Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-606-446/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
1-606-446/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40697-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
R. A.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-606-446/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40697-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajai A. K., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui P. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018-11-15 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 620 Eur; 2) 2018-12-18 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinus su 2018-11-15 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta areštas 90 parų, bausmę atlikęs 2019-03-08, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 14 val. 30 min (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato tarpduryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė delnu į kaktą socialinei darbuotojai A. K., tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis R. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 14 val. 30 min (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato tarpduryje, tyčia vieną kartą suduodamas delnu į kaktą socialinei darbuotojai A. K., nenorėdamas jos įleisti į patalpą, paimdamas į dešinę ranką kirvį ir juo užsimodamas prieš ją, taip grasindamas ją nužudyti, sudarė nukentėjusiajai A. K. pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2018 m. rugpjūčio 23 d. svečiavosi pas draugą G. V. (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Draugui išvykus iš namų, nuėjo į jo sandėliuką, kur turėjo pasidėjęs butelį alaus, ir vienas gėrė alų. Tą dieną jis ruošėsi kapoti E. K. senus baldus, todėl prieš eidamas į G. V. sandėliuką atsigerti alaus, iš E. K. sandėliuko atsinešė kirvį, kurį pasidėjo prie sienos, netoli išėjimo. Į G. V. sandėliuką atėjo ir jo buvusi sugyventinė E. K., jie kalbėjosi, E. K. jo alaus negėrė, ar ji buvo apsvaigusi, nepastebėjo. E. K. sėdėjo ant sandėliuke įrengtos lovos, jie kalbėjosi. Išgirdęs kieme balsus, jis atidarė sandėliuko duris, A. K. prie durų nebuvo, ji stovėjo kieme už 5 metų nuo sandėliuko durų. A. K. priėjo prie jo, pamačiusi atidarytas sandėliuko duris. Jis atsistojo tarpduryje, ranka įsirėmė į durų staktą, užtvėręs įėjimą į sandėliuką. Atėjusi socialinė darbuotoja A. K. bandė įžūliai į jį patekti. Jį suėmė pyktis, kad pašalinai vaikšto po svetimas valdas, todėl jis švelniai ranka pastūmė A. K., delną uždėjęs ant jos viršugalvio, kai A. K. buvo pasilenkusi ir bandė pro jo ištiestą ranką pralįsti į sandėliuko vidų. Atstūmus A. K., ši pradėjo šaukti, priėjo seniūnas. Jis pasakė seniūnui ir A. K., kad reikia orderio norint patekti į svetimas patalpas, pasiėmė kirvį ir ėjo baldų daužyti. Kol viskas nurims, išėjo iš kiemo, už ūkinių pastatų, nuėjo į senas kapinaites, apaugusias medžiais ir ten kurį laiką prabuvo. Jis prieš A. K. kirviu nebuvo užsimojęs, užmušti negrasino ir tokių minčių neturėjo, smūgio jai nesudavė, A. K. jį apkalba.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji A. K., Kelmės apylinkių seniūnijos socialinė darbuotoja, parodė, kad ji 2018 m. rugpjūčio 23 d. po pietų kartu su seniūnu A. D. atvyko į Kelmės rajoną, Šaltenių kaimą patikrinti gautos informacijos dėl E. K. piktnaudžiavimo alkoholiu. E. K. namuose nebuvo. Jos dukra D. K. parodė sandėliuką ir pasakė, kad jos mama esanti sandėliuke. Sandėliuko durys buvo uždarytos. Priėjusi prie sandėliuko, ji drąsiai atidarė sandėliuko duris. Tarpduryje, kitapus slenksčio stovėjo R. A., kurį ji pažįsta kaip buvusį E. K. sugyventinį. Ji nustebusi paklausė „A., kaip tu čia“ ir iškarto gavo smūgį delnu į kaktą. R. A. suduodant smūgį, jie vienas nuo kito buvo per slenkstį, nuo smūgio jos galva atsilošė, ji žengė žingsnį atgal, jautė momentinį nestiprų skausmą. R. A., pastūmęs ją, pasilenkė, dešine ranka paėmęs kirvį atsitiesė ir kirviu užsimojo, iškėlė kirvį į viršų, kirvis atsidūrė jai virš galvos. Ji išsigando, kad gali būti nukirsdinta, ėmė šaukti seniūną. Kai prie jų priėjo seniūnas, kirvį R. A. laikė nuleidęs krūtinės srityje. Ką tiksliai sakė R. A., dėl patirto išgąsčio, streso, ji neprisimena ar neišgirdo. R. A. iš kiemo kažkur išėjo. Seniūnas ieškojo jo kieme, aplink ūkinius pastatus, tačiau nesurado. Ji gerai pažįsta R. A., matė, kad jis yra apsvaigęs, piktas, agresyviai nusiteikęs, išsigando, kad kirviu jai gali būti suduotas smūgis. Dėl patirto streso pusantro mėnesio ji buvo nedarbinga, gydėsi, lankėsi pas psichiatrą, psichologą, vartojo vaistus, baimę jaučianti iki šiol.

Liudytojas A. D., Kelmės apylinkių seniūnijos seniūnas, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. po pietų kartu su socialine darbuotoja A. K. vyko į (duomenys neskelbtini) patikrinti informacijos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu šeimoje, auginančioje nepilnametį vaiką. Tuo metu, kai socialinė darbuotoja A. K. ėjo ieškoti E. K., jis stovėjo kieme ir kalbėjosi su kaimo gyventoju K. D.. Jis matė, kad A. K. nuėjo link sandėliukų. Kalbantis su K. D. buvo atsisukęs į sandėliukų pusę, nuo jų stovėjo 30 metrų atstumu. Matė tarpduryje stovintį R. A., lyg nuo smūgio nuo jo atšokančią A. K., išgirdo jos šauksmą, bėgo link jos. Matė, kaip R. A. pasiėmė kirvį, juo užsimojo. Pribėgęs jis ramino apsvaigusį nuo alkoholio ir įtūžusį R. A., iš baimės drebančią A. K., kuri pasakė, kad gavusi smūgį į kaktą. R. A. buvo agresyviai nusiteikęs, reikalavo orderio, laikydamas kirvį rankoje, iš kiemo išėjo. Jis bandė sekti R. A. iš paskos, reikalavo neišeiti, tačiau R. A. garsiai tam prieštaravo, sakydamas, kad eis ten, kur nori, kad jo niekas nesulaikys. A. K. buvo išsigandusi, drebėjo, jai sunkiai sekėsi iškviesti policijos pagalbą. Praėjus pusantros valandos po policijos atvykimo, į kiemą sugrįžo R. A..

Liudytoja E. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. įvykių ji beveik neprisimena, nes tą dieną buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Prisimena, kad pamačiusi po kiemą vaikštantį buvusį sugyventinį R. A., norėjo su juo pasikalbėti. Kartu su juo buvo G. V. priklausančiame sandėliuke, ji sėdėjo ant sofos, buvusios sandėliuke. Konflikto tarp R. A. ir A. K. ji nematė ir negirdėjo, galimai buvo prisnūdusi. Prisimena, kad ją sandėliuke pažadino policijos pareigūnai, alkotesteriu jai buvo nustatytas daugiau nei dviejų promilių girtumas.

Iš telefoninių pranešimų ir atliktų veiksmų informacijos, pateiktos iš policijos duomenų bazės (1 t., b. l. 4-8), matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. 14 val. 31 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinusi A. K. pranešė, kad atvykusi į socialinės rizikos šeimą, rado neblaivią motiną, sugyventinis puolė muštis, trenkė jai į galvą, pasiėmė kirvį.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 9-11) matyti, kad gavus A. K. pranešimą apie smurtinius veiksmus, į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) - vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems A. K. paaiškino, kad pamatęs ją R. A. tapo labai agresyvus, ūkinio pastato tarpduryje trenkė jai vieną kartą iš rankos delno į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, trenkė, stumdamas, kad ji neįeitų į vidų, po to griebė kirvį ir juo užsimojo.

Iš alkotesterio rodmenų (1 t., b. l. 72) matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15 val. 57 min R. A. nustatytas 2,88 promilių girtumas.

Informacijoje apie nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 4) pažymėta, kad E. K. alkoholio matuokliu 2018 m. rugpjūčio 23 d. nustatytas 2,30 promilės girtumas.

Kaltinamasis neneigia sudavęs smūgį delnu A. K., tačiau, jo vertinimu, tai buvęs tik švelnus prisilietimas, siekiant sustabdyti įeinančią į sandėliuką socialinę darbuotoją A. K.. Kaltinamasis neginčija, kad ir kirvį turėjęs ir į ranką jį buvo pasiėmęs, tačiau neigia užsimojęs kirviu. Paties kaltinamojo paaiškinimai, alkotesterio parodymai patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos ne tik jo veiksmams A. K. atžvilgiu, bet iškreipė jo suvokimą ir atmintį. Abejoti nukentėjusiosios A. K. ir liudytojo A. D. parodymais teismas neturi pagrindo. Nei vienas iš šių asmenų su kaltinamuoju R. A. nebuvo susipykę, R. A. aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo manyti, kad šie asmenys galimai siekia pakenkti jam, nenurodė, todėl R. A. apkalbėjimo galimybė atmestina. Nukentėjusiosios A. K. parodymai vienodi ir nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Ji policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, iš karto paaiškino, kad R. A. sudavė jai vieną smūgį delnu į kaktą, pastūmė ir užsimojo kirviu. Analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuosekliai ir logiškai apibūdindama kaltinamojo veiksmus - smūgio sudavimą į kaktą, užsimojimą prieš ją kirviu, tokio elgesio motyvus, priežastis. Liudytojas A. D. patvirtino matęs smūgio pasekmes – staigiu judesiu nuo R. A. atsitraukiančią A. K., užsimojusį kirviu R. A..

E. K., apie kurios piktnaudžiavimą alkoholiu patikrinti gautą informaciją socialinė darbuotoja A. K. 2018 m. rugpjūčio 23 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), buvusi kaltinamojo R. A. sugyventinė. Kad kaltinamasis R. A. ir E. K. nebuvo susipykę, abu patvirtino teisme, kaltinamojo ir liudytojos E. K. nurodytos aplinkybės, kad E. K. atėjusi į sandėliuką pasikalbėti su juo, kaltinamasis ruošėsi daužyti senus jos baldus, patvirtina, kad juos siejo artimi, draugiški santykiai, tai patvirtina kaltinamojo agresyvaus elgesio prieš socialinę darbuotoją priežastis, motyvus. Kaltinamasis bandė apsaugoti savo draugę, nuslėpti nuo socialinės darbuotojos apsvaigusią nuo alkoholio E. K., kuri tuo metu, kai socialinė darbuotoja pravėrė sandėliuko duris, buvo sandėliuke. Kaltinamasis aktyviais veiksmais – suduodamas delnu į kaktą ir pastumdamas nuo durų A. K., užsimodamas kirviu, stojo ginti E. K. interesų, apsaugoti ją nuo pašalpos praradimo, socialinės darbuotojos nemalonės.

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už fizinio skausmo sukėlimą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad visi byloje surinkti duomenys, sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad R. A., suduodamas smūgį delnu į kaktą nukentėjusiajai A. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji – socialinė darbuotoja, kuri smūgio sudavimo metu vykdė jai pavestas darbines funkcijas – tikrino šeimą, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, kuriai teikiamos socialinės paslaugos, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo jokio konflikto nebuvo, todėl smūgio sudavimas tokiomis aplinkybėmis negali būti laikomas mažareikšme veika, o sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimas, tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamojo grasinimas pasireiškė aktyviais veiksmais. Jis pirmiausia sudavė smūgį A. K., taip parodydamas priešiškumą A. K., po to užsimojo prieš ją kirviu. Kirvio turėjimas rankoje, jo iškėlimas virš galvos, t. y. kirtimo veiksmo demonstravimas, yra akivaizdus grasinimas – nukentėjusiajai besąlygiškai duodama suprasti, kad ji gali būti nužudyta, nes visiems vienodai aišku, kad tokį veiksmą, kurį pademonstravo kaltinamasis, atlikus iki galo, galima nužudyti ar sužaloti žmogų. Kad nukentėjusioji A. K. išsigando, patvirtina ir nukentėjusiosios teisme nurodytos aplinkybės – dėl patirto streso ji buvo nedarbinga, baimę jaučianti iki šiol. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. A. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau 2018 m. lapkričio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą – nusikaltimus, padarytus vėliau nei nusikalstamos veikos A. K. atžvilgiu. Visuma šių padarytų nusikalstamų veikų suteikia pagrindo išvadai, kad R. A. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, apsvaigimo būsenoje veikti neteisėtai, daryti nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas jis padarė prieš socialinę darbuotoją, kurią kaltinamasis gerai pažinojo, juos nesiejo jokie tarpusavio ryšiai, jie nebuvo susipykę. Demonstruodamas pykti, agresiją, veikdamas neteisėtai prieš socialinę darbuotoją, vykdančią savo tiesiogines pareigas, R. A. pademonstravo akivaizdžią nepagarbą šios srities specialistams, seniūnijos darbuotojams, stebintiems ir bandantiems padėti socialinių įgūdžių stokojantiems asmenims, šeimoms, kuriose auga vaikai, kas rodo jo veiksmų didesnį pavojingumo laipsnį. Jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau kaltės jis nepripažino, nukentėjusiosios A. K. neatsiprašė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nesuvokia padarytų veikų pavojingumo, nesiekia pasitaisyti ir pasikeisti. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių jam skirtinos vidutinio griežtumo bausmės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose, – laisvės apribojimas. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, pasekmes, manytina, kad paskyrus vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, kurie sulaikytų R. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti. Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos vienu metu, siekiant to pateis tikslo, nuo suduoto smūgio delnu nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, visos neigiamos pasekmės (išgąstis, baimė) atsirado dėl grasinimo kirviu, todėl bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant, prie bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, pridedama dalis – 6 mėnesiai – bausmės, paskirtos už sukeltą fizinį skausmą.

Prokurorė prašė kartu su bausme skirti kaltinamajam įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. BK 48 straipsnio 7 dalis suteikia teismui galimybę baudžiamojo proceso dalyvių prašymu vietoje BK 48 straipsnyje numatytų draudimų ir įpareigojimų, paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimu, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visuma įvykio aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad jo agresiją nukentėjusiosios atžvilgiu įtakojo būtent suvartotas alkoholis, todėl tikslinga paskirti prokurorės prašomą įpareigojimą, kurio vykdymas padėtų kaltinamajam daugiau nenusikalsti, sulaikytų jį nuo neteisėtų veiksmų. Kaltinamąjį R. A. ir nukentėjusiąją A. K. nesieja jokie ryšiai, bendra veikla ar bendri interesai, todėl uždraudimas bendrauti su nukentėjusiąja, kurį prašo paskirti prokurorė, yra nereikalingas. Uždraudus R. A. bendrauti su A. K. jokie suvaržymai jo elgesiui nebus taikomi, todėl tokio draudimo taikymas yra akivaizdžiai betikslis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - skirtina asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme neskirtina, todėl prokurorės prašymas kartu su bausme R. A. skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą laikytinas nepagrįstu. Kaltinamasis R. A. niekur nedirba, todėl jam tikslinga skirti įpareigojimus pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Siekiant užtikrinti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, tinkamai vykdomi visi teismo paskirti įpareigojimai, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose, kuris užtikrins didesnę galimybę institucijai, vykdančiai nuteistojo priežiūrą laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, kontroliuoti nuteistojo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, prie bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, iš dalies – 6 (šešis) mėnesius - pridėti bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoti R. A. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką 2018 m. rugpjūčio 23 d. - 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. įskaityti 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė