Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999m. vasario 04d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 272 str. 2d., 295 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, teistumas išnykęs; 2) 2005m. liepos 04d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., tačiau LR BK 38 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo; 3) 2006m. gruodžio 04d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų; 4) 2007m. sausio 12d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d., 178 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų ir 3 MGL 375,- Lt.(trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų ir 00 ct.) dydžio bauda; 5) 2008m. spalio 22d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 259 str. 1d.-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų, 2009m. vasario 25d. Vilniaus m. apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir paskirta nauja bausmė-laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, paleistas pagal 2009m. lapkričio 18d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį, pritaikius LR BVK 157 str. 3d. 3p., lygtinai 2 mėn. ir 10d. l/a iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų; 6) 2013m. birželio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d.-6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2016m. sausio 13d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, visi teistumai išnykę, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. P., mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui, o būtent:

2017m. sausio 01d. tarpe 01⁰⁰-02⁰⁰ val., kaltinamasis L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis pas sugyventinės motiną-pil. G. J., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), būnant kieme, mažamečiam-pil. G. R., gim. (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties tyčia pastarajam vieną kartą su delnu sudavė į dešiniąją veido pusę, o po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vėliau kieme kilusio konflikto su pil. S. P. metu, pribėgus mažamečiam-pil. G. R., pastarajam tyčia su kumščiu dar vieną kartą sudavė į dešiniąją veido pusę, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo G. R. asmenį pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis L. P. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2016m. gruodžio 31d., t.y. Naujųjų metų išvakarėse, pas jį į svečius buvo atvažiavęs A. M., su kuriuo kartu buvo ir A. tėvas S.. Vyko išgertuvės. Gėrė degtinę ir alų. A. pakvietė jį su šeima važiuoti švęsti Naujųjų metų pas savo motiną, o jo(kaltinamojo L. P.) uošvienę G. J., pas kurią juos visus per kelis reisus su automobiliu nuvežė A. V.. Pas G. J. namuose toliau vyko išgertuvės, buvo švenčiami Naujieji Metai. Kompanijoje dar buvo A. M. sugyventinė S. P., jo motina G. J. ir sesuo R. J. su vaikais. Namuose dar buvo A. M. mažametis brolis G. R. su draugu V. N., kurie nesėdėjo kartu su jais, o buvo kieme ir ruošė fejerverkus. Kadangi jis buvo jau gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl dėl buvusio girtumo neatsimena, kad kieme būtų užsipuolęs mažametį G. R. ir šiam su ranka sudavęs per veidą, pastarajam priekaištaudamas, kad šis neprižiūri savo draugo V. N., kuris nuo išgerto šampano vėmė, tačiau neneigia, kad galėjo ir pakelti ranką prieš mažametį G. R., šiam suduodamas smūgį į veidą. Atsimena, kad kambaryje tarp jo ir A. M. įvyko konfliktas, kurio metu jie tarpusavyje apsistumdė ir susimušė. Ar juos kažkas bandė išskirti, dėl buvusio girtumo jis neatsimena. Jiems išėjus į lauką, konfliktas su A. M. nesibaigė ir jie vėl susimušė. Ar kas nors vėl juos bandė išskirti, jis neatsimena. Ar lauke vykusio konflikto metu prie jo buvo pribėgęs mažametis G. R., kuriam su ranka jis vėl sudavė per veidą, jis negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo neatsimena, tačiau neneigia, kad galėjo ir atlikti smurtinius veiksmus prieš mažametį.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d., jų kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais mažamečio nukentėjusiojo G. R. apklausų protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe duotais ir ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 74-76, 83-85) ir priedu prie minėtų apklausos protokolų, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su filmuota apklausų vaizdo medžiaga, esančia popieriniame voke, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos), mažamečio liudytojo V. N. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 114-115) ir priedu prie minėto apklausos protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su filmuota apklausos vaizdo medžiaga, esančia popieriniame voke, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos), liudytojų A. M., G. J., S. P., L. R., A. V. ir S. M. apklausų protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 39-40, 55-57, 60-61, 91-96, 104-105, 107-108, 109-111), ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis L. P. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardinto mažamečio nukentėjusiojo G. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pas jį namuose, kur jis gyvena su motina, buvo švenčiami Naujieji metai. Į svečius buvo atvažiavęs jo brolis A. su šeima ir sesuo R. su šeima. Namuose su kompanija, kuri šventė Naujuosius Metus, jis kartu prie stalo nesėdėjo, o į namus su draugu V. N. grįžo jau po fejerverkų, būdamas kitame kambaryje nuo suaugusių. Vienu metu jis su Vainiumi, su kuriuo gėrė šampaną, išėjo į lauką, nes V. buvo bloga. Jiems būnant kieme, išėjo L. P., kuris, priėjęs prie jo, priekaištavo, kodėl šis neprižiūri draugo, po ko jam vieną kartą su delnu sudavė į dešiniąją veido pusę. Nuo suduoto smūgio jam iskaudėjo ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis nubėgo į namus, kur virtuvėje apie tai, kas įvyko lauke, pasakė savo broliui A. M.. Į virtuvę atėjus L. P., jis pasislėpė už brolio A., nes bijojo L.. Brolis pasakė, kas jis neleis mušti savo brolio(liudytojo G. R.), po ko tarp brolio ir L. P. kilo konfliktas, kurio metu tarp jų įvyko muštynės. Iš kambario į virtuvę atbėgo jo mama G., kuri bandė skirti besimušančius L. P. su broliu A.. Jis matė, kaip L. kažkur sudavė jo motinai, kuriai po smūgio bėgo kraujas. Tada L. P. išėjo į lauką. Pamatęs, kad paskui L. į kiemą išbėgo jo sesuo R. ir brolio A. sugyventinė S., jis taip pat išėjo į kiemą. Jis matė, kaip kieme L. P. brolio sugyventinei S. trenkė į veidą. Tada į kiemą išbėgo ir jo brolis A.. Po smūgio S. pasitraukė nuo L. P.. Po to, kai L. P. trenkė brolio sugyventinei S., jis buvo pribėgęs prie L. P., kuris ir jam vieną kartą su kumščiu trenkė į tą pačią dešiniąją veido pusę. Po suduoto smūgio jam skaudėjo, iš nosies vėl pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu į kiemą išėję jo dėdė A. V. su savo žmona L. R. nusivedė jį į savo butą, kad nusiprausti veidą, nes veidas buvo kruvinas. Tada jis liko pas dėdę namuose, kur nakvojo. Kuo pasibaigė muštynės tarp jo brolio A. ir L. P., jis nebematė(b.l. 74-76). Šias aplinkybes mažametis nukentėjusysis G. R. patvirtino ir atliktos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu(b.l. 83-85, t. 1). Mažamečio nukentėjusijo L. P. apklausos buvo filmuojamos, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(popierinis vokas, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos).

Iš teisme išvardinto mažamečio liudytojo V. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad G. R. yra jo draugas, pas kurį šventė Naujuosius metus. Vienu metu išgirdo triukšmą lauke ir, išėjęs pasižiūrėti, pamatė kruviną savo draugą G., jo mamą ir brolį A., kurių visų veidai buvo kruvini. Kieme dar buvo ir L. P.. G. R. jam pasakojo, kad L. P. prieš jį smurtavo, du kartus suduodamas į veidą, tačiau už ką mušė, draugas jam nesakė. Draugas dar minėjo, kad L. P. sudavė ir jo motinai bei broliui Aurimui. Jis pats įvykio nematė. Kai jam visa tai pasakojo, draugas G. R. verkė(b.l. 114-115). Mažamečio liudytojo V. N. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(popierinis vokas, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos).

Iš teisme išvardinto liudytojo A. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. sausio 01d. jis su šeima, t.y. vaikais ir sugyventine S. P., svečiavosi pas savo motiną G. J., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), Pas motina dar buvo atvažiavusi ir jo sesuo R. J. su vaikais ir sugyventiniu L. P.. Apie 01⁰⁰-02⁰⁰ val. jam sėdint virtuvėje, verkdamas atbėgo jo brolis G., kuris pasakė, kad jį muša L. P.. Į virtuvę atėjus ir L. P., dėl sumušto brolio tarp jo ir L. kilo konfliktas, kurio metu L. P. jam vieną kartą su kumščiu trenkė į nosį, dėl ko jam iš nosies pradėjo kraujuoti. Matė, kad tada į virtuvę yra atėjusi ir jo motina. Kas vyko toliau, jis gerai visko neatsimena. Žino, kad vienu metu jis buvo išėjęs į kiemą, kur pamatė, kaip L. P. vieną smūgį sudavė ir jo sugyventinei S.. Prie jų buvo ir jo brolis G. R.. Pamatęs, kad L. P. sudavė smūgį jo sugyventinei S., jis bėgo link jų. Bėgdamas, matė, kad L. P. dar sudavė smūgį į veidą ir jo broliui G.. Ar brolis G. buvo kruvinas, jis nepastebėjo, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į L. P.. Kiek iš viso smūgių sudavė L. P. jo broliui, jis nežino, nes matė tik vieną suduodamą smūgį lauke(b.l. 39-40). Šiuos savo parodymus liudytojas A. M. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju L. P. metu(b.l. 147-149).

Iš teisme išvardintų liudytojos G. J. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. sausio 01d., apie 02⁰⁰ val,, būdama namuose, išgirdo, kad virtuvėje konfliktuoja jos sūnus A. M. ir jos dukros sugyventinis L. P.. Atbėgusi iš kambario, ji atsistojo tarp sūnaus A. ir L. P., norėdama juos išskirti. Matė, kad sūnaus A. veidas yra kruvinas. Jai stovint tarp sūnaus ir L. P., pastarasis jai vieną kartą su kumščiu sudavė į kaktą, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir ji išėjo į kitą kambarį. Kas buvo po to, ji nematė, todėl daugiau nieko pasakyti negali. Tą patį vakarą jai nepilnametis sūnus G. pasakojo, kad, būnant lauke, L. P. jį mušė, du kartus su kumščiu trenkdamas į veidą. Sūnus G. jai nesakė, dėl ko L. P. jį mušė(b.l. 55-57, 60-61). Šiuos savo parodymus liudytoja G. J. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju L. P. metu(b.l. 143-145).

Iš teisme išvardintų liudytojos S. P. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pas sugyventinio A. M. motiną G. šventė Naujuosius metus. Kompanijoje dar buvo jos sugyventinio sesuo R. su vaikais ir savo sugyventiniu L. P.. Sugyventinio A. M. brolis G. R. su savo draugu daugiausia buvo lauke. Po to, kai visi išėjo žiūrėti fejerverkų, ji pati su mažamečiais vaikais liko namuose. Būdama kambaryje, matė, kaip į virtuvę, kurioje tuo metu buvo tik jos sugyventinis A., įbėgo sugyventinio brolis G., o paskui jį įėjo ir L. P.. G. R. pasislėpė už jos sugyventinio A., sakydamas „ man L. trenkė “. Sugyventiniui A. paklausus „ už ką? “, jo brolis G. atsakė „ už tai, kad draugo neprižiūrėjau “. Tuomet ji girdėjo, kaip L. P. ir jos sugyventinis A. M. tarpusavyje kažką rėkavo, jos sugyventinis šaukė „ anksčiau močią mušei, dabar G., už ką G. muši “. Jie vienas kitą visaip koliojo, o po to ir susimušė. Į virtuvę atbėgusi jos sugyventinio motina G. besimušančius vyrus bandė skirti. Matė, kaip tuo metu L. P. jos sugyventinio motinai vieną kartą trenkė į nosį. Tada ant L. P. pradėjo šaukti į virtuvę atbėgusi ir jos sugyventinio sesuo Rasa, sakydama, kam šis muša jos motiną ir brolį. L. P. išbėgo į lauką, o paskui jį ir R.. Tuo metu į lauką žiūrėti, kad L. P. nesumuštų jos sugyventinio sesers R. išbėgo ir ji pati. Pribėgusi prie L. P., ji paėmė pastarąjį už rankos, norėdama atitraukti, o šis, pasakęs „ a, ir tu dar čia “, jai vieną kartą su ranka trenkė į dešinįjį skruostą. Tada prie jų priėjo ir jos sugyventinio brolis G., kuriam L. P. su kumščiu taip pat trenkė į veidą. Vaiku iš nosies pasipylė kraujas. Tai pamatęs, pribėgo jos sugyventinis A , kuris susimušė su L. P.. Į kiemą išėjusi L. R. su savo A nusivedė sumuštą G pas save į namus nusiprausti, nes vaiko veidas buvo kruvinas(b.l. 91-96). Šiuos savo parodymus liudytoja S. P. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju L. P. metu(b.l. 139-141).

Iš teisme išvardinto liudytojos L. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. sausio 01d., apie 02⁰⁰ val., išėjusi į bendrą koridorių parūkyti. išgirdo kieme triukšmą, kažkas garsiai šūkavo. Ji liepė savo sugyventiniui A. V. eiti į kiemą pasižiūrėti kas vyksta. Tik išėjus sugyventiniui, pas juos į butą atėjo apsiverkęs nepilnametis G. R., kurio veidas buvo kruvinas, atrodė labai baisiai, todėl ji net išsigando. Kada ji vaikui nuprausė veidą, G jai papasakojo, kad „ L “(kaltinamasis L. P.) iš pradžių pastūmė jo motiną G , o paskui ir jam su ranka trenkė į veidą. Dėl ko „ L “ jį mušė, G. jai nepasakojo. Tada ji išėjo į kiemą pažiūrėti kas vyksta. Matė, kad kieme susirinkę daug žmonių, matė, kad „ L. “ su A. M. voliojasi ant žemės, bet ji jų veiksmų detaliai nupasakoti negali, nes arti jų priėjusi nebuvo. Tą naktį nepilnametis G. nakvojo jos namuose(b.l. 104-105).

Iš teisme išvardinto liudytojo A. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad šis liudytojas, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino savo sugyventinės-liudytojos L. R. aiškinamas aplinkybes apie 2017m. sausio 01d. į jų namus buvusį atėjusį sumuštą nepilnametį G. R. su kruvinu veidu(b.l. 107-108).

Iš teisme išvardinto liudytojo S. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gruodžio 31d. jis svečiavosi pas G. J., kur šventė Naujuosius metus. Po fejerverkų, grįžo į kambarį, kur būdamas, pro atviras duris išgirdo, kaip į virtuvę atėjęs G. R. garsiai pasakė jo sūnui A., kad jam trenkė L. P.. Tada į virtuvę atėjo ir L. P., tarp kurio ir jo sūnaus A. kilo konfliktas, kurie tarpusavyje susimušė. Tuo metu iš kito kambario į virtuvę atbėgo G. J., kuri bandė išskirti besimušančius. Matė, kaip L. P. vieną kartą su kumščiu trenkė G. į dešiniąją veido pusę. Tada pradėjo šaukti į virtuvę atbėgusi R. J., kuri liepė L. P. išeiti į lauką nurimti, kuris išėjo kartu su R. J., o paskui juos į lauką išėjo ir S. P. su G. R.. Kas vyko toliau, jis nieko nematė, nes buvo kambaryje su vaikais. Vienu metu išgirdęs garsų šauksmą, išbėgo į lauką, kur pamatė visą kruviną savo sūnų A., kuriam iš burnos bėgo kraujas, drabužiai buvo kruvini. Šalia sūnaus A. stovėjo ir verkė nepilnametis G. , kurio veidas taip pat buvo kruvinas. Vaikas sakė, kad jį primušė L. P.(b.l. 109-111).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs asmuo-pil. G. R., gim. (duomenys neskelbtini), birželio 25d., dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis(b.l. 72-85), todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo L. P. padaryti nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą prieš mažametį vaiką, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo mažamečiam asmeniui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą.

Spręsdamas kaltinamojo L. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo L. P. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam L. P. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, kaip anksčiau ne vieną kartą administracine tvarka buvęs baustas asmuo, nusikalsta irgi jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje jau yra buvęs teistas šešis kartus, tačiau jis iš tokių jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai(b.l. 154-188, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo L. P. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes jau buvusios taikytos valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nepadarė jokio poveikio, nes pastarais, praėjus kuriam tai laikui po paskutinio teistumo, ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo. Kaltinamasis L. P. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. L. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis L. P. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesni teistumai už praeityje padarytus nusikaltimus šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau buvo išnykę. Sankcijoje už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys(bauda, areštas ir laisvės atėmimas). Kadangi kaltinamasis L. P. šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, teismas, atsižvelgdamas ne į padarytos veikos prieš mažametį asmenį aplinkybes ir į kaltinamojo asmenį neigiamai charakterizuojančią byloje esančią medžiagą, bet ir į kaltinamojo šeimyninę padėtį(kaltinamojo šeimoje auga šeši mažamečiai vaikai) bei į teismo posėdyje išsakytą dalyvavusios mažamečio nukentėjusiojo G. R. atstovės pagal įstatymą-motinos poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymo kaltinamojo L. P. atžvilgiu, laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamu laikytinas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam L. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, kuri yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, visgi dar tikslinga paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo L. P. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p.).

Kaltinamajam L. P. pareiškus įtarimą baudžiamojoje byloje, jo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 50 str. 3d. pagrindu(b.l. 124, 127, 132-133).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis L. P. dar ikiteisminio tyrimo metu 2017m. kovo 24d. su prašymu kreipėsi į Molėtų raj. savivaldybės administracijos teisės skyrių dėl gynėjo jam užtikrinimo jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04798-17. Prašymas buvo išsiųstas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrių, kuris 2017m. balandžio 28d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-800-8635 suteikė kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, paskirdamas advokatę R. Šaltinienę atstovauti kaltinamojo L. P. interesus teisme(b.l. 128-131). Kadangi Tarnybos sprendimu kaltinamasis L. P. yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam L. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam L. P. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam L. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Daiktinius įrodymus-2 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su filmuota mažamečių asmenų apklausų vaizdo medžiaga, įdėtų į popierinį voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.