo ir nieko nepaėmė. Ar buvo jie nuėję pažiūrėti į kambarėlį pas A. K., nežino, N. B. nieko nesakė. Po keleto dienų, betono maišyklę pardavė pagal skelbimą laikraštyje „Alio reklama“. Pardavime dalyvavo visi keturi ir gavo 300 litų, kuriuos pasidalino tarpusavyje po lygiai. Jis į sandėlį su I. M. antrą kartą atėjo iš ryto, ir tą pačią dieną, po pietų, sandėlyje jau pamatė policijos pareigūnus ir tada sužinojo, kad A. K. mirė. ( t. 2, b.l. 87-89 )

Įtariamasis R. V. analogiškai parodė 2009-11-19 pas ikiteisminio tyrimo teisėją. ( t. 2, b.l. 100-102 ). Bei jis savo parodymus patvirtino 2009-11-18 parodymų patikrinimo vietoje metu. ( t. 2, b.l. 90-97 )

Iš pagarsintų įtariamojo D. J. parodymų matyti, kad kaltu dėl jam paskelbto įtarimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad kuri tai diena buvo, negali pasakyti, jis kartu su I. M. nuėjo į sandėlį Ūmėdžių g. 12, Vilniuje. Kas dar ėjo kartu, neprisimena. Pirmas ėjo I. M., už jo jis. Tik įėjus į sandėlį pamatė, kad iš jo išbėga nukentėjusysis. Kodėl jis bėgo iš sandėlio, negali paaiškinti. Nukentėjusysis bebėgdamas užkliuvo, galva trenkėsi į durų staktos kampą ir nukrito. Nukentėjusiojo niekas nelietė, niekas nemušė. Jis nukentėjusiojo nestūmė. Sandėlyje jie rado betono maišyklę, išsinešė ją į lauką ir paslėpė apgriuvusio namo kieme. Kur vėliau dingo betono maišyklė, nežino. ( t. 3, b.l. 9-10 ).

Kaltinamųjų veika padarius jiems inkriminuotas veikas kvalifikuota tinkamai, teisingai. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Taip pat jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009 m. birželio 23 d., sugrįžo į sandėlį, esantį Ūmėdžių g. 12, Vilniuje, ir gulinčiam be sąmonės nukentėjusiajam A. K. spyrė koją į veidą, padarydamas muštinę žaizdą, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą galvoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

D. J., įsibrovė į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bei iš savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai jis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d.

Nors kaltinamieji savo parodymus keitė. Tačiau kolegija tiki tais kaltinamųjų parodymais, kurie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir specialisto išvadomis. R. V., A. G. ir D. J., siekdami užvaldyti svetimą turtą panaudojo fizinį smurtą, o D. J. iš savanaudiškų paskatų nužudė A. K..

Kolegija vertindama visumą byloje surinktų įrodymų daro išvadą, kad priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių yra pagrindinis faktorius kvalifikuojant nusikaltimą pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. Priežastinis ryšys yra tarp veikos ir padarinių, tai nusikaltimo objektyvusis požymis. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo D. J.. veiksmų ir nukentėjusiojo A. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. D. J. inkriminuotas nužudymas dėl savanaudiškų paskatų yra nusikalstamos veikos motyvas. Tai yra nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis, įstatymų leidėjo įtrauktas į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Sprendžiant, ar kaltinamojo D. J. veika atitinka šį įstatymą kolegija nustatė būtent tokį motyvą. Kolegija nustatė, kad D. J. nužudė nukentėjusįjį A. K. dėl savanaudiškų paskatų, ir tokiems jo veiksmams ikiteisminio tyrimo metu tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kolegija vertindama įrodymų visumą, remdamasi bylos duomenimis ir konkrečiai analizuodama D. J. veiksmus daro išvadą, kad jis nukentėjusiajam stumdamas ranka, sudavė sąmoningai. Tai reiškia, kad jis normalios psichikos žmogus suduodamas vieną smūgį ranka į nugarą suvokė savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad suduodamas ranka smūgį nukentėjusiajam, suvokė, kad tokia veika stato į pavojų nukentėjusiojo A. K. sveikatą. Tai suvokdamas, jis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet koks, tame tarpe ir sunkus sveikatos sutrikdymas, yra dėsningas smūgio ranka į galvos sritį sudavimo padarinys, todėl šis padarinys turi būti inkriminuotas, kaip padarytas esant tyčinei kaltės formai. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. tyčia buvo neapibrėžta, nes jis savo parodymuose negalėjo detalizuoti, kokį sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti. Kolegija tokią išvadą daro vertindama D. J. amžių fizinį sudėjimą, bei nukentėjusiojo amžių ir jo sveikatos stovį. Šią išvadą patvirtina ir teisme apklaustas ekspertas, kuris nurodė,, kad ekspertizės išvadą tvirtina. Nukentėjusiojo A. K. galvoje užfiksuota daug sužalojimų, pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje ir kaulo lūžiu. Remiantis kaltinamųjų parodymais galėjo būti taip, kad nuo vieno smūgio griūnant į kietą buką paviršių atsirastų kraujosruvos. Griūnant aukštielninkam ant kieto pagrindo, lūžta pakaušyje kaulas, sumušamos galvos smegenys, atsiranda kraujosruvos. Ekspertui nekilo abejonių dėl kaltinamųjų parodymų, lūžiai galėjo atsirasti pastumiant ir atsitrenkiant nuo atsiradusio pagreičio. Pagal teismo medicinos praktiką turėjo būti patologinis girdimas kvėpavimas, kuris pasireiškia kaip knarkimas dėl galvos traumos. Nuo patirtų sužalojimų pas nukentėjusįjį įmanomi „langai“, kai trumpam yra atgaunama sąmonė ir vėl krentama į komos būseną. Eksperto teigimu, pagrindinis trauminis poveikis buvo vienas, visi kiti sužalojimai yra padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, t.y. visi lūžiai padaryti iš vieno trauminio poveikio. Tai atitinka ištirtoms bylos aplinkybėms .

Skiriant bausmę kaltinamajam R. V. teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41 str. ir 54 str., atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes, kaltės formą kaltininko asmenybę: teistumas išnykęs administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje nesigydė, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pergyvena, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. teismas taip pat vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41 str. ir 54 str. Teismas atsižvelgia į tai, kad gailisi dėl nusikalstamos veikos. Tuo pačiu atsižvelgiama į tai, kad nėra nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Jauno amžiaus.

Dėl pasakyto teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus A. G. realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis jauno amžiaus, nories siekti integruotis į visuomenę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. J. teismas vertina visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41 str. ir 54 str., atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes pergyvena ir gailisi, kaltės formą, kaltininko asmenybę: neteistas, jauno amžiaus, nėra nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Dėl pasakyto teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus D. J. realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis jauno amžiaus, nories siekti integruotis į visuomenę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė žemesnė sankcijos vidurkio.

Civilinis ieškovas UAB „Ekstara“ pareiškė civilinį ieškinį - 890 Lt. sumai. ( t. 1, b.l. 63 )

Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Iš kaltinamųjų solidariai priteistina 890 litų suma.

Daiktų reikalingų bylos tyrimui klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 3 /trejiems/ metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.2 d. bei pagal 140 str. 1 d. ir nuteisti jį pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams., pagal 140 str. l d. nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus šias bausmes griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu pagal BK 129 str.2d. 9 p. 9 (devyneriems) metams, o pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus šias bausmes griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems ) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems D. J. ir A. G. palikti kardomąjį kalinimą – suėmimą. Į bausmes atlikimo laiką įskaityti kardomojo kalinimo ir suėmimo laiką: D. J. nuo 2009-10-20 iki 2010-04-02, A. G. nuo 2009-10-29 iki 2010-04-02.

Bausmės pradžią D. J. ir A. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2010-04-02

R. V. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. V., A. G., D. J. solidariai 890 Lt ieškovui UAB „Ekstara“ žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti:

įvykio vietos apžiūros metu iš sandėlio Ūmėdžių g. 12, Vilniuje paimti: 3 avalynės pėdsakai, kvapo pėdsakas, 2 balto metalo raktai, A. K. „Sodros“ pažymėjimas, LR piliečio pasas, A. K. rūbai supakuoti ir saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo patalpose, Birželio 23-osios g. 10, Vilnius. ( t. 1, b.l. 27-28 ),

įvykio vietos apžiūros metu iš sandėlio (duomenys neskelbtini) paimti: 3 biologinės nuoplovos, 2 daktilo plokštelės, sintetiniai maišai, metalinis strypas išsiųsti į DNR ekspertizę. ( t. 1, b.l. 29 )

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems A. G., D. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.