- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- eI-3657-320/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Ekoagros“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams viešajai įstaigai „Ekoagros“, viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. M.) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – ir VšĮ „Ekoagros“, ir atsakovė) Utenos filialo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą dėl išduotų dokumentų Nr. LSK-U-17-10436; panaikinti VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. ASR-9/2018; panaikinti VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. K-63; įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinę komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo V. M. 2017 m. gruodžio 14 d. prašymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas ūkininkauja ekologiškai, laikosi ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir jokių neleistinų cheminių sintetinių medžiagų žemės ūkio produkcijos auginimui nenaudojo, todėl ekologinio ūkininkavimo sąlygų nepažeidė. Atsakovė papildomos patikros metu iš pareiškėjo ekologinio ūkio 2017 m. lapkričio 9 d. paėmė grikių grūdų mėginį. Iš akredituotos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ laboratorijos gautas atsakymas, kad tirtame ekologinių grikių mėginyje rasta 0,011 mg/kg glifosato. Pareiškėjas nurodė, kad glifosato likučių kiekis buvo labai nedidelis – 0,011 mg/kg, galėjęs atsirasti dėl įvairių aplinkybių, bet ne dėl pareiškėjo kaltės ir jo vykdomos veiklos. Pareiškėjas teigė, jog ekologinės gamybos ūkį vysto nuo 2008 m., atsakovas jo ūkyje iki 2017 m. nėra nustatęs, kad būtų naudojamos neleistinos trąšos, augalų apsaugos priemonės ar kitos neleistinos medžiagos. Tvirtino, kad grikių produkciją jau 10 metų veža į Italiją bei Vokietiją, kur atliekami grūdų tyrimai, ir juose niekada nebuvo rasta neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų. Manė, kad glifosato jo ekologiniuose laukuose galėjo atsirasti, kadangi jis naudojamas įprastiniuose kaimyniniuose laukuose, nesilaikant būtinųjų augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklių. Pareiškėjas nesutiko su Vokietijos laboratorijos atliktu mėginio tyrimu ir objektyviai tiesai nustatyti prašė atlikti kitą grūdų mėginio tyrimą. Taip pat Apeliacinę komisiją prašė paimti laukų dirvožemio, kuriame auginami grikiai, mėginį, nustatyti, ar buvo naudotos draudžiamos medžiagos, tačiau atsakovas tai daryti atsisakė. Pareiškėjas teigė, kad taikytos sankcijos yra labai griežtos ir neadekvačios. 42,69 ha laukų, kuriems buvo suteiktas ekologinės gamybos statusas, nuo 2017 m. lapkričio 29 d. yra sertifikuoti kaip neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų, o juose išaugintą produkciją galima realizuoti tik kaip įprastinę produkciją, dėl ko pareiškėjas bus priverstas ją parduoti žymiai mažesne kaina. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) taikė 2397,99 Eur sankciją už visus pareiškėjo deklaruotus 109,99 ha ekologinės gamybos laukus, tame tarpe ir laukus, kuriuose buvo auginami žirniai, avižos, raudonieji dobilai, kviečiai, žieminiai rugiai, kurių 2017 m. produkciją leista realizuoti kaip ekologinę produkciją. Pareiškėjas tvirtino, kad Apeliacinė komisija jo prašymą išnagrinėjo formaliai, skubotai ir neobjektyviai, nesilaikydama kooperacijos principo. Manė, kad tiek Apeliacinės komisijos sprendimas, tiek jo pagrindu priimtas VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ „Ekoagros“, atstovaujanti ir atsakovą VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialą, atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas ir atsakovė 2014 m. balandžio 24 d. sudarė sutartį Nr. SUT-U-14-01120, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaudamasis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais ir leisti atsakovei išsamiai įvertinti vykdomą veiklą (toliau – ir Sutartis). Vykdant papildomą grikių kontrolę dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų naudojimo, atsakovė atliko papildomą patikrą, paėmė planinį grikių grūdų mėginį dėl glifosatų nustatymo. Akredituota Vokietijos laboratorija patvirtino nustačiusi mėginyje teisės aktuose nenumatytos neleistinos cheminės medžiagos – glifosato likučių. Įvertinus gautus laboratorinių tyrimų rezultatus, pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui buvo pritaikyta 33 neatitiktis „sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje/visame ūkyje“ ir I lygio poveikio priemonė – įspėjimas. Dėl nustatytos neatitikties neleista 2017 m. parduoti grikių kaip ekologinės produkcijos ir pakeisti 2017 m. liepos 17 d. išduoti ūkio sertifikavimo dokumentai, o sertifikuoti grikių laukai įvardyti kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“ bei dėl nustatytų neatitikimų grikių laukams iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis.
Atsakovė nurodė, kad glifosatai (sintetiniai herbicidai), kurių skilimo produktai buvo nustatyti pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės II priede kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Glifosatai ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių, o toks pažeidimas laikytinas rimtu pažeidimu. Pabrėžė, kad ekologinėje gamyboje nėra jokios leistinos glifosatų likučių ribos. Manė, kad tiek VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas, tiek Apeliacinė komisija, tiek VšĮ „Ekoagros“ direktorius priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
Trečiojo suinteresuoto asmens NMA atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Teigė, kad NMA, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – EKO taisyklės), 54.3 punktu, neskyrė pareiškėjo 2017 m. birželio 2 d. pateiktai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškai (reg. Nr. 17-1011685625-1) paramos, kadangi dėl neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų ar genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimo sertifikavimo įstaigos buvo pritaikyta jos nustatyta poveikio priemonė, sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijama kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“. Pažymėjo, kad NMA nėra suinteresuota bylos baigtimi pareiškėjo ar atsakovės naudai, tačiau gavusi iš VšĮ „Ekoagros“ informaciją apie pareiškėjo ūkiui nebetaikomas sankcijas, atsižvelgs į pateiktą informaciją ir apskaičiuos pareiškėjui paramą pagal Priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovų priimtų administracinių aktų, kuriais pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje konstatuota ekologinės gamybos pažeidimų, ir dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui taikytų poveikio priemonių, kurias pareiškėjas ginčija.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Tarybos reglamentas, Reglamentas Nr. 889/2008 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 354/2014, toliau – ir Komisijos reglamentas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – ir Taisyklės), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtinta Rizikos valdymo ir atsitiktinių/papildomų patikrų vertinimo atrankos procedūra Nr. PR-10 (3 leidimas), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-69 redakcija) patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra PR-05 (14 leidimas), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-21 patvirtintas Apeliacijų dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 2.1 punktu VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles. Taisyklių 4.14 punkte apibrėžiama sertifikavimo įstaiga – tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 3D-78 „Dėl Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą, produkcijos perdirbimą ir tiekimą rinkai suteikimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka patvirtinta juridinio asmens statusą turinti kontrolės institucija, sertifikuojanti ekologinę gamybą ir ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir kontroliuojanti ekologinės gamybos vienetus pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008, reglamento Nr. 1235/2008 ir šių taisyklių reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad VšĮ „Ekoagros“ yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, per savo struktūrinius padalinius vykdantis sertifikavimo įstaigų kontrolę (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1560/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą dėl išduotų dokumentų Nr. LSK-U-17-10436 (toliau – ir 2017 m. gruodžio 1 d. Sprendimas), kuriuo pareiškėjo V. M. ūkiui (žemės ūkio valdos atpažinimo kodas (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos 17 d. išduotus patvirtinamąjį dokumentą Nr. SER-U-17-00612 ir nutarimo išrašą Nr. NUS-U-17-00687 anuliuoja (negalioja) ir 2017 m. lapkričio 29 d. išduoda naujus patvirtinamąjį dokumentą Nr. SER-U-17-03023 ir nutarimo išrašą Nr. NUS-U-17-03126. Vadovaujantis Neatitikčių vertinimo procedūra (PR-05) pareiškėjo ūkiui papildomai taikytos šios poveikio priemonės: I lygio poveikio priemonė – įspėjimas ir IV lygio poveikio priemonė – produkcijos nesertifikavimas (2017 m. derliaus grikiai gali būti realizuojamos tik kaip įprastinė produkcija).
Pareiškėjas ginčija nustatytus pažeidimus jo ekologinės gamybos ūkyje, nurodydamas, jog teisės aktų nepažeidė ir ekologinio ūkininkavimo pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas teigė, kad rastas glifosato likučių kiekis yra labai nedidelis – 0,011 mg/kg, galėjęs atsirasti dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, kitų ūkininkų gretimuose žemės sklypuose galimai naudotos šios medžiagos. Be to, pareiškėjas nesutiko su Vokietijos laboratorijos atliktu mėginio tyrimu ir prašė atlikti kitą grūdų mėginio tyrimą. Pareiškėjas pats užsakė grikių tyrimą dėl glifosato Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Tyrimų protokole Nr. 1-18/07932/1CH pateiktas rezultatas <0,05, kas reiškia, kad pagal tirtą metodiką glifosatų nerasta.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje 2017 m. lapkričio 9 d. buvo atlikta papildoma patikra. Patikros duomenų rezultatai nurodyti 2017 m. spalio 6 d. papildomo tikrinimo protokole Nr. PAG_P-U-17-00568. Patikros metu buvo paimtas ekologiškų grikių mėginys iš sandėlio, esančio Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., (duomenys neskelbtini). Mėginys suformuotas iš kelių didmaišių su užrašu „V. M., grikiai“, tai patvirtina ir Mėginio atrinkimo aktas Nr. 17-388. Iš akredituotos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ laboratorijos Vokietijoje 2017 m. lapkričio 24 d. buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad tirtame V. M. ekologinių grikių grūdų mėginyje (plombos Nr. HB2504538) rasta 0,011 mg/kg glifosato, kuris yra visuotinio veikimo sintetinis herbicidas, likučių. Atsižvelgus į tai, buvo priimtas 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. NUS-U-17-03126 ir jo pagrindu – 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimas dėl išduotų dokumentų, kuriuo pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui buvo pritaikyta 33 neatitiktis „sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje/visame ūkyje“, I lygio poveikio priemonė – įspėjimas ir IV lygio poveikio priemonė – produkcijos nesertifikavimas.
Pareiškėjas nesutiko su „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ laboratorijos Vokietijoje atliktu mėginio tyrimu ir prašė atlikti kitą grūdų mėginio tyrimą. Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 30 punkte numatyta, kad Apeliacijos komisija posėdžio metu iki galutinio sprendimo priėmimo gali kreiptis į Pareiškėją arba į VšĮ „Ekoagros“, kad būtų atlikti papildomi veiksmai, tačiau įvertinus pareiškėjo pateiktos apeliacijos turinį matyti, kad joje nepateikta argumentų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti akredituotos Vokietijos laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais: pareiškėjas nurodė, kad „ūkio laukai niekada nebuvo purkšti jokiomis cheminėmis medžiagomis, iš kur medžiagos atsirado nežino“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas teigia, jog niekada nepurškė laukų cheminėmis medžiagomis, neįrodo, kad pareiškėjo augintuose ekologiškuose grikiuose nebuvo glifosato ir nepaneigia akredituotos Vokietijos laboratorijos 2017 m. lapkričio 23 d. tyrimo rezultatų.
Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys patvirtina, jog laboratorija Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ yra akredituota įstaiga minėtam testui atlikti (akreditavimo pažymėjimas D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005). Tyrimo analitinėje ataskaitoje prie tyrimui taikyto vidinio metodo pažymėtas simbolis „(#)“ reiškia, kad laboratorija „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ (Hamburge) yra akredituota šiam testui atlikti. Vokietijos laboratorijos Analitinės ataskaitos (AR-17-SP-145190-01) rezultatai nėra paneigti jokiais kitais byloje surinktais duomenimis (jų nepateikė ir pareiškėjas), todėl abejoti jais teismas neturi jokio pagrindo.
Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018 m. kovo 22 d. tyrimų protokolą Nr. 1-18/07932/1 CH (toliau – ir Protokolas), kuriame konstatuota, kad grikiuose (plombos Nr. HB2504537) glifosato kiekis yra <0,05 mg/kg. Remdamasis Protokolu pareiškėjas teigė, kad toks kiekis reiškia, kad pagal tirtą metodiką glifosatų nerasta. Pažymėtina, kad Protokole paaiškinta: „<“ – reiškia, kad analitės koncentracija mėginyje yra mažesnė nei galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti duotuoju analizės metodu, taigi 0,011 mg/kg glifosato šiuo nurodytu tyrimu nebuvo galimybės aptikti. Darytina išvada, kad toks tyrimų rezultatas nepaneigia „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ laboratorijos tyrimo, kuriuo ekologiškų grikių grūdų mėginyje nustatyta 0,011 mg/kg glifosato likučių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laboratorinis tyrimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atliktas praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo mėginio (mėginio taros plombos Nr. HB2504537) paėmimo. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad mėginys buvo laikytas tinkamai -18 laipsnių C temperatūroje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad būtent pareiškėjas, kaip savo srities profesionalas (pareiškėjas ekologiškai ūkininkauja nuo 2008 m.), turėjo ir galėjo nedelsdamas rasti laboratoriją, kurioje būtų atliktas jo mėginio tyrimas, tačiau to nepadarė, nors, kaip minėta, pagal Sutarties nuostatas būtent pareiškėjui tenka pareiga, esant pagrįstų abejonių dėl jo vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateikti įrodymus, kurie jas galėtų paneigti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3647-261/2018). Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolas Nr. 1-18/07932/1 CH nesudaro patikimo ir pakankamo pagrindo abejoti akredituotos Vokietijos laboratorijos 2017 m. lapkričio 23 d. pateiktais tyrimo rezultatais.
Nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvo rasta draudžiamos sintetinės cheminės medžiagos – glifosato. Glifosatas nėra įvardytas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 I ir II priede kaip ekologinėje gamyboje naudoti leistinas produktas.
Pažymėtina, kad ekologinis ūkininkavimas grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, naudojant sistemos vidinius gamtos išteklius ir metodus, taip pat griežtai naudojant išorės medžiagų ir cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą (Komisijos reglamento 4 str.). Komisijos reglamento 2 straipsnio d) punktas nustato, kad ūkio subjektas atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis. Pagal Komisijos reglamento 65 straipsnio 2 dalį, kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius, kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles. Ūkio subjektai, kurių bandiniai turi būti paimti, atrenkami remiantis bendru rizikos, galinčios kilti nesilaikant ekologinės gamybos taisyklių, vertinimu. Vertinami visi gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapai. Kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai. Pirmiau nurodyti ekologinio ūkio gamybos reikalavimus reglamentuojantys Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai – Tarybos reglamentas, Komisijos reglamentas, Taisyklės imperatyviai draudžia sintetinių herbicidų (glifosato) naudojimą ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Ekologinėje žemės ūkio gamyboje galima naudoti tik į Komisijos reglamento II priedą įrašytus produktus.
Svarbu ir tai, kad pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. balandžio 24 d. sudarė sutartį Nr. SUT-U-14-01120 dėl ekologinės gamybos sertifikavimo, kuria pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų ir kitų atsakovės raštu ir oficialiame vykdytojo tinklalapyje viešai skelbiamų dokumentų nuostatų (Sutarties 2.1.1 punktas). Pareiškėjas savo sutartinių pareigų nevykdė, todėl pažeidė sertifikavimo sąlygas.
Akivaizdu, jog pareiškėjo vykdomos ekologinės gamybos sertifikavimas yra susijęs su įsipareigojimu griežtai laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų su ekologine žemės ūkio produktų gamyba susijusių Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas ekologiniame ūkyje nustatytų įsipareigojimų nesilaikė.
Atsakovų priimti skundžiami aktai pagrįsti akredituotos laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“, atlikusios pareiškėjo ekologiškų grikių tyrimą, nustatytais rezultatais, patvirtinančiais, jog pareiškėjo ekologiškų grikių mėginyje rasta neleistinos cheminės medžiagos – glifosato likučių. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų abejonių dėl akredituotos laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ atliktų pareiškėjo ekologiškų grikių tyrimo rezultatų patikimumo. Atsakovė, nustačiusi pareiškėjo ekologiniame ūkyje pažeidimų dėl neleistinų cheminių medžiagų naudojimo, skundžiamais aktais pritaikė pareiškėjo ekologiniam ūkiui I lygio poveikio priemonę – įspėjimą ir IV lygio poveikio priemonę – produkcijos nesertifikavimą, t. y. 42,69 ha laukų, kuriems buvo suteiktas ekologinės gamybos statusas, nuo 2017 m. lapkričio 29 d. yra sertifikuoti kaip neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų, o juose išaugintą produkciją galima realizuoti tik kaip įprastinę produkciją.
Pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės pagrįstos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros PR-05 (su vėlesnėmis įsakymo redakcijomis) nuostatomis, visiškai atitiko Neatitikčių vertinimo procedūros 33 punkte numatytas neatitikties aplinkybes ir poveikio priemonių pobūdį, kai dėl pirmiau minėto nustatyto pažeidimo ekologinio ūkio laukui gali būti iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis, suteikiamas PI statusas, lauke užauginta produkcija gali būti realizuojama kaip įprastinė. Neatitikčių vertinimo procedūroje nenurodyta jokių išimčių netaikyti nurodytų poveikio priemonių arba jas švelninti nagrinėjamo ginčo atveju. Nustatyti pareiškėjo ekologiškų grikių mėginyje draudžiamų cheminių medžiagų kiekiai įtakos atsakomybei ir poveikio priemonių taikymui už neleistinų medžiagų naudojimą ekologinės gamybos ūkyje neturi.
Taigi, atsakovai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ekologiniame ūkyje buvo panaudoti neleidžiami cheminiai produktai bei teisėtai taikė minėtas poveikio priemones, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus ir sąlygas. Byloje nėra leistinų ir patikimų įrodymų, jog pareiškėjo laukas galėjo būti užterštas kaimyniniame lauke panaudotomis cheminėmis medžiagomis.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ nurodytos poveikio priemonės – ūkio nesertifikavimas – taikymas yra per griežta bei neatitinka pažeidimo masto sankcija, tačiau teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad Neatitikčių vertinimo procedūros sudaro prielaidas diferencijuoti ūkio subjektams taikomas poveikio priemones pagal jų daromą įtaką produkcijos ekologiškumui. Tuo tarpu, už nagrinėjamo ginčo atveju nustatytą pažeidimą, t. y. neleistinų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų panaudojimą, taikytina griežčiausia poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas. Teismo vertinimu, griežčiausios priemonės taikymas atitinka tikslus, kurių siekiama, bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai. Todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą (žr. pvz. 2016 m. sausio 14 d. nutartis adm. b. Nr. A-48-502/2016 ir kt.).
Taip pat pažymėtina, kad Neatitikčių vertinimo procedūroje nėra numatyta galimybės už minėtų neleistinų medžiagų naudojimą nesertifikuoti tik dalies ūkio, t. y. lokalizuotai neekologiniu pripažinti tik tą ūkio dalį, kurioje draudžiamos medžiagos buvo aptiktos, ar poveikio priemonę padaryti priklausomą nuo konkretaus neleistinų medžiagų kiekio.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas pažeidė ekologinei gamybai keliamus reikalavimus ir savo įsipareigojimus, VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu dėl išduotų dokumentų Nr. LSK-U-17-10436, nustatęs pareiškėjo ūkyje ekologinės gamybos pažeidimų, teisėtai ir pagrįstai taikė poveikio priemones, numatytas Neatitikčių vertinimo procedūroje, todėl naikinti sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat atmestini pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. ASR-9/2018 bei VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. K-632013-10-16, kurie priimti pareiškėjo keliamą ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. M. skundą atsakovams viešajai įstaigai „Ekoagros“, viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.