Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržicki, gynėjui advokatui I. M., nukentėjusiajam E. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas 2007 m. spalio 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalį, 5 dalies 1 punktą paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 14 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2006 m. spalio 6 d., bausmę atlikęs 2009 m. birželio 19 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiam, o būtent:

jis, būdamas įsitikinęs, jog E. L. skolingas jam 2400 eurų, susitaręs su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl pagalbos išreikalaujant iš E. L. skolą, 2010 m. spalio 8 dieną, apie 11 valandą, Ignalinos rajono savivaldybės Biržiniškių kaime, negyvenamos sodybos kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su keturiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas į šaunamąjį ginklą panašiu daiktu ir kartu su nenustatytais bendrininkais E. L. mušdamas – padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (muštines dešinės blauzdos žaizdas, dešinio kelio, plaštakos ir alkūnės sumušimus) - reikalavo grąžinti tariamą 2400 eurų skolą, o po to iš A. G. K. automobilyje FORD MUSTANG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusios E. L. piniginės pasiėmė 1300 eurų ir 840 litų.

Kaltinamasis A. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad verčiasi naudotų automobilių supirkimu ir perpardavimu. Šios veiklos metu susipažino su E. L. ir pradėjo bendrą verslą. Pirkdavo ir parduodavo naudotus mikroautobusus. E. pinigų neturėjo, todėl automobilių pirkimui reikalingas lėšas duodavo jis. Iš pradžių viskas buvo gerai. Pardavus automobilį, atgaudavo jo pirkimui skirtas lėšas ir su E. pasidalindavo gautą pelną, bet vėliau E. pradėjo jį apgaudinėti. Neatiduodavo visų pinigų. Dviem mikroautobusams pirkti duotų pinigų neatgavo, nes E. aiškino, kad jį apgavo partneris Rusijoje - nesumokėjo pinigų. Susidarė 2400 eurų skola, kurią E. pripažino, žadėjo atiduoti, bet pinigų neatidavė, o vėliau pradėjo vengti bendravimo, slapstėsi. Apie negrąžinamą skolą pasakojo draugams. M. Č. patarė išvilioti E. į susitikimą, pasiūlius palankiomis sąlygomis pirkti mikroautobusus. Pritarė tokiam sumanymui. Vilniuje parduodamas automobilį susipažino su L., kuriam taip pat pasakojo apie neatgaunamą skolą. L. pažadėjo padėti atgauti skolą, bet už paslaugą paprašė pusę sumos, t.y. 1200 eurų. Jis sutiko. M. Č. pranešė, kad sutarė susitikti su E. Ignalinoje 2010 m. spalio 8 d. Pasikvietė į Ignaliną L., kuris atvažiavo su trim draugais. M. Č. nurodė sodybą, kurioje turi įvykti susitikimas. E. į tą sodybą turėjo palydėti M. Č. draugas Č. Susitikimą nuošalioje sodyboje rengė, kad būtų įtikimiau, nes E. siūlė pirkti senus, nevažiuojančius mikroautobusus. Taip pat siekė, kad E. tikrai išliptų iš automobilio, o ne pravažiuotų pro šalį jį pamatęs. Kartu su L. ir jo draugais atvažiavo prie M. Č. nurodytos sodybos. Kai ten atvažiavo E., L. liepė jam laukti automobilyje, o pats su draugais nuėjo į sodybą. Jis savo automobiliu taip pat privažiavo prie sodybos. Pamatė, kad E. sėdi, o jo draugas guli ant žemės. Liepė jų nemušti. Nematė, kad E. ir jo draugas būtų mušami, bet pamanė, kad šiaip sau žmogus ant žemės nesėda. Pamatęs jį, E. iš karto pradėjo kalbėti, kad skolą atiduos kitą savaitę, kad pinigai yra pas motiną. E. pažadą grąžinti skolą filmavo telefonu, bet įrašas neišliko. Nei jis, nei L. su draugais jokių ginklų neturėjo ir E. negrasino. Pinigų pas E. neieškojo ir nepaėmė. Patikėjo pažadu, kad grąžins skolą kitą savaitę. L. liepė eiti į automobilį. Jis nuėjo. Netrukus atėjo L. su draugais ir liepė važiuoti. L. patikino, kad E. išsigandęs, ir skolą tikrai grąžins. Pinigų E. taip ir negrąžino. Su L. daugiau nesusitiko, nieko jam nemokėjo. Kratos metu namo pirmame aukšte rasti ir paimti pinigai priklauso jam, o antrame namo aukšte paimti pinigai ir revolveris priklauso tėvui R. A..

Nukentėjusysis E. L. paaiškino, kad pažįsta A. A., nes kartu vertėsi naudotų automobilių supirkimu ir perpardavimu, bet A. pradėjo reikšt pretenzijas, kad jam už parduotus automobilius per mažai atiduoda pinigų, kad sau pasilieka daugiau, bet tokie priekaištai buvo nepagrįsti, faktiškai nebuvo jokios skolos. Prasidėjus nesutarimams, santykius su A. nutraukė. Sulaukė pasiūlymo pirkti Ignalinoje du mikroautobusus. Siūlė kainą iki 3500 Lt už vieną mašiną. Sutarė, kad tiksli kaina bus nustatyta apžiūrėjus automobilius. Su pardavėju sutarė, kad Ignalinoje pasitiks ir į kaimą, kuriame yra autobusiukai, palydės pardavėjo draugas. Atvažiavo į Ignaliną su G. A. K.. Iš Ignalinos iki kažkokio kaimo važiavo paskui raudonos spalvos „Golfą“. Sodyboje „Golfas“ nuvažiavo už namo, o jie sustojo ant kalniuko. Išlipo iš automobilio. G. užrakino automobilio duris ir juos iš karto užpuolė 4 ar penki vyrai. Trenkė jam lazda per ranką ir koją, pargriovė ant žemės, reikalavo atiduoti skolą. Iš už namo kampo išėjo A. A. su pistoletu rankoje. Spyrė jam į šoną ir pareikalavo atiduoti skolą. Tuo metu kiti spardė per kojas. Piniginę buvo palikęs automobilyje. Iš pradžių pasakė, kad pinigų neturi, bet užpuolikai nepatikėjo, sakydami, kad pinigų turi, nes važiavo automobilių pirkti. Kažkas telefonu filmavo, reikalaudamas sakyti, kad skolingas, o A. liepė slėpti ginklus, kai filmuojama. A. pagrasino išdaužyti automobilio langus. Tada liepė G., kuris taip pat buvo pargriautas ant žemės ir mušamas, atrakinti automobilį. A. A. paėmė iš automobilio daiktinės piniginę, jam matant iškratė ir pasiėmė pinigus, o pinginę numetė. Piniginėje buvo 1300 eurų ir 840 Lt. Užpuolikai išleido iš G. automobilio rato padangos orą, atėmė jo ir G. telefonus, kuriuos, išėmę baterijas, numetė, susėdo į privažiavusį automobilį „Passat“ ir išvažiavo. Jam buvo sužalota koja. Už namo matė juos atlydėjusį automobilį „Golf“, kuriame sėdintis vyras kalbėjo telefonu. Pakeitę automobilio ratą, kartu su G. atvažiavo į Ignalinos policiją ir pranešė apie įvykį. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko iš dalies – prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą (1300 eurų ir 840 Lt), o 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsisako.

Liudytojas G. A. K. paaiškino, kad E. L. jo draugas, o A. A. pažįsta, nes buvo su juo bendravęs. A. A. lankęsis jo namuose, siūlęs sukčiauti. Ketvirtadienį paskambino E. ir paprašė kitą dieną nuvežti į Ignaliną, nes ketino ten pirkti du autobusiukus. Ryte susitiko ir išvažiavo į Ignaliną. Matė, kad E. turi nemažai pinigų, nes jam matant pinigus perskaičiavo. Turėjo apie 6000 Lt, buvo 1300 eurų ir kažkiek litų. Ignalinoje pasitiko žmogus, kuris palydėjo į kaimą. Tik išlipo iš mašinos ir pulteliu užrakino duris, kai buvo užpulti. Prie jo prišoko žmogus su lazda rankoje, trenkė lazda per nugarą ir liepė gulti ant žemės, užtraukė striukę ant galvos, įrėmė į galvą revolverį. Girdėjo A. A. liepiant uždengti jiems veidus, kad nematytų ginklų, reikalavo atiduoti pinigus. E. pinginė su pinigais pasiliko automobilyje, todėl E. rėkė, kad atrakintų mašiną ir leistų pasimti pinigus, nes dar užmuš juos čia. Atrakino automobilį. A. A. liepė ir iš jo paimti pinigus. Kažkas ištraukė jam iš kišenės piniginę, bet ten pinigų nebuvo, o tik banko kortelės, kurių nepaėmė. Iš telefono išėmė bateriją ir išmetė. Užpuolikai pasiėmė E. pinigus, išleido iš jo automobilio rato padangos orą, sušoko į privažiavusį automobilį „Passat“ ir išvažiavo. Savo ir E, pinigines rado numestas ant žemės. Apie įvykį pranešė policijai.

Liudytojas M. Č. paaiškino, kad A. A. yra jo buvęs darbdavys, nes jis dirbo A. A. įmonėje. Nukentėjusiojo L. nepažįsta, bet yra jį matęs Ignalinoje prie „Regitros“ ir policijos komisariate. Ignalinoje prie „Regitros“ susitiko su A. A., nes tvarkė automobilio pardavimo reikalus. A. pamatė pažįstamą ir su juo šnekėjosi. Tai buvo E. L.. Kalbėta apie skolos grąžinimą. Bendravo draugiškai, nekonfliktavo. E. siūlė atvažiuoti pas jį į Kauną ir pasiimti pinigus. Po kelių dienų A. papasakojo, kad E. skolingas jam 2400 eurų ir neatiduoda skolos, slapstosi, vengia susitikimų. Papasakojo, kad E. supirkinėja naudotus automobilius. Patarė A. pasiūlyti E. pigiai pirkti automobilį ir taip jį išvilioti į susitikimą. A. davė E. telefono numerį. Paskambino ir pasiūlė pigiai pirkti automobilį. E. sutiko. Sutarė susitikti Ignalinoje. Pranešė A. apie susitikimo laiką. Sutartu laiku A. atvažiavo į Ignaliną. Nutarė organizuoti susitikimą nuošalioje vietoje, kad skolininkas negalėtų pabėgti. Pažįstamas T. M. pasiūlė susitikimui negyvenamą sodybą, esančią B. kaime. Paprašė M. Č., kad palydėtų atvyksiantį skolininką į tą sodybą, nes pats neturėjo laiko. Kartu su M. Č. ir A. A. nuvažiavo ir apžiūrėjo susitikimo vietą. Po to grįžo į Ignaliną. Vėliau kalbėjo su A. A. apie susitikimo rezultatus. A. sakęs, kad atgavo ar atgaus 1000 ar 1200 eurų. Tikslesnių šio pokalbio detalių neprisimena. M. Č., suderinęs su A., už paslaugą sumokėjo 50 ar 100 Lt, tiksliai neprisimena.

Liudytojas M. Č. paaiškino, kad 2010 m. spalio 8 d. paskambino draugas M. Č. ir pakvietė susitikti aikštelėje prie Ilgio ežero. Ten susitiko su M. Č. ir A. A., kurio nei vardo, nei pavardės tuo metu nežinojo. M. Č. paaiškino, kad reikės pasitikti ir į kaimą palydėti asmenis, su kuriais A. nori susitikti ir pasikalbėti dėl skolos grąžinimo. Buvo kalbama, kad skolininkai visaip vengia grąžinti skolą, slapstosi, todėl juos reikia palydėti į nuošalią vietą, kad jie negalėtų pabėgti ir galima būtų su jais pasikalbėti. Nuvažiavo į kažkokį kaimą, esantį už Kazitiškio, ir M. Č. parodė sodybą, iki kurios reikės skolininkus palydėti. Buvo pažadėta sumokėti už kurą, už atlydėjimą ir visa kita. Grįžo į Ignaliną. Jam davė telefono numerį, kuriuo paskambino ir susitarė su atvažiuojančiais dėl susitikimo vietos. Ignalinoje pasitiko ir į sutartą vietą kaime palydėjo du vyrus, atvažiavusius raudonos spalvos automobiliu „Ford“. Savo automobilį nuvarė už namo ir sustojo. Iš automobilio neišlipo. Girdėjo šaukiant: „Ant žemės, ant žemės! Kam skolingas? Kiek skolingas“. Po kelių minučių išgirdo, kad automobilis išvažiavo. Po to pro jo automobilį praėjo nepažįstamas vyras. Kai visi išvažiavo, jis taip pat išvažiavo. M. Č. už paslaugas sumokėjo jam 50 ar 100 Lt tik po kelių dienų.

Liudytojas T. M. paaiškino, kad 2010 metų spalio 8 dieną buvo Visagino ligoninėje, nes žmona gimdė. Apie 10 valandą paskambino M. Č. ir pasakė, kad jam reikia nuošalios vietos apsikeisti su kažkuo automobiliais. Paklausė, ar galėtų tam panaudoti jo sodybą. Neprieštaravo, bet vėliau pamanė, kad M. Č. planuoja kažką negera, todėl paskambino ir pasakė, kad į jo kiemą nevažiuotų. Patarė važiuoti į kaimynės kiemą, nes kaimynės name niekas nuolat negyvena. Po pusvalandžio dar kartą paskambino M. Č. ir pasakė, kad netrukus pats grįš, bet M. Č. patarė kol kas namo nevažiuoti, nes būtent šiuo metu vyksta apsikeitimas automobiliais. Grįžo namo apie 17 valandą. L. Č., kuris tą dieną buvo jo sodyboje, papasakojo, kad į kiemą atvažiavo automobilis VW PASSAT, iš kurio išlipo penki ar šeši asmenys ir nubėgo kaimynės namo link. L. Č. sakė, kad išsigando ir į lauką išėjęs nebuvo, užsidengė užuolaidas ir sėdėjo. Sakė, kad prie kaimynės namo tikriausiai kažkas mušėsi, nes jis girdėjo kažkokius riksmus, sakė, kad net ketino skambinti į policiją, bet neturėjo telefono.

Liudytojas L. Č. paaiškino, kad T. M. pažįsta nuo mažens. Pažįsta ir M. Č., o nukentėjusiojo ir kaltinamojo nepažįsta. 2010 m. spalio 8 d. buvo T .M. sodyboje B. kaime. Paties T .M. sodyboje tuo metu nebuvo. Į sodybos kiemą atvažiavo žydros spalvos automobilis, iš kurio išlipo keli vyrai ir nuėjo link kitoje kelio pusėje esančios negyvenamos sodybos. Vėliau toje sodyboje kažkas įvyko. Girdėjo šauksmus. Atrodė, kad ten kažkas mušėsi. Labai išsigando. Užsirakino ir pasislėpė po lova. Triukšmą ir šauksmus nuo negyvenamos sodybos girdėjo būdamas uždarytame name, į lauką nebuvo išėjęs. Triukšmas tęsėsi gal pusę valandos.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Žino, kad jie kartu vertėsi naudotų automobilių pirkimo ir pardavimo verslu. 2010 m. vasario mėnesį matė, kad A. A., besiruošdamas kartu su nukentėjusiuoju E. L. važiuoti į Latviją pirkti autobusiuko, turėjo 14500 Lt, nes pats padėjo pinigus suskaičiuoti. Vėliau santykiai tarp A. A. ir E. L. pašlijo, nes E. L. neatidavė A. A. jam tenkančios dalies už parduotus automobilius ir, būdamas skolingas 2400 eurų, vengė skolą atiduoti. Apie skolos dydį žinojo iš A. A. pasakojimų. Pats girdėjo E. L. sakant, kad skolą pripažįsta. 2010 m. rugsėjo mėnesį prie Ignalinos „Regitros“ susitiko A. A. ir E. L., kuris pardavinėjo automobilį. Girdėjo E. L. kalbant A. A., kad, gavęs pinigus už parduotą automobilį, atiduos skolą. Bet vėliau E. L. vengė susitikimų su A. A., net pakeitė telefono numerį. Naują E. L. telefono numerį A. A. sužinojo internete, nes skelbime esančių parduodamų automobilių foto nuotraukose pažinęs E. L. būdingą fotografavimo braižą. A. A. pasakojęs, kad skambino skelbime nurodytu telefonu, bet atsiliepęs vyras neprisipažino esąs E., aiškinęs, kad A. apsirikęs. Apie įvykius Ignalinoje nieko konkrečiai nežino, nes A. apie tuos įvykius nieko nepasakojo. 2010 m. spalio 15 d. apklausos protokole jo parodymai užrašyti neteisingai, nes jis nepasakojęs apie A. A. prieš E. L. panaudotą fizinį smurtą ir E. L. atiduotus A. A. 1000 eurų. Tokius parodymus suformulavo pati tyrėja J., užduodama atsakymą menančius klausimus ir grasindama, kad, jei neduos parodymų, bus sulaikytas.

Liudytoja V. L. paaiškino, kad E. L. jos sūnus. A. A. yra vieną kartą mačiusi Ignalinoje, „Regitroje“. Sūnus su draugu G. ryte, apie 8 val., atvažiavo pas ją į K. Sakė, kad važiuoja į Ignaliną pirkti mašinos ir žadėjo po poros valandų, grįždami atgal, vėl užvažiuoti, bet neatvažiavo. Prisiskambinti jiems negalėjo, nes telefonai buvo išjungti. Vėliau paskambino G. žmona ir pranešė, kad juos kažkas užpuolė. Atvažiavę sūnus ir G. pasakojo, kad važiavo į kažkokį kaimą, kuriame buvo užpulti, mušami. Sūnui smogta metaliniu strypu per koją. Pareikalauta atiduoti pinigus. Prarado apie 6000 Lt. Buvo minima, kad užpuolime dalyvavo „ateivis“. Tokią pravardę turi A. A.. Apie tai sužinojo, kai dar prieš įvykį sūnus susitiko ir bendravo su A. prie Ignalinos „Regitros“.

Liudytoja L. J. paaiškino, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnioji tyrėja. Tyrė baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai buvo pareikšti A. A.. Apklausė liudytoją A. K.. Liudytojo apklausos protokole užrašė tik tai, ką papasakojo A. K.. Jokių atsakymus menančių klausimų jam neuždavė. Visų liudytojo A. K. papasakotų ir protokole užrašytų įvykio aplinkybių iki jo apklausos net nežinojusi, nes nukentėjusįjį apie įvykio aplinkybes apklausė ne ji, o tyrėja V.

Liudytoja L. D. paaiškino, kad nukentėjusysis E. L. jos buvęs sutuoktinis, o A. A. pažinojo kaip E. L. verslo partnerį A., bet jo pavardės nežinojo. E. ir A. kartu investuodavo pinigus naudotų automobilių pirkimui, kuriuos vėliau parduodavo, o gautą pelną pasidalindavo. Kiek jai žinoma, A. visada atsiveždavo užrašus apie panaudotus pinigus bei jam tenkančią pelno dalį ir sumas, kurias investuodavo, pasiimdavo. Praėjusiais metais buvo laikotarpis, kai A. įkyriai skambindavo jai, reikalavo E. telefono. Vėliau E. ir A. bendro verslo nebevykdė. Apie E. skolą A. nežino. Matydavo tik, kad A. atvažiuoja su savo užrašais ir pinigus pasiima. Buvo atvejis, kai pati atidavė A. E. jam paliktus 500 eurų. Praėjusiais metais buvo įvykis, kai E. susiruošė važiuoti į Ignaliną pirkti automobilių, nes gavo pasiūlymą pigiai nusipirkti du automobilius. Tą dieną negalėjo E. prisiskambinti, nes telefonas buvo išjungtas. Vėliau jis paskambino ir pranešė, kad yra policijoje, nes buvo užpultas ir sumuštas. E. namo grįžo sužalota koja. Pasakojo, kad nuošalioje sodyboje užpuolė A. ir dar 4 ar penki asmenys. A. buvo įrėmęs šautuvą ir E. bijojo, kad nušaus. Atėmė apie 1500 eurų.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad A. A. yra jos draugas. Pažįsta ir E. L., nes A. su juo bendravo. Pati matė, kaip 2010 m. vasarą A. paskolino E. apie 5000 Lt autobusui pirkti. Vėliau A. turėjo problemų dėl skolos grąžinimo. E. jam buvo skolingas apie 10000 Lt ir nenorėjo skolos grąžinti. Kalbėdamas telefonu, keikė A. necenzūriniai žodžiais, aiškino, kad jokių pinigų jis negaus. Vėliau visai nustojo bendrauti, slapstėsi, pasikeitė telefoną. A. sakydavo, kad nebežino, ką jam daryti.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad A. A. - jos sūnus. Pažįsta E. L., nes sūnus kartu su juo vertėsi automobilių pirkimu ir pardavimu. A. duodavo E. pinigų automobiliams pirkti, o kai įsigytus automobilius parduodavo, tai pinigus susigrąžindavo ir dar gaudavo kažkiek pelno. Pati skolindavo A. pinigų automobiliams pirkti. Iš pradžių E. tvarkingai su A. atsiskaitydavo, bet vėliau autobusui pirkti skirtų pinigų A. negrąžino. A. tikėjosi atgauti pinigus, kai bus parduotas įsigytas autobusas, bet E. autobusą pardavė, o pinigų negrąžino, liko skolingas 2400 eurų. A. prašė grąžinti skolą nors dalimis, bet E. net dalies pinigų negrąžino ir pradėjo vengti bendravimo, slapstėsi. Kratos metu policijos pareigūnai pirmame namo aukšte paėmė A. pinigus, o antrame aukšte, po lovos čiužiniu rado ir paėmė sutuoktiniui priklausančius pinigus, kuriuos jis gavo pardavęs automobilį. Sakiusi pareigūnams, kad tie pinigai ne A., bet pareigūnai vis tiek juos paėmė. Spalio 8 d. grįžęs namo sūnus buvo nusiminęs, sakė, kad skolos neatgavo, bet tikisi atgauti.

Liudytojas R. A. paaiškino, kad kaltinamasis A. A. jo sūnus. Pažįsta E. L., nes jis kartu su sūnum vertėsi naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu. Sūnus duodavo E. pinigų automobiliams pirkti, o kai automobilį parduodavo panaudotus pinigus atgaudavo, bet vėliau E. pradėjo dalies pinigų negrąžinti ir susidarė 2400 eurų skola. Apie susidariusią skolą pasakojo sūnus. E. skolą pripažino, žadėjo pinigus grąžinti, bet vėliau pradėjo vengti bendravimo. A. iš E. neatgavo savo asmeninių pinigų ir pinigų, kuriuos jam skolino mama. Apie spalio 8 dienos įvykius A. pasakojo, kad važiavo skolos atsiimti, nes žinojo, kad E. atvažiuos pirkti autobuso, bet E. skolos neatidavė. Policijos pareigūnai, atlikdami name kratą, antrame aukšte po lovos čiužiniu rado ir paėmė jam priklausantį dujinį revolverį ir pinigus, kuriuos gavo pardavęs savo automobilį. Namo antrame aukšte A. priklausančių daiktų ir pinigų nebuvo, nes jis gyvena pirmame aukšte.

Teismo medicinos specialisto išvada (b.l.T.1, b.l.67-68) patvirtina, kad smūginiu kietų bukų daiktų poveikiu E. L. padarytos muštinės dešinės blauzdos žaizdos, dešinio kelio, plaštakos ir alkūnės sumušimai – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

A. A. kaltę patvirtina nukentėjusiojo E. L., liudytojų G. A. K., M. Č., M. Č., T. M., L. Č., A. K., L. J., V. L., L. D. ir paties A. A. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada.

A. A. aiškinimą, kad 2010 m. spalio 8 d. susitikimo su E. L. metu nenaudojo prieš jį psichinės ir fizinės prievartos ir nepaėmė jo turėtų pinigų, teismas atmeta, nes tokį aiškinimą paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kitos nustatytos aplinkybės.

Iš kaltinamojo A. A., liudytojų M. Č., M. Č. ir T. M. parodymų seka, kad kaltinamasis A. A. susitikimą su E. L. organizavo apgaule, parinkdamas tokią susitikimo vietą ir sąlygas, kad E. L. neturėtų galimybės savo noru bet kuriuo metu pasišalinti iš susitikimo vietos. Teismas mano, kad jau dėl šios aplinkybės A. A. veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, nes veiksmai, pasireiškę kito asmens laisvės apribojimu, siekiant savavališkai vykdyti savo ginčijamą teisę, laikytini psichine prievarta. Kad buvo naudojama psichinė prievarta, patvirtina ne tik nukentėjusiojo ir liudytojo G. A. K. parodymai, bet ir liudytojų M. Č. ir L. Č. parodymai, kurių objektyvumas teismui nekelia abejonių, nes jų su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju nesieja jokie santykiai. Teismas mano, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti įrodymai patvirtina, kad A. A. prieš E. L. naudojo ne tik psichinę, bet ir fizinę prievartą. Taip teismas sprendžia remdamasis nukentėjusiojo, liudytojų G.A. K., V. L., L. D. parodymais, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, ir teismo medicinos specialisto išvada. Teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad A. A. 2010 m. spalio 8 d. savavaldžiaudamas paėmė iš nukentėjusiojo E. L. 1300 eurų ir 840 litų. Teismas atmeta A. A. aiškinimą, kad pinigų iš E. L. nepaėmė, nes toks aiškinimas neįtikimas. Iš paties kaltinamojo, liudytojo M. Č. parodymų seka, jog A. A. siekė, kad E. L. į susitikimo vietą atsivežtų jo tariamai skolai padengti pakankamą kiekį pinigų (sumą, reikalingą pirkti dviems mikroautobusams). Iš G.A. K. parodymų seka, kad prieš susitikimą E. L. turėjo apie 6000 Lt, o liudytojų A. K., M. Č. ir L. J. parodymai patvirtina, kad pats A. A. sakęs, jog atgavęs dalį skolos, todėl teismas pripažįsta įrodytu nukentėjusiojo teiginį, kad A. L. 2010 m. spalio 8 d. atėmė iš jo 1300 eurų ir 840 litų.

A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, nes, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą savo tariamą teisę (savavaldžiavo).

A. A. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. A. padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t.y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis). Pagal Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, dėl kurių A. A. galėtų būti paskirta švelnesnės rūšies bausmė, nėra, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nustatomas artimas Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžio minimumo ir maksimumo vidurkiui. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, nes, atsižvelgiant į jauną kaltinamojo amžių, tai, kad su laisvės atėmimu susijusi bausmė jam skiriama pirmą kartą, o neišnykęs teistumas už nesunkų nusikaltimą, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nukentėjusiojo E. L. ieškinys dėl turtinės žalos – netektų 1300 eurų ir 840 Lt – atlyginimo tenkinamas, nes nustatyta, kad dėl A. A. nusikalstamos veikos nukentėjusysis E. L. neteko 1300 eurų ir 840 Lt, t.y. patyrė 5325 Lt turtinę žalą, kurią turi atlyginti nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

Kratos metu 2010 m. spalio 14 d. (T.2,b.l.16-17) R. A. name, kuriame gyvena ir A. A., pirmojo aukšto kambaryje buvo rasti ir paimti 2800 Lt, 5 eurai ir 1 JAV doleris, o namo antrojo aukšto kambaryje – 2900 Lt, 1100 eurų, 23 JAV doleriai ir revolveris ME 38 compact-G Nr.023066. Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Borisas Poltoržicki 2010 m. spalio 21 d. nutarimu (T.2, b.l.22-23) kratos metu paimtus 1105 eurus ir 1513,30 litus, pripažinęs daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavė saugoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, o kitiems kratos metu paimtiems pinigams – 4186,70 litams ir 24 JAV doleriams - 2010 m. spalio 22 d. nutarimu (T.2,b.l.24) laikinai apribojo A. A. nuosavybės teises ir perdavė saugoti R. A. (T.2,b.l.35). Pagal A. A., R. A. ir A. A. parodymus A. A. priklausė tik pinigai, kratos metu rasti ir paimti namo pirmame aukšte, t.y. 2800 Lt, 5 eurai ir 1 JAV doleris, o namo antrame aukšte rasti pinigai - 2900 Lt, 1100 eurų, 23 JAV doleriai - ir revolveris ME 38 compact-G Nr.023066 priklausė R. A.. Tokį kaltinamojo ir liudytojų aiškinimą paneigiančių duomenų nėra, todėl revolveris ME 38 compact-G Nr.023066 ir pinigų suma, atitinkanti 2900 Lt, 1100 eurų ir 23 JAV dolerių vertę, turi būti grąžinti R. A., o kitiems kratos metu paimtiems pinigams taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniam ieškiniui užtikrinti. Prie bylos saugomi: A. A. priklausantis sąsiuvinis - turi būti jam grąžintas; menkavertis daiktas – sulaužyti akiniai – sunaikintas.

Liudytojui A. K. kelionės išlaidoms atlyginti teismas išmokėjo 108, 67 Lt. Šios proceso išlaidos turi būti išieškotos iš kaltinamojo A. A. į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2010 m. spalio 15 d. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. L. padarytą 5325 Lt turtinę žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinį ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš A. A. E. L. naudai 5325,00 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis litus 00 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Boriso Potltoržicki 2010 m. spalio 22 d. nutarimu ( 2 t.,b.l.24) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą pas R. A. saugomiems 4186,70 litams ir 24 JAV doleriams ir šiuos pinigus grąžinti R. A..

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje saugomus 726 eurus grąžinti R. A..

Laikinai, iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl E. L. priteisto 5325 Lt turtinės žalos atlyginimo, apriboti A. A. nuosavybės teises į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje saugomus 379 eurus ir 1513,30 litų, nustatant, kad iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl E. L. priteisto 5325 Lt turtinės žalos atlyginimo pinigai gali būti naudojami tik šiuo nuosprendžiu E. L. priteistos 5325 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate saugomus - revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr.023066, keturis 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis ir vieną 9 mm dujinį šovinį grąžinti R. A..

Prie bylos saugomus: sąsiuvinį – grąžinti A. A.; sulaužytus akinius - sunaikinti.

Išieškoti iš A. A. į valstybės biudžetą 108,67 Lt (vieną šimtą aštuonis litus 67 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.