Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2730-720/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
1-2730-720/2013
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00897-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
G. K.
Advokatai
Aidai Krukonienie
Baudžiamoji byla Nr. 1-2730-720/2013Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00897-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.3.4.2.; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei,dalyvaujant:prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei,kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Aidai Krukonienie,nukentėjusiajai G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 11.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo motina G. K. metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą, pastūmė ją, ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu smogė jai į krūtinę, paskui abiem rankom sugriebė ją ties pečiais ir, panaudodamas savo fizinę jėgą, parvertė ant grindų, dėl ko nukentėjusioji užsigavo stuburą, o šiai atsistojus, ne mažiau kaip keturis kartus metaliniu puodu smogė jai į galvą, pataikydamas į galvą ir ranką, kuria ji tuo metu ją dengėsi, taip mušdamas G. K. ir kitaip smurtaudamas jos atžvilgiu, padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, pereinant į dešinio dilbio sritį, juosmens srityje, padarydamas artimam giminaičiui – savo motinai G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 11.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodžiu tiesiogiai sakydamas savo motinai G. K., kad ją užmuš, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš tai ir iš karto po to, kai pagrasino, jis panaudojo prieš G. K. fizinį smurtą, tokiu būdu jis grasino nužudyto žmogų.

Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad G. K. yra jo motina, parodė, kad jis 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo motinos namuose, kur tuo metu gyveno. Po 11 val. jis tvarkė savo kambarį, tuo metu jo motina paprašė jo sudėti tarkavimo mašinėlę. Jis mėgino sudėti, tačiau trūko pagrindinio varžto, todėl jis pasakė, motinai, kad sudės kada ji suras varžtą, ir nuėjo į savo kambarį. Motina vėl jį pašaukė, jis vėl paaiškino, kad negali sudėti mašinėlės, kadangi trūksta varžto. Tada motina, paėmusi nuo plytos puodą, metė į jį. Puodas atsitrenkė į staktą ir sulinko. Jis numetė puodą ant grindų, tada motina griebė puodą ir metė jam į kaktą. Nurodė, kad tai sunkokas puodas 5 – 6 litrų talpos. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis parkrito. Jis klausė motinos, ką ji daro, sakė, kad šitaip ir užmušti gali, tada motina griebė jam už veido nagais. Jis suėmė motinos rankų riešus, kad ši nesidraskytų, mėgino pasodinti ją ant kėdės, ji tuo metu spyrė jam kelis kartus į genitalijas, jis jautė skausmą, iš kaktos jam bėgo kraujas. Grįžęs į kambarį jis paėmė rankšluostį, suvilgė jį alkoholiu, apsivyniojo rankšluosčiu, likusį puodelyje alkoholį išgėrė ir išėjo į lauką. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Buvo iškviesta greitoji pagalba, jam aptvarstė kaktą. Jis norėjo važiuoti į ligoninę, kad jį apžiūrėtų, nuėjo į savo kambarį persirengti, ten kažkas nukrito ant grindų. Ką atsakė į medikų ir policijos pareigūnų klausimus, kodėl jis pats save žaloja, jis neatsimena, jam svaigo galva, nurodė, kad galėjo sakyti, kad jis apkaltins motiną, kadangi pastaroji sužalojo jį. Nurodė, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal jo skundą dėl motinos veiksmų, pareiškimą jis parašė po to, kai buvo atlikta ekspertizė dėl motinos sužalojimo. Parodė, kad iki to įvykio jų su motina santykiai buvo normalūs, mano, kad kažkas jį su motina kiršina dėl pinigų. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad smurtaudamas galėjo sužaloti motiną, kad galėjo supykęs grasinti motiną nužudyti, atsakyti negali. Prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji nurodė, kad A. K. yra jos sūnus, parodė, kad 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 11.30 val., ji paprašė sūnaus sudėti tarkavimo mašinėlę. Sūnus buvo išgėręs, jis atėjo, mėgino sudėti mašinėlę, tačiau trūko pagrindinio varžto. Tada sūnus pradėjo ant jos šaukti, sakė, kad ji sušlavė varžtelį, griebė nuo plytos 3 litrų talpos puodą ir juo 4 – 5 kartus sudavė jai per galvą, po to, sūnus stvėrė mikrobangų krosnelę ir metė į ją, tačiau krosnelė už-kliuvo už durų staktos ir nukrito ant grindų. Tada sūnus išėjo, grįžo maždaug po minutės ir atsargiai leptelėjo ant grindų. Ji greitai pašoko, peržengė sūnų ir lėkė pro duris, tačiau sūnus atsikėlė ir stūmė ją koridoriuje ant ten stovėjusios batų spintelės, ant kurios nuo stūmimo ji atsisėdo. Tada sūnus jai sudavė rankų krumpliais apie dešimt smūgių jai į krūtinę, po šonkauliais, ir delnu paėmęs ją už kaktos, du kartus stumtelėjo jos galvą, daužydamas ją į sieną. Po to, jis iš karto nustūmė ją ant grindų, kur gulėjo nukritusi kavos malimo mašinėlė, į kurią ji stipriai susitrenkė nugarą. Atsikėlusi, ji išėjo pro lauko duris, lipant lauko laiptais, sūnus ją pastūmė, ji tekina nulėkė laipteliais iki kieme sukrautų čiužinių. Parodė, kad sūnus mušdamas šaukė, kad jis ją užmuš. Parodė, kad ji iškvietė policiją, o sūnus pats kažkokiu aštriu daiktu persirėžė sau galvą, matyt bijodamas, kad policija jį sulaikys. Nurodė, kad sūnus jau antrą kartą pats save susižaloja, jam buvo operuota galva, jis išgėręs būna agresyvus. Nurodė, kad sūnus gyvena su ja jau šeši su puse metų, visą tą laiką jis buvo agresyvus, smurtą jis naudojo ir prieš savo sūnų ir žmona, su kuria dėl išsiskyrė. Dėl smurto jos sutuoktinis neleido sūnui gyventi namuose, tačiau šiam mirus, ji pagailėjo sūnaus ir leido gyventi savo namuose. Parodė, kad atvažiavę greitosios pagalbos darbuotojai jai siūlė važiuoti į ligoninę, sakė, kad ji po sumušimo šoko būsenoje gali nejausti sumušimo pasekmių, tačiau ji važiuoti atsisakė.

Liudytojas T. D. nurodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-čiojo būrio vyresniuoju patruliu, pareiškė, kad jis tikslai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis. 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 11.40 val., patruliavo kartu su to paties būrio patruliu A. R.. Iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, vykdomą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su patruliu A. R. nedelsiant nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje šio namo savininkė, kaip vėliau nustatyta - G. K., paaiškino, kad 2013-09-20 apie 11.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl varžtelio, neblaivus jos sūnus A. K. pagrasino ją nužudyti, tyčia ją sumušė, įsiutęs, demonstruodamas savo pranašumą jos atžvilgiu, trankė namų apyvokos daiktus. G. K. kūnas ties petimi, krūtine buvo patinęs, matėsi kraujosruvos. Be to, buvo patinęs ir kruvinas jos veidas. Ji aiškino, kad konfliktas 2013-09-20 apie 11.00 val. kilo jam neradus bulvių tarkavimo mašinėlės varžtelio. G. K. nurodė, kad konflikto metu jie buvo dviese, kitų žmonių nebuvo. Įvykio vietoje buvęs vyras, kaip vėliau nustatyta - A. K. paaiškino, kad jo motina viską išsigalvoja. Ant jo kaktos buvo nežymi žaizda, kurią jis apsivyniojo rankšluosčiu. A. K. pasakė, kad jis pats apkaltins savo motiną smurtu jo atžvilgiu ir nieks priešingai neįrodys. Tuo tarpu G. K. nurodė, kad sumušęs ją, A. K. nugriuvo beeidamas, užkliuvęs už jo paties išmėtytų namų apyvokos daiktų. Susisiekęs su budėtoju, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, apžiūrėję A. K. pasakė, kad jo žaizda nėra rimta, ją galima sutvarstyti vietoje, o į ligoninę jo vežti nebūtina, nebent jis pats to pageidauja. Tačiau A. K. visą laiką rėkavo, elgėsi įžūliai, nuolat dėl visko kaltino savo motiną G. K. ir pasakė, kad važiuos su medikais, nes priešingu atveju jį išsiveš policija. Jis pasakė, kad eina persirengti ir nuėjo į gretimą kambarį. A. K. tik įėjus į kitą kambarį, jis išgirdo triukšmą, lyg kas atsitrenktų į sieną. Iš karto po to, A. K. išėjo iš kambario, jo veidas buvo kruvinas. Medicinos darbuotojai jam pasakė: „kam jūs žalojatės“ ir pasiūlė vykti į ligoninę. Tada greitosios medicinos pagalbos ekipažas išsivežė A. K., dėl ko iš karto jis nebuvo pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 33). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad A. K. žaizdelė ant kaktos buvo kirstinė, jis krauju buvo išsitepliojęs kaktą, jokio gumbo kaip būna paprasta po kaktos sumušimų nebuvo, tokį sužeidimą galima lengvai nusiplauti. Atvažiavę greitosios pagalbos medikai jam nuvalė katą ir užklijavo nediduką pleistriuką, Parodė, kad kaltinamasis nuėjo į savo kambarį persirengti, tada jie visi išgirdo bumptelėjimą, atėjus A. K. iš kaktos bėgo kraujas, medikų užklijuotas pleistras buvo nuplėštas, matėsi gumbas, kurio iki to nebuvo, tai buvo naujas sužalojimas. Jis norėjo važiuoti su greitąją, sakė, kad apkaltins motiną jo sumušimu. Parodė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau kalbėjo mandagiai, rišliai, tvarkingai atsakinėjo į klausimus, sakė jiems ir medikams, kur ir kaip ją sūnus sužalojo.

Liudytojas A. R. nurodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-čiojo būrio patruliu, pareiškė, kad jis tikslai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis. 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 11.40 val., patruliavo kartu su to paties būrio patruliu A. R.. Iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, vykdomą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su patruliu T. D. nedelsiant nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje šio namo savininkė, kaip vėliau nustatyta - G. K., paaiškino, kad 2013-09-20 apie 11.00 val. name, esančiame Servitutų g. 33, Kaune, kilus konfliktui dėl varžtelio, neblaivus jos sūnus A. K. pagrasino ją nužudyti, tyčia ją sumušė, įsiutęs, demonstruodamas savo pranašumą jos atžvilgiu, trankė namų apyvokos daiktus. G. K. kūnas ties petimi, krūtine buvo patinęs, matėsi kraujosruvos. Be to, buvo patinęs ir kruvinas jos veidas. Ji aiškino, kad konfliktas 2013-09-20 apie 11.00 val. kilo jam neradus bulvių tarkavimo mašinėlės varžtelio. G. K. nurodė, kad konflikto metu jie buvo dviese, kitų žmonių nebuvo. Įvykio vietoje buvęs vyras, kaip vėliau nustatyta - A. K. buvo vizualiai neblaivus, jis garsiai šūkavo, rėkavo, jam ir T. D. girdint sakė, savo motina, kad jis ją apkaltins, kad ji esą jį sumušė. Jis ant galvos buvo užsidėjęs rankšluostį, sakė, kad esą jo motina jam puodu prakirto galvą. G. K. sakė, kad jis susižalojo pats, užkliuvęs už išmėtytų daiktų. Jie iškvietė medikus, kurie atvykę sutvarstė jam kaktoje esančią nedidelę žaizdelę, užklijavo nedidelį pleistrą. Medikai sakė, kad jam apžiūra ligoninėje nebūtina, tačiau jei jis nori, gali vykti kartu. A. K. pareiškė, kad jei jis nevyks su medikais, tada jį išveš policija, tada jis geriau važiuos į ligoninę. Jis pasakė, kad jam reikia persirengti ir nuėjo į kitą kambarį, iš kur netrukus jie išgirdo garsą, panašų į stiprų trinktelėjimą. Iš karto po to iš kambario išėjo A. K., jo veidas ir prieš tai medikų uždėtas pleistras buvo kruvinas, buvo aišku, kad jis susižalojo pats. Medikai klausė, kodėl jis pats save žaloja (b.l. 34). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad A. K. pats kelis kartus pasakė, kad trenkė galvą kad apkaltinti savo motiną jo sumušimu. Parodė, kad kaltinamasis atrodė neprognozuojamas, nurodė, kad nors nedažnai, tačiau būna, kad atvykus į įvykio vietą kaltininkai patys save susižaloja. Parodė, kad G. K. skundėsi medikams, sakė kaip ir kur jos sūnus ją mušė.

2013 09 20 Protokolas – pranešimas patvirtina, kad G. K. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2013 09 20, apie 11.30 val., ją stumdė ir metaliniu puodu sumušė jos sūnus A. K., kuris grasino ją nužudyti (b.l. 2).

2013 09 20 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pateikta fotolentelė su buto fotonuotraukomis (b. l. 4-7).

2013 09 20 pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje patvirtina, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 11.30 val., A. K. grasino savo motiną G. K. (b.l. 17).

2013 09 20 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad G. K. pateikė puodą (b.l. 18).

2013 09 30 Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios G. K. pateiktas puodas, aprašyti jo individualūs požymiai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (b.l. 19-21).

2013 09 23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2492/13(02) patvirtina, kad kad G. K. paaiškino, kad 2013-09-20 apie 11.30 val. savo namuose jos sūnus A. K., būdamas neblaivus, metaliniu puodu sumušė galvą, dengiantis nuo smūgių, sumušė abi rankas, stumdė, ji griuvo aukštielninka ir susimušė nugarą. Padaryta išvada, kad G. K. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, pereinant į dešinio dilbio sritį, juosmens srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2013-09-20. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Poodinė kraujosruva juosmens srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b.l. 25).

2013 09 20 Kauno apsk. VPK Patrulių rinktinės 3-čio būrio vyresniojo patrulio T. D. tarnybiniame pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2013 09 20 apie 11.40 val. patruliuojant kartu su patruliu A. R. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Servitutų g. 33, Kaune smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė G. K.. Įvykio vietoje gauta duomenų, kad 2013-09-20 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl varžtelio, A. K. grasino nužudyti savo mamą G. K., ją sumušė, mėtė namų apyvokos daiktus. Smurtą galintys rodyti požymiai: patinimas ir kraujosruvos krūtinėje, patinęs ir kruvinas veidas. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad mama prisigalvoja. Konflikto metu jis prasiskėlė galvą, dėl ko apkaltino mamą. A. K. rėkavo, elgėsi įžūliai, kaltino mamą. GMP 03 į KMUK (b.l. 31-32).

2013 09 20 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1794 patvirtina, kad A. K. 2013 m. rugsėjo 20 d., 18.42 val. nustatytas 0,97 ‰ girtumo laipsnis (b.l. 35).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nukentėjusioji G. K. yra kaltinamojo motina, tuo metu jie gyveno viename name, taigi, ji yra ir artimas giminaitis ir šeimos narys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010)

Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, jog pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai yra inkriminuojami nustačius, kad kaltinamojo tyčinė veika buvo nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nukentėjusiąją nužudyti, priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Nors kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios G. K., liudytojų T. D. ir A. R. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. K. m. rugsėjo 20 d., apie 11.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo motina G. K. metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą, pastūmė ją, ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu smogė jai į krūtinę, paskui abiem rankom sugriebė ją ties pečiais ir, panaudodamas savo fizinę jėgą, parvertė ant grindų, dėl ko nukentėjusioji užsigavo stuburą, o šiai atsistojus, ne mažiau kaip keturis kartus metaliniu puodu smogė jai į galvą, pataikydamas į galvą ir ranką, kuria ji tuo metu ją dengėsi, taip mušdamas G. K. ir kitaip smurtaudamas jos atžvilgiu, padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, pereinant į dešinio dilbio sritį, juosmens srityje, padarydamas artimam giminaičiui – savo motinai G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 11.30 val., name, esančiame Servitutų g. 33, Kaune, žodžiu tiesiogiai sakydamas savo motinai G. K., kad ją užmuš, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš tai ir iš karto po to, kai pagrasino, jis panaudojo prieš G. K. fizinį smurtą, tokiu būdu jis grasino nužudyto žmogų.

Kaltinamasis neigia savo kaltę, prašė į teisiamąjį posėdį kviesti specialistą, nurodydamas, kad esą jo motina kalba ir elgiasi neadekvačiai, be to, jis negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę iš esmės pripažino, susižalojimo aplinkybių nenurodė. pažymėtina, kad nors nukentėjusioji yra garbaus amžiaus (83 m), tačiau kalba aiškiai, sklandžiai, jos parodymai visiškai atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl netikėti jos parodymais nėra pagrindo.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 13 d.) ir 145 str. 1 d. numatytas įstatymo draudžias veikas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teisiamas pirmą kartą, tačiau prieš savo motiną vartoja psichologinį ir fizinį smurtą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad už grasinimus nužudyti skirtina bausmė – laisvės apribojimas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – puodas, pagal kvitą B serija BBB Nr. 037296 saugomas Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės policijos komisariate (b.l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas nukentėjusiajai G. K..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 13 d.) bei 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 str. 2 d. – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant nuteistajam per visą laisvės apribojimo laiką bendrauti su nukentėjusiąja G. K.;

- pagal BK 145 str. 1 d. – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant nuteistajam per visą laisvės apribojimo laiką bendrauti su nukentėjusiąja G. K.;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirti gautinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant nuteistajam per visą laisvės apribojimo laiką bendrauti su nukentėjusiąja G. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – puodą - nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiajai G. K..

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigose - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė