Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. Š. paskirta subendrinta bausmė – areštas 60 parų;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta arešto 40 (keturiasdešimties) parų bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas. Arešto bausmė paskirta atlikti pataisos namuose – atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Š. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. Š. valstybei konfiskuota automobilio Volvo V70 TDI vertę atitinkanti pinigų suma – 1240 Eur.

Vadovaujantis BK 103 straipsnio 6 punktu, iš E. Š. priteista 87,12 Eur proceso išlaidų Utenso apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. Š. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,25 promilės alkoholio), sugriebęs ir stipriai suspaudęs sutuoktinei L. Š. rankas, ją tampė ir stumdė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai dėl poodinių kraujosruvų dešiniame žaste, kairiame dilbyje ir krūtinės ląstos srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. E. Š. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 30 d. apie 4.36 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, vairavo automobilį „Volvo V70“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 4.58 val. patikrinimo metu, alkoholio matavimo prietaisu iškveptame ore nustatytas 2,31 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo E. Š. kaltė, veikų kvalifikavimas, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme, prašoma sutrumpinti arešto bausmės trukmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tenkinti tokį apelianto prašymą nėra pagrindo.

8. E. Š. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius tyčinius nusikaltimus – nusikaltimą asmens sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Už šių veikų padarymą atitinkamai baudžiama – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 straipsnio 2 dalis), bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas E. Š. paskyrė įstatyme numatytą subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę – arešto 40 (keturiasdešimties) parų bausmę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skirdamas nuteistajam E. Š. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. Š., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, įvertino jo asmenybę – ankstesnis teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka ne tik už Kelių eismo taisyklių, bet ir kitokio pobūdžio nusižengimus, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba. Teismas pagrįstai dėl abiejų veikų nustatė E. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatė tai, jog veiką, padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkių nusikaltimų padarymą, skirdamas arešto bausmę ir jos trukmę nustatydamas mažesnę nei įstatymo už nesunkius nusikaltimus skiriamos bausmės vidurkis (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir lygią šios bausmės vidurkiui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, apelianto atžvilgiu buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, t. y. vadovaujantis BK 38 straipsniu, baudžiamoji byla 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu, kuris patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi (1 t., b. l. 47, 49–50), buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Apeliantas buvo įspėtas, jog jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliantas įspėjimo nepaisė ir 2019 m. lapkričio 30 d. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, t. y. E. Š. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, tokie jo veiksmai neabejotinai kėlė grėsmę ne tik jam pačiam, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Taigi, ši veika padaryta tuo metu, kai E. Š. privalėjo elgtis ypač nepriekaištingai, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Akivaizdu, jog apeliantas jokių teigiamų išvadų dėl pirmosios nusikalstamos veikos nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Be to, iš Liteko, bylos duomenų (1 t., b. l. 165–172) matyti, jog apeliantas nuo 2015 metų sistemingai baudžiamas administracine tvarka už administracinius nusižengimus (pažeidimus) viešajai tvarkai, taip pat susijusius su transportu ir kelių ūkiu, valdymo tvarka. Aukščiau nurodytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad E. Š. nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, dėl ko, teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju švelninti jam už du tyčinius nesunkius nusikaltimus paskirtos subendrintos 40 parų arešto bausmės nėra pagrindo.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo E. Š. paskirta galutinė arešto 40 (keturiasdešimčiai) parų bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina, o simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliantui švelninti skirtą bausmę, nėra, tokiomis nelaikytinos ir apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės dėl jam kylančių neigiamų pasekmių.

12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. Š. paskyrė teisingą bausmę, todėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.