Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos V. P. ir S. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po palikėjo K. I. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog K. I. buvo pareiškėjų tėvas, jis mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, jo palikimą priėmė pareiškėjos, faktiškai pradėjusios palikėjo turtą valdyti: mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, prižiūrėjo ir rūpinosi turtu kaip savo. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Pareiškėjos V. P. ir S. V. ir jų atstovė advokatė Rita Roščenkovienė prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (37-38 b. l.).Suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatytas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (41-42 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš pateiktų gimimo liudijimų ir santuokos liudijimų kopijų matyti, kad pareiškėjos V. P. ir S. V. yra K. I. ir N. I. dukros (8-11 b. l.). Iš mirties liudijimo kopijos (5 b. l.) matyti, kad N. I. mirė (duomenys neskelbtini), o iš mirties įrašo kopijos (4 b. l.) matyti, kad K. I. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro duomenų (12 b. l.) matyti, kad pareiškėjų tėvas K. I. testamento nebuvo sudaręs, palikėjo palikimas kreipiantis į notarą nepriimtas, palikimo priimti neatsisakyta. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad palikėjui K. I. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (14-17, 21-22 b. l.). Pareiškėjų teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties jos rūpinosi palikėjo paliktu turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, patvirtina komunalines paslaugas teikiančių įmonių mokėjimo sąskaitos ir duomenys apie atsiskaitymus su šiomis įmonėmis (23-31 b. l.), taip pat teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P..Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nustatyta, kad pareiškėjos iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio tėvo palikimą, nes rūpinosi palikėjo paliktu turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, juo naudojosi, priėmė tėvo asmeninius daiktus (žiedus, grandinėlę ir t. t.), kuriais taip pat naudojasi, t. y. palikimą priėmė pradėjusios faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. K. I. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjoms nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos mirusio tėvo palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusios faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo būti sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis, tačiau pareiškėjos sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (3 b. l.), todėl permokėta žyminio mokesčio dalis, t.y. 37,00 Eur,- grąžintina žyminį mokestį mokėjusiai pareiškėjai V. P. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 260, 263, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusios jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Grąžinti pareiškėjai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-07-27 įmokos mokėjimo kvitu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.