- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-395-318-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pociene (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Advokatai
- Anatolijus Burinskas
- Kategorijos
Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-395/2009 m.
2009 m. balandžio 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,
teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. V. gynejo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Iš R. V. priteista 6357,13 Lt už nukentejusiojo V. Z. (V. Z.) gydyma Valstybines ligoniu kasos naudai.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužes 31 d. apie 13.00 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, V. Z. namo, esancio Vilniaus rajone, Bezdoniu seniunijoje, (duomenys neskelbtini), kambaryje tycia dure viena karta durianciu-pjaunanciu daiktu V. Z. i krutine, padarydamas pastarajam kiaurymine durtine-pjautine žaizda krutines kaireje puseje priekiniame paviršiuje su oro ir kraujo susikaupimu krutinpleves ertmeje bei aplinkine poodine amfizema, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynejas advokatas Anatolijus Burinskas prašo Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 26 d. nuosprendi panaikinti, baudžiamaja byla R. V. atžvilgiu nutraukti. Tvirtina, jog byloje nera jokiu R. V. kalte patvirtinanciu irodymu, kaltinimas paremtas vien tik prieštaringais ir nelogiškais nukentejusiojo V. Z. parodymais.
Nuteistojo gynejas nurodo, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas netinkamai, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas joks peilis ar kitoks duriantis-pjaunantis daiktas, specialistas taip pat nenustate, koks tai buvo duriantis-pjaunantis daiktas, to daikto ilgis, plotis, žaizdos pobudis. Kita vertus, specialistas padare išvada, jog nustatytas V. Z. sužalojimas galejo buti padarytas tik nukentejusiajam ir kaltininkui stovint priešpriešiais ir tai neatitinka V. Z. parodymu. Gynejo manymu, apylinkes teismas šios specialisto išvados netyre, del byloje esanciu prieštaravimu nepasisake ir nepagristai remesi rašytinei specialisto išvadai prieštaraujancia subjektyvia specialisto V.Kolomiec apklausos metu išsakyta nuomone, kad sužalojimas V. Z. galejo buti padarytas pastarajam gulint lovoje ant nugaros, o R. V. stovint šalia lovos.
Nuteistojo gynejas tvirtina, jog byloje nebuvo atliktas parodymu patikrinimas vietoje ir nenustatyta, kokioje padetyje, nukentejusiojo teigimu, lovoje gulejo jis pats ir kur stovejo R. V., kokiu kampu buvo durta ir ar iš tokios padeties apskritai buvo galima durti V. Z. Gynejo manymu, atlikus toki parodymu patikrinima vietoje ir užfiksavus nukentejusiojo bei kaltinamojo padeti, kokia nurodo V. Z., turejo buti skiriama komisine teismo medicinine ekspertize, kuri patvirtintu arba paneigtu V. Z. parodymus.
Apeliantas tvirtina, jog V. Z. ir M. K. parodymai prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek specialisto išvadai ir yra nelogiški. V. Z. teisme tvirtino, jog apie 13 val. guledamas lovoje išgirdo, kad i namus kažkas atejo. Pakeles galva pamate kaimyna R. V., bet negirdejo pastarojo pasisveikinimo. Tame paciame kambaryje gulejes M. K. tvirtino, kad užejes R. V. pasisveikino, todel ji atpažino iš balso, veliau išgirdo duslu smugio garsa, kurio negirdejo V. Z.. Kita vertus, M. K. negirdejo, kad R. V. rusiškai pasakytu „va tau“, kaip kad aiškino V. Z. Be to nei V. Z., nei M. K. negalejo nurodyti, kaip buvo apsirenges R. V., nors V. Z. tvirtino, kad ji gerai mate.
Nuteistojo gynejas nurodo, jog liudytoja A. D. mate iš namo išeinanti tik V. Z. Ta aplinkybe, jog greta ivykio vietos gyvenanti liudytoja nemate iš M. K. namo išeinancio R. V., gynejo nuomone, patvirtina R. V. aiškinima, kad ivykio metu jis buvo ne M. K. namuose, o kitame kaime, ta diena V. Z. nemate ir jo nesužalojo, tam nebuvo jokios priežasties.
Apeliantas tvirtina, jog ivykio vietoje buvo pilna ivairiu, tame tarpe ir aštriu, daiktu, ir tai kartu su specialisto išvada patvirtina, kad V. Z., budamas neblaivus, krito ant aštriu daiktu ir susižalojo, o siekdamas pateisinti savo susižalojima ir gydymo išlaidas, prisimine R. V., su kuriuo išvakarese girtavo. Tai paaiškina, kodel M. K. girdejo duslu garsa.
Nuteistojo gynejo nuomone, apylinkes teismas visu šiu aplinkybiu neivertino, del ju nepasisake, taip pažeisdamas BPK reikalavimus išsamiai, nešališkai ir teisingai ištirti bylos aplinkybes, ir padare niekuo nepagrista išvada, kad butent R. V. sužalojo nukentejusiji V. Z.
Apeliantas taip pat pažymi, jog apylinkes teismas neteisingai nustate, kad nusikaltimas ivykdytas V. Z. namo kambaryje, nes namas priklauso ne nukentejusiajam, o sutuoktiniams M. K. ir I. K.
Teismo posedyje nuteistasis R. V. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.
Nukentejusysis V. Z. praše nuteistojo R. V. gynejo apeliacini skunda atmesti.
Prokuroras praše nuteistojo R. V. gynejo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. gynejo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkes teismas ištyre šioje byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo R. V. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes pastarasis tycia sunkiai sužalojo nukentejusiji V. Z.
Nuteistasis R. V. neigia padares inkriminuojama nusikaltima ir tvirtina, jog V. Z. ivykio diena iš viso nemate ir nesužalojo. 2008-05-31 ryte jis kartu su M. K. išgere buteli degtines ir dviraciu išvažiavo i Sakiškiu kaima, o namo grižes apie 13-13.30 val., iš karto nuejo miegoti. Taciau ši jo aiškinima paneigia kiti byloje esantys irodymai.
Nukentejusysis V. Z. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, jog 2008-05-31 apie 13 val. buvo savo namuose, gulejo lovoje ir žiurejo televizoriu. Išgirdes, kad kažkas atejo i namus, pakele galva ir pamate kaimyna R. V. Pastarasis priejo prie nukentejusiojo lovos ir, rusiškai sakydamas „va tau“, dešineje rankoje turimu daiktu viena karta smoge jam i krutines sriti ir tuoj pat išejo. R. V. išejus, nukentejusysis pasikele ir pajuto skausma, iš žaizdos krutineje pradejo stipriai begti kraujas, pasidare silpna, todel jis ejo pas kaimynus kviesti greitosios medicinines pagalbos.
Šiuos nukentejusiojo parodymus patvirtino liudytojai M. K. bei A. D., kuriems jau iš karto po ivykio V. Z. pasake, jog ji sužalojo ne kas kitas, o butent R. V.
Be to liudytojas M. K. paaiškino, jog ivykio metu jis buvo tame paciame kambaryje ir gulejo lovoje nusisukes i siena, o V. Z. kitoje lovoje guledamas ant nugaros žiurejo televizoriu. Liudytojas girdejo, kai kažkas atejo i namus ir pasisveikino. Iš balso jis suprato, jog tai kaimynas R. V., todel, pakeles galva, atsake i pasisveikinima ir vel atsigule. Netrukus pasigirdo duslus garsas, sklindantis iš tos puses, kur gulejo V. Z. Po to R. V. iš kambario išejo. Vos tik jis išejo, V. Z. iš karto papraše pažiureti, kas su juo atsitiko. Atsisukes liudytojas pamate, kad V. Z. iš kaires krutines puses bega kraujas. Nukentejusysis sake, kad jam R. V. sudave greiciausiai peiliu. Liudytojas taip pat patvirtino, jog tuo metu, kai buvo sužalotas V. Z., kambaryje be ju triju daugiau nieko nebuvo (b.l. 105-106).
Liudytoja A. D. paaiškino, jog ji yra V. Z., M. K. ir R. V. kaimyne. 2008-05-31 apie pietus ji, budama kieme prie savo namu, pamate ateinanti V. Z. Pastarasis laikesi rankomis už krutines, tarp pirštu bego kraujas. Jam neužteko jegu nueiti iki jos namo ir jis atsisedo ant žemes, todel liudytoja pati prie jo priejo. V. Z. papraše jos iškviesti greitaja medicinos pagalba ir pasake, kad ji peiliu sužalojo R. V. (b.l. 91-92).
Specialisto išvadoje konstatuota, jog V. Z. padaryta kiaurymine durtine-pjautine žaizda krutines kaireje puseje priekiniame paviršiuje, galimai 2008-05-31, paveikus durianciai-pjaunanciu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atkreiptinas demesys i tai, jog atlikes tyrima specialistas nurode, kad V. Z. konstatuotas sužalojimas neatspindi nukentejusiojo pozos traumos metu, pastarasis su užpuoliku galejo buti priešpriešiais (b.l. 24). Ši išvada patvirtina nukentejusiojo parodymus, jog R. V. viena karta jam smoge i krutines sriti durianciu-pjaunanciu savybiu turinciu daiktu, galimai peiliu.
Taigi, visi šie irodymai papildo vienas kita ir patvirtina apylinkes teismo nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad butent R. V. tycia suduodamas viena karta durianciu-pjaunanciu savybiu turinciu daiktu V. Z. i krutines sriti, padare jam sunku sveikatos sutrikdyma. Netiketi šiu irodymu visetu teismas neturejo pagrindo.
Nuteistasis R. V. aiškino, jog ivykio išvakarese jis girtavo kartu su M. K. bei nukentejusiuoju, o 2008-05-31 iš ryto kartu su M. K. išgere buteli degtines, todel apie 13 val. vis dar buvo apsvaiges nuo alkoholio ir neprisimena, kad ivykio metu butu buves M. K. namuose. Apeliacines instancijos teismo posedyje teismo psichiatras ekspertas, susipažines su baudžiamosios bylos medžiaga ir uždaves klausimus R. V., paaiškino, kad byloje nera jokiu faktiniu duomenu, jog pastarasis sirgo kokia nors psichine liga ar buvo laikino psichikos sutrikimo busenoje. Jo paaiškinimai budingi paprastajam girtumui, kuris pagal pastarojo nurodyta alkoholio suvartota kieki ir laika jau buvo lengvejantis. Skirti nuteistajam teismo psichiatrine ekspertize nera pagrindo. Taigi šie faktiniai duomenys rodo, kad R. V. privalo atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus. Esant šioms aplinkybems, nuteistojo R. V. aiškinimas, kad jis ivykio metu M. K. namuose nebuvo, kolegijos vertinamas kaip jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes.
Nuteistojo gynejo argumentas, jog byloje nebuvo atliktas parodymu patikrinimas ivykio vietoje ir nenustatyta, kokioje tiksliai padetyje pagal V. Z. parodymus buvo jis pats bei R. V., ir ar pastarasis, budamas tokioje padetyje, galejo nukentejusiji sužaloti, nepagristas.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2008 m. rugsejo 15 d. ivykio vietoje buvo atliktas nukentejusiojo V. Z. parodymu patikrinimas. Jo metu pastarasis išsamiai paaiškino, kokioje padetyje jis gulejo tuo metu, kai i kambari atejo R. V., kaip pastarasis prie jo priejo, kur stovejo, kai užsimojo ir sudave jam smugi i krutine (b.l. 19-22). Atlikus ši ikiteisminio tyrimo veiksma, buvo apklaustas specialisto išvada pateikes teismo medicinos ekspertas, kuris patvirtino, jog V. Z. konstatuotas kuno sužalojimas galejo buti padarytas nukentejusiajam ir kaltininkui bunant V. Z. nurodytoje padetyje (b.l. 26-27).
Nors gynejas teigia, jog apklausos metu teismo medicinos ekspertas išsake tik subjektyvia savo nuomone, taciau jis nepateike jokiu objektyviu faktiniu duomenu, kurie sudarytu pagrinda abejoti apklausos protokole užfiksuotais eksperto paaiškinimais. Ekspertas turi aukštaji universitetini medicinini išsilavinima, teismo medicinos gydytojo specialybe bei kvalifikacija atlikti gyvu ir mirusiu asmenu tyrimus, deontologines ekspertizes. Byloje nera duomenu, kad ekspertas gali buti suinteresuotas bylos baigtimi. Todel teismas neturejo pagrindo abejoti jo paaiškinimu objektyvumu. Pažymetina, jog ir pats gynejas, gincydamas eksperto tvirtinima, kad V. Z. galejo buti sužalotas pastarojo nurodytu budu, remiasi tame paciame apklausos protokole užfiksuotu eksperto paaiškinimu, kad neatmetama saves susižalojimo galimybe. Kita vertus, tokios galimybes ekspertas neatmete ne todel, kad V. Z. galejo susižaloti krisdamas ant aštriu daiktu, o del to, kad nukentejusiajam konstatuotas sužalojimas yra jo paties ranka pasiekiamoje vietoje. Todel ši prielaida nepaneigia apylinkes teismo nuosprendyje ir apeliacines instancijos teismo nutartyje aptartu irodymu, patvirtinanciu, jog R. V. tycia sunkiai sutrikde V. Z. sveikata.
Kaip matyti iš nuosprendyje aptartu irodymu, tuo metu, kai R. V. iejo i V. Z. bei M. K. gyvenamaji nama, liudytojas M. K. snaude, o V. Z. žiurejo televizoriu. Pastarasis trumpam atsisuko ir, pamates nuolat pas juos besilankanti kaimyna, toliau žiurejo televizoriu. M. K. tik pasisuko i pastarojo puse, kad pasisveikinti, ir vel atsigule. Ne vienas iš ju su R. V. nebendravo, viskas ivyko labai greitai. Todel tai, kad nukentejusysis ir liudytojas, nekreipdami i dažnai pas juos besilankanti nuteistaji didelio demesio, išgirdo ne visus R. V. žodžius ir neisidemejo, kaip šis buvo apsirenges, o V. Z. nespejo pamatyti daikto, kuri R. V. laike rankoje ir kuriuo ji sužalojo, kolegijai abejoniu nekelia.
Kaip seka iš nukentejusiojo V. Z. parodymu, nuo R. V. išejimo iki to momento, kai jis pats išejo kviesti mediku, praejo tam tikras laiko tarpas. Nukentejusysis ne iš karto suprato, kad jis sužalotas, tik atsikeles pajuto skausma, pamate beganti krauja ir papraše M. K. pažiureti, kas jam atsitiko. Kai pajuto, kad jam sunku kvepuoti, išejo pas kaimynus kviestis mediku. Taigi nuteistasis ir nukentejusysis iš namo išejo ne vienu metu.
Liudytoja A. D. darbavosi savo kieme, todel akivaizdu, kad M. K. namo pastoviai nestebejo ir iš ten išeinancio R. V. galejo nepastebeti. Taigi šios liudytojos parodymai, kad ji R. V. nemate, nepaneigia to fakto, kad nuteistasis apie 13.00 val. buvo V. Z. namuose.
Nors apeliaciniame skunde gynejas teigia, kad R. V. neturejo jokios priežasties sužaloti nukentejusiji, taciau tiek pats nuteistasis, tiek ir nukentejusysis, apklausti apeliacines instancijos teisme, patvirtino, jog R. V. nebuvo labai draugiškai nusiteikes V. Z. atžvilgiu, turejo pastarajam priekaištu del negražintu pinigu bei del elgesio su nuteistojo sugyventine.
Gynejo argumentas, kad teismas, konstatuodamas, jog nusikaltimas padarytas V. Z. namo kambaryje, neteisingai nurode nusikaltimo padarymo vieta, nepagristas. Apylinkes teismas nuosprendyje nenurode, jog nusikaltimas ivykdytas V. Z. nuosavybes teise priklausanciame name. Kaip matyti iš faktiniu bylos duomenu, nors namas, kuriame buvo ivykdytas nusikaltimas, faktiškai priklauso sutuoktiniams M. K. ir I. K., jau daugiau kaip 10 metu šiame name kartu su jais gyvena ir V. Z.
Taigi, tiek apylinkes teismo nuosprendyje, tiek kolegijos nutartyje aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybemis neabejotinai patvirtina, jog R. V. 2008-05-31 apie 13 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, tycia dure viena karta durianciu-pjaunanciu daiktu V. Z. i krutine, padarydamas pastarajam kiaurymine durtine-pjautine žaizda krutines kaireje puseje priekiniame paviršiuje su oro ir kraujo susikaupimu krutinpleves ertmeje bei aplinkine poodine amfizema, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma.
Skirdamas bausme nuteistajam R. V., apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, stadija, kaltininko asmenybe.
R. V. padare tycini sunku nusikaltima. Jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, niekur nedirba. Byloje nustatyta kaltininko atsakomybe sunkinanti aplinkybe – nusikalstama veika jis padare apsvaiges nuo alkoholio ir ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. R. V. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Ju, kolegijos manymu, ir nera. Esant šiu aplinkybiu visumai, apylinkes teismo R. V. paskirta laisves atemimo bausme, kuri yra žymiai mažesne už baudžiamojo istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijoje nustatyta šios bausmes vidurki, tikrai nera per griežta.
Nuteistojo gynejo argumentai del ikiteisminio tyrimo trukumu pagristi. Byloje nebuvo tinkamai ir laiku apžiureta ivykio vieta, nesiimta visu butinu priemoniu, siekiant surasti nusikaltimo iranki. Kolegija konstatuoja, jog netinkamas šiu ikiteisminio tyrimo veiksmu atlikimas apsunkino bylos tyrima. Kita vertus, šie trukumai nesutrukde apylinkes teismui, vadovaujantis kitu byloje esanciu irodymu pagrindu, priimti pagrista ir teiseta nuosprendi.
Esant šioms aplinkybems, naikinti ar keisti apylinkes teismo nuosprendi del nuteistojo R. V. gynejo apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo R. V. gynejo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacini skunda atmesti.