Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo M. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 168 straipsnio 1 dalyje.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės 2021 m. birželio 9 d. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusios R. D.-S. civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. turimam turtui – butui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 16200.00 Eur, apribojant disponavimą, nustatant terminą nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d.

5. 2022 m. sausio 8 d. teisme gautas papildomas M. P. prašymas, kuriuo prašo turtui, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pakeisti į jo asmenine nuosavybe valdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 akcijų arba jo valdomas (duomenys neskelbtini) 27455 vnt. paprastosioms vardinėms akcijoms, kurių bendra vertė 18 453 Eur. Taip pat pridėti R. D. skolos vekselį 6 400 Eur, pasirašytą 2021 m. spalio 2 d, ir vertinti tai kaip faktą, jog nebus pažeisti jos interesai dėl ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš šių pagrindų: kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, kad nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šios principinės nuostatos, skundžiama nutartimi paskiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui, nebuvo pažeistos.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, nuosavybės teisės turinį sudaro trys teisių grupės: valdymas, naudojimas ir disponavimas. Turto valdymas – tai teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį, turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti, disponavimas turtu susijęs su turto teisinės būklės keitimu. Šiuo atveju M. P. jam priklausantį turtą – butą, uždrausta bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, t. y. apribotas disponavimas, bet ne valdymas ir naudojimas.

9. Atkreiptinas kaltinamojo M. P. dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o ne analizuoja bylos duomenų iš esmės. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nesprendžia asmens kaltės, veikų kvalifikacijos bei byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad prokurorės 2021 m. birželio 9 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygos neišnykusios ir nepasikeitusios, taip pat siekiant nepažeisti nukentėjusiosios R. D.-S. teisių į galimą civilinio ieškinio (10 000 Eur) patenkinimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį turtą, vis dar yra būtinas. Priešingu atveju gali būti apsunkintas sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas. Nors kaltinamasis nurodo, jog panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo turtą, jis galėtų iš atlyginimo atlyginti civilinį ieškinį, jei būtų priteistas žalos atlyginimas, taip pat įvertinti tarp jo ir R. D.-S. pasirašytą vekselį, tačiau šiuo atveju teismas neturi teisinių instrumentų užtikrinti, kad panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo gaunamų pajamų pakaktų civilinio ieškinio atlyginimui, pasirašytas vekselis negali būti vertinamas šios bylos kontekste, kaip pagrindas civilinio ieškinio užtikrinimui.

11. Skunde nurodoma aplinkybė, kad jau yra sudaryta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis ir paimti rankpinigiai, laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimui esmės neturi, kadangi pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), M. P. nenurodė jokių aplinkybių dėl buto pardavimo, todėl visi vėlesni veiksmai, jau esant pritaikytam laikinam nuosavybės teisės apribojimo disponavimui, neleistini.

12. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pakeitimo į kitą M. P. priklausantį turtą aukštesnysis teismas pažymi, kad šis klausimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, o be to, aukštesniajam teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių M. P. teisėtai valdomą kitą turtą. Pažymėtina, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

13. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštą civilinio ieškovo civilinį ieškinį. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui – varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamasis. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.

14. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajam M. P. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra proporcinga, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo M. P. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.