- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
- Kreditorius
- Baltarusijos Gamybos kooperatyvo „AMIR-S“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ekoela“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekoela“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekoela“ kreditoriaus Baltarusijos Gamybos kooperatyvo „AMIR-S“ kreditorinis reikalavimas, priimtos civilinėje bankroto byloje Nr. B2-1848-104/2010, pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Mekagra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekoela“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Ekoela“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“, įgaliotas asmuo - K. B.. Šio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreditorius Baltarusijos Gamybos kooperatyvas „AMIR-S“ pateikė įmonės administratoriui prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti 360 628 eurų kreditorinį reikalavimą (342 000 eurų skola pagal sutartį ir 18 620 eurų bylinėjimosi išlaidos, patirtos Lenkijos Arbitražo teisme) (t. 1., b. l. 2). Nurodė, kad Baltarusijos Gamybos kooperatyvas „AMIR-S“ (pardavėjas) ir UAB „Ekoela“ (pirkėjas) 2004 m. balandžio 27 d. sudarė sutartį Nr. 69 su pakeitimais, priimtais 2004 m. gegužės 16 d. ir 2004 m. lapkričio 2 d. papildomais susitarimais. Sutartimi kreditorius įsipareigojo pagaminti padangų utilizavimo technologinį įrenginį, patiekti jį į atsakovo nurodytą vietą, sumontuoti, išmokyti darbuotojus, paleisti įrenginį ir atiduoti eksploatuoti, šiuos darbus atlikti už bendrą 942 000 eurų sumą. Atsakovas sumokėjo 600 000 eurų ir liko skolingas kreditoriui 342 000 eurų. Nurodyta suma priteista Lenkijos Arbitražo teismo sprendimu.
Bankrutuojančios UAB „Ekoela“ administratorius UAB „Verslo konsultantai“ nesutiko su kreditoriaus reikalavimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Gamybos kooperatyvas „AMIR-S“ montažo darbai buvo priimti su defektais, kuriuos ištaisė kitos įmonės. Be to, pagal Sutarties 3.2, 4.5 punktus buvo numatyta sumokėti 200 000 eurų po to, kai bus pasirašytas eksploatacijos pradžios aktas, toks aktas nepasirašytas. Be to, pagal Sutarties 4.6 punktą UAB „Ekoela“ apmoka 142 000 eurų po įmonės paleidimo akto pasirašymo, šie darbai taip pat neatlikti (t. 1, b. l. 1, 69-70).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtino BUAB „Ekoela“ kreditoriaus Baltarusijos Gamybos kooperatyvo „AMIR-S“ 360 628 eurų kreditorinį reikalavimą (t. 1, b. l. 295-297). Nurodė, kad nors atsakovo administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ įgaliotas asmuo tvirtino, jog ieškovo montažo darbai buvo priimti su defektais, kuriuos ištaisė kitos įmonės, ir 2009-12-07 teismo posėdžio metu pateikė UAB „Ekoela“ 2005-11-30 rašto kooperatyvui „AMIR-S“ nuorašą bei nuotraukas, o taip pat įrodymus, kad 2005-11-30 raštas kooperatyvui „AMIR-S“ buvo išsiųstas, tačiau, teismo nuomone, pateikti įrodymai negali būti laikomi objektyviais. Teismo teigimu, rašte ir jo priede nurodyti defektai pasirašyti vienasmeniškai UAB „Ekoela“ direktoriaus, nedalyvaujant kooperatyvo „AMIR-S“ atstovui, be to, kooperatyvo „AMIR-S“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtą raštą jis pamatė tik teismo posėdyje, negirdėjo apie nurodytus defektus, kad UAB „Ekoela“ atstovai neįleido gamybos kooperatyvo darbuotojų bei savavališkai pakeitė bandymų metodiką ir programą, kad tai grubus sutarties pažeidimas. Teismo nuomone, iš rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių bendravimą po 2005-11-30 rašto, matyti, jog 2005-12-22 šalių susitikime nebuvo kalbos apie ieškovo atliktų įrenginio montažo darbų defektus, atvirkščiai, buvo aptariama atsakovo UAB „Ekoela“ sutartinių prievolių nevykdymas, priekaištų ieškovui dėl montažo defektų neužfiksuota ir 2006-01-13 akte, kuriuo šalys konstatavo pasiruošimo paleidimo darbų klausimą. Nustatė, kad UAB „Ekoela“ neįrodė ieškovo montažo darbų trūkumų.
Teismo teigimu, Sutarties 4.5 punkto nuostatose nustatytas įrenginio eksploatacijos pradžios aktas nebuvo pasirašytas dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas savarankiškai paleido įrenginį, tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ir atsisakė bendrauti su ieškovu, o 2006-03-03 nutraukė sutartį. Teismas konstatavo, kad tokius atsakovo veiksmus lėmė sunki bendrovės finansinė padėtis, ką įrodo 2005-01-25 atsakovo raštas, kuriame bendrovė informuoja, kad neturi lėšų, reikalingų darbų, susijusių su įrenginio paleidimu ir perdavimu eksploatuoti, bei garantuojančių gamybos stabilizavimą, reikalingą gaminamų gaminių sertifikavimui, operatyviniam finansavimui ir garantavo ieškovui suderintos kainos sumokėjimą ne vėliau nei iki 2006-07-01. Teismas nustatė, kad tai, jog nebuvo galimybės paleisti įrenginį per suderintą terminą, įrodo 2005-02-28 ir 2005-04-15 aktai, o priežastis buvo ta, kad atsakovas neparengė plano, kurį privalėjo parengti, remiantis Sutarties 8.2 punktu. Atsakovas įvykdė šį įsipareigojimą praėjus metams po įrenginio sumontavimo gamybos aikštelėje datos, tai patvirtina šalių pasirašytas 2006-01-13 aktas, iš kurio matyti, kad UAB „Ekoela“ atliko visus darbus, būtinus įrenginiui paleisti eksploatacijai.
Teismas konstatavo, kad ieškovas negalėjo paleisti sumontuoto įrenginio dėl priežasčių, kurias lėmė išskirtinai atsakovas, todėl dėl to atsiradusios pasekmės tenka atsakovui, o 200 000 eurų priklauso ieškovui, nes atsakovas privalo visiškai atsiskaityti su ieškovu (CK 6.660 str.). Nurodė, jog ieškovas, pateikdamas 2006-01-27 raštą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nes atsakovas atliko daug darbų be suderinimo su ieškovu, savavališkai pakeitė bandymų metodiką ir programą. Atsakovas, atsakydamas į tai, 2006-03-03 raštu nutraukė sutartį, apkaltinęs ieškovą, kad šis nuo 2005 metų spalio nepašalino esminių montavimo defektų ir neatliko įrenginio paleidimo darbų. Teismas sprendė, kad atsakovo 2006-03-03 rašte nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes aplinkybė dėl nepašalintų esminių montavimo defektų jau teismo aptarta aukščiau, o kaltinimas dėl neatliktų nuo 2005 metų spalio įrenginio paleidimo darbų prieštarauja faktui, kad atsakovas tik 2006-01-13 atliko darbus, būtinus paleidimo darbams atlikti ir nesutampa su ieškovo pareikštu 2006-01-27 rašte pasiūlymu dėl pasirengimo įvykdyti numatytą sutartyje įsipareigojimą. Teismas sprendė, kad dėl to pagrįstas ir teisėtas kreditoriaus reikalavimas patvirtinti 342 000 eurų skolos pagal sutartį, be to, patvirtintinas ir ieškovo reikalavimas dėl Lenkijos Arbitražo teisme turėtų 18 620 eurų bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių dydžio atsakovo administratorius nenurodė prieštaravimų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu BUAB „Ekoela“ bankroto administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį, o prašymą atmesti (t. 2, b. l. 1-3). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas pagal BUAB „Ekoela“ finansinės apskaitos duomenis nebuvo įmonės kreditorius ir jam įmonė nebuvo skolinga, ieškovas kėlė reikalavimus BUAB „Ekoela“ dėl piniginių sumų priteisimo, bet šie reikalavimai nebuvo patenkinti, o įmonių santykių balansas nebuvo nustatytas. Teismas skundžiama nutartimi išsprendė bylą iš esmės ir nustatė šalių santykius, t. y. jų teisių ir pareigų balansą, todėl privalėjo priimti sprendimą, o vėliau spręsti klausimą dėl ieškovo pripažinimo kreditoriumi. Vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis yra naikintina.
2. 342 000 eurų nebuvo sumokėti ieškovui, kadangi Sutarties pagrindu pastatytas įrenginys nebuvo paleistas į eksploataciją, o šalys nepasirašė Įrangos eksploatacijos pradžios akto. Įrangos paleidimas buvo esminė Sutarties sąlyga, todėl jos nesilaikymas negalėjo šalims sukurti teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Ekoela“ nekilo prievolė mokėti ieškovui nurodytų mokėjimų.
3. Teismas nutartyje nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo pareiškimais ir konstatuotais faktais, palikdamas neįvertintus byloje esančius VŠĮ „TUVTECHNIKA“ 2005-11-22, 2005-09-14 ir Naudotų padangų perdirbimo linijos apžiūros aktus, taip pat 2006-07-21 išvadas, kurios nėra vienasmenės, o šias išvadas pateikę asmenys yra licenzijuoti savo sričių specialistai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Gamybos kooperatyvas „AMIR-S“ prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 6-9). Nurodo, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, o kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Gamybos kooperatyvas „AMIR-S“ 2007-12-18 kreipėsi į Varšuvos Arbitražinį teismą dėl 342 000 eurų skolos ir 18 620 eurų išlaidų priteisimo, t. y. tuo metu, kai UAB „Ekoela“ dar nebuvo iškelta bankroto byla. Dėl atsakovo veiksmų Varšuvos Arbitražinis teismas sprendimą priėmė 2008-10-07, t. y. po bankroto bylos iškėlimo. Todėl šis sprendimas nebuvo vykdomas, Gamybos kooperatyvui „AMIR-S“ pasiūlyta kreditorinių reikalavimų klausimą spręsti bankroto byloje. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismui atsakovo pateikti įrodymai, kad 2005-11-30 UAB „Ekoela“ raštas su nuotraukomis buvo įteikti kreditoriui, yra neobjektyvūs, nes juose nurodyta, kad siųsti laiškai. Taip pat nurodė, kad įrenginys buvo paleistas, pažeidžiant sutarties sąlygas, piktybiškai neįsileidžiant kooperatyvo atstovų. Tuo metu tarp UAB „Ekoela“ ir kitų įmonių buvo sudarytos sutartys linijos paleidimui, su šiomis įmonėmis įvykdyta daug darbų, o tai laikytina grubiu Sutarties pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Ekoela“ kreditoriaus Baltarusijos Gamybos kooperatyvo „AMIR-S“ 360 628 eurų kreditorinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Apygardos teismas, įrašydamas pareiškėją Baltarusijos Gamybos kooperatyvą „AMIR-S“ į BUAB „Ekoela“ kreditorių sąrašą su 360 628 eurų finansiniu reikalavimu, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas, prieštaringas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo (CPK 329 str., 330 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sudaryta 2004-04-27 sutartimi Nr. 69, su pakeitimais, priimtais 2004-05-16 ir 2004-11-02 papildomais susitarimais, pareiškėjas Gamybos kooperatyvas „AMIR-S“ įsipareigojo pagaminti padangų utilizavimo technologinį įrenginį, patiekti jį į atsakovo UAB „Ekoela“ nurodytą vietą, sumontuoti, išmokyti darbuotojus, paleisti įrenginį ir atiduoti eksploatuoti, šiuos darbus atlikti už sutartą 942 000 eurų sumą, nustatant jų sumokėjimo tvarką. Taip pat sutartyje numatyta pirkėjo, t. y. apelianto, pareiga laiku parengti gamybinę aikštelę įrangos priėmimui ir montavimo darbams pagal 2 priedo prie šios sutarties technologinio brėžinio reikalavimus. 2004 m. rugsėjo 22 d. buvo pasirašytas ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriame numatyta, kad perduodama (priimama) padangų (guminių atliekų) utilizavimo linija. Sutarties 8.10 punkto pagrindu abi šalys pasirašė 2004 m. gruodžio 17 d. darbų priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad įrenginys yra sumontuotas gavėjo gamybos aikštelėje. Bylos duomenimis, apeliantas pareiškėjui yra sumokėjęs 600 000 eurų.
Apygardos teismas teisingai nustatė, kad pagal Sutarties 4.5 punkto nuostatą, atsakovas turėjo sumokėti ieškovui (pareiškėjui) 200 000 eurų po to, kai šalys pasirašys įrangos perdavimo eksploatacijos pradžios aktą, kuris nebuvo pasirašytas; be to, 2005-02-28 ir 2005-04-15 raštų duomenimis, kreditoriaus sumontuotas gamybinėse aikštelėse įrenginys „Ekotron 3“ nebuvo paruoštas paleidimo – sureguliavimo darbų vykdymui dėl šiuose raštuose nurodytų priežasčių, t. y. dėl sąlygų, už kurių tinkamą parengimą pagal Sutarties 8.2. punktą buvo atsakingas pirkėjas, t. y. BUAB „Ekoela“, be to, buvo atlikti pasiruošimo paleidimui – sureguliavimui darbai (2006-01-13 aktas).
Kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad Sutarties 4.5 punkto nuostatose nustatytas įrenginio eksploatacijos pradžios aktas nebuvo pasirašytas dėl atsakovo kaltės, kad pareiškėjas negalėjo paleisti sumontuoto įrenginio dėl priežasčių, kurias lėmė atsakovas.
Tačiau apygardos teismas neišnagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino finansinio reikalavimo dydžio, tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų, apelianto argumentų ir jo nurodytų duomenų, kuriais kreditorius ir atsakovas įrodinėja finansinio reikalavimo dydį (tarp jų, susijusių su kreditoriaus darbo defektais).
Bylos duomenimis, apeliantas 2006-03-03 raštu nutraukė sutartį, nurodęs, kad kreditorius nuo 2005 metų spalio mėnesio neįvykdė darbų įrenginio ATPĮ-1 montavimo defektų pašalinimui, o nuo 2005 metų gruodžio mėnesio nepradėjo įrenginio paleidimo-sureguliavimo darbų. Be to, UAB „Ekoela“ 2005-11-30 rašto Nr. 86 kreditoriui duomenimis, įrengimų ATPĮ montavimo metu yra padaryta daug montavimo klaidų, kurios užfiksuotos fotonuotraukose, bei nurodyta, kad, nepašalinus minėtų trūkumų, nebus galimybės gauti leidimo iš valstybinių institucijų įrangos paleidimui (prie šio rašto pridėtos pastabos dėl montavimo darbų vykdymo kokybės, foto nuotraukos bei dokumentai dėl šio rašto išsiuntimo kreditoriui). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks trūkumų nustatymas kelia abejonių, tačiau, šių aplinkybių tinkamai neištyręs, rėmėsi kreditoriaus atstovo nuoroda, kad minėtą raštą jis pamatė tik teismo posėdyje, anksčiau negirdėjo apie nurodytus defektus, be to, pažymėjo, kad šalių bendravimą patvirtinančiuose raštuose nėra nurodyta aplinkybių dėl montažo darbų defektų, bei padarė išvadą, kad UAB „Ekoela“ neįrodė gamybos kooperatyvo montažo darbų trūkumų. Tačiau apygardos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų apie 2005-11-30 rašto Nr. 86 dėl montavimo klaidų išsiuntimą ir įteikimą gamybos kooperatyvui, neištyrė UAB „Ekoela“, AB „Montuotojas“ ir UAB „Iremas“ sudarytų sutarčių pagrindu atliktų darbų, nors apeliantas šiomis sutartimis įrodinėjo kreditoriaus montavimo darbų trūkumus (t. 1, b. l. 71-72, 77-80). Juolab kad teismas neįvertino ir byloje esančios UAB „Labas“ 2006-07-21 ventiliatoriaus defektavimo, atliekant vizualią apžiūrą, išvados (bankroto bylos t. 3, b. l. 149). Taigi, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atliktų darbų trūkumais (tarp jų ir byloje esančių įrodymų dėl defektų nustatymo), trečiųjų asmenų atliktų darbų pobūdžiu, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl kreditoriaus atliktų darbų trūkumų fakto (ne)buvimo ir kreditoriaus reikalavimo dydžio. Juolab kad, nustačius, jog gamybos kooperatyvo „AMIR-S“ darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie nepašalinti nustatytu terminu, tokiu atveju užsakovas BUAB „Ekoela“ turėtų teisę sumažinti darbų kainą ir reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.665 str.). Bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti administratoriaus pateiktus kreditorių pareikštus reikalavimus, remdamasis tik administratoriaus ir kreditorių pateiktais įrodymais, bet privalo būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti teisingam bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 210 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1412/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-661/2009; 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2009). Taigi tokio pobūdžio bylose, kilus ginčui dėl atliktų darbų trūkumų, defektų, teismas, būdamas aktyvus, turi ne tik teisingai įvertinti byloje esančius įrodymus, bet ir rinkti naujus įrodymus, o nesant galimybės objektyviai nustatyti atliktų darbų trūkumų, gali būti sprendžiamas klausimas dėl specialių žinių panaudojimo arba ekspertizės paskyrimo. Vien dėl to apygardos teismo nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjo 360 628 eurų finansinis reikalavimas, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Dėl pasakyto, pirmosios instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, neišnagrinėjęs ir tinkamai neįvertinęs įrodymų ir apelianto argumentų dėl pareiškėjo atliktų darbų kokybės, be to, kitų reikšmingų bylos aplinkybių, bylos šalių kitų argumentų, susijusių su nurodyto finansinio reikalavimo dydžiu, netinkamai taikė CPK numatytas taisykles, dėl ko galėjo būti netinkamai pritaikytos ir materialinės teisės normos bei neteisingai išspręsta byla. Todėl panaikintina apygardos teismo nutartis ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra apelianto atskirajame skunde nurodomų VŠĮ „TUV technika“ 2005-11-22 ir 2005-09-14 Naudotų padangų perdirbimo linijos apžiūros aktų, kurie taip pat turėtų būti pareikalauti ir ištirti, nagrinėjant bylą iš naujo.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl Baltarusijos Gamybos kooperatyvo „AMIR-S“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Ekoela“ bankroto byloje nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.