Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo S. A. (S. A.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

II.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priverstinį transporto priemonės nuvežimą pripažino neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. A. skirta 500 Lt bauda už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyr4 per švelnią nuobaudą.

Visų pirma pažymėtina, kad ATPK yra įtvirtintos specialios nuobaudų skyrimo taisyklės nepilnamečiams. ATPK 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse. Teismų praktikoje laikoma, kad remiantis ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nepilnamečiui skiriama bauda neturi būti mažesnė nei pusė sankcijoje numatytos baudos minimumo ir neturi būti didesnė nei pusė sankcijoje numatytos baudos maksimumo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-370/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog S. A. pažeidimo padarymo metu 2010 m. sausio 5 d. buvo nepilnametis (gim. 1993 m. kovo 5 d.), jam už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą galėjo būti paskirta nuo 40 ir 50 Lt bauda, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgiant į tai, jog jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones – bauda nuo 500 iki 1000 Lt, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – bauda nuo 2 000 iki 2 500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo (pagal ATPK 21¹ straipsnį, nepilnamečiams negali būti skiriamas administracinis areštas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, S. A. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė mažesnes baudas nei nurodytos minimalios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas švelnesnes nuobaudas nei numatytos minimalios, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau šios aplinkybės, kaip ir padarytos žalos atlyginimas, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, tai kad asmuo gyvena su tėvais ir savų pajamų neturi, taip pat nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, kad daugumo tokio amžiaus asmenų mokosi ir neturi pajamų, todėl tai nėra išimtinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju S. A. padarė grubius administracinius teisės pažeidimus – automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį ir tyčia iš įvykio vietos pasišalino. Padaryti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ATPK 20 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog S. A. vairuota transporto priemonė buvo neteisėtai priverstinai nuvežta. Tačiau pažymėtina, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, kuri yra taikoma ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. ATPK 271 straipsnyje yra nustatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo tvarka. Todėl klausimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo teisėtumo turėjo būti sprendžiamas nurodytoje teisės normoje nustatyta tvarka, o ne šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, o taikydamas šį straipsnį paskyrė aiškiai pernelyg švelnią nuobaudą, neproporcingą padarytiems pažeidimams ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama Šalčininkų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.