- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-444-1167-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00452-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. G. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nutraukė, nenustatęs šių pažeidimų įvykių ir sudėčių. Teismas nurodė, kad K. G. nevengė neblaivumo patikrinimo, nes kelis kartus, policijos pareigūnų prašomas, tikrinosi savo blaivumo lygį. Pažymėjo, kad tai, jog neblaivumo patikrinimo metu policijos pareigūnai nesugebėjo nustatyti asmens neblaivumo, negali būti vertintina kaip asmens sąmoninga veika, nukreipta į neblaivumo patikrinimo išvengimą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų bandę administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumo patikrinimui, taip pat kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog įvykio metu buvo padaryta žala kitiems asmenims ar jų turtui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį, kuria byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, ir grąžinti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad K. G., atlikdamas neblaivumo patikrinimo testą, imitavimo pūtimą į alkoholio matuoklį, nepūtė oro į antgalį tiek, kad prietaisas galėtų pamatuoti neblaivumą. Todėl mano, kad asmuo taip elgėsi sąmoningai siekdamas išvengti neblaivumo nustatymo. Pasyvus testas nebuvo atliktas, nes jo rezultatai gali būti neteisingi. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į policijos pareigūnų parodymus, kurie patvirtino nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad geranoriškai atliko neblaivumo patikrinimą, kelis kartus pūtė į alkoholio matuoklį. Tvirtina, kad pagal teismų praktiką vairuotojo būsena, dėl kurios jis nesugeba atlikti tikrinimui būtinų veiksmų, nelaikytina neblaivumo patikrinimo vengimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. G. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nutraukta.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad <...> neblaivumo patikrinimo vengimas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Pažymėtina, kad, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N1-1040/2006, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (žr. nutartį byloje Nr. N5-393/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir pradėję bendrauti su nuo kelio nuvažiavusio automobilio vairuotoju K. G., pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl pareigūnai pareikalavo vairuotojo pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu (b. l. 9, 10). Kaip nurodo pats K. G., į alkoholio matuoklį jis pūtė kelis kartus tiek įvykio vietoje, tiek vėliau nuvežtas į policijos komisariatą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas V. S. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrintis neblaivumą neatsisakė, tačiau į alkoholio matuoklį pūtė trumpai, veido mimika vengė pūsti, t. y. tik išpūsdavo žandus (b. l. 32). Iš šių pareigūno parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai atlikto veiksmus, dėl kurių jo neblaivumas alkoholio matuokliu nebuvo patikrintas. Byloje nėra duomenų, kad K. G. dėl kokių nors objektyvių priežasčių nesugebėjo tinkami pūsti į alkoholio matuoklio antgalį. Todėl tokia apelianto veika negali būti prilyginama situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad policijos pareigūnai turėjo specialiąsias technines priemones neblaivumui nustatyti (alkoholio kiekio matuoklį), taigi darytina išvada, kad šiuo atveju patikrinti K. G. neblaivumą nebuvo galima ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl subjektyvios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos.
Pažymėtina, kad pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis <…>, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Neblaivumo nustatymo taisyklių 27 punktas).
Kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, skundžiamo teismo nutarimo dalis, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ši nutarimo dalis naikintina, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. G. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, panaikinti ir šioje dalyje grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.