- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-30
- Bylos Nr.
- N-502-1520-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Molėtų rajono PK VP VTS (toliau – institucija) įgaliotas pareigūnas M. M. 2006 m. kovo 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, įvykdė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas policijai ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 269.3, 269.4 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2006 m. kovo 31 d. nutarimu M. M. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio l dalyse, padarymą skyrė subendrintą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą penkeriems metams.
Šalies argumentai
M. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į piniginę baudą. Pareiškėjas padarytus pažeidimus pripažino ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi. Dėl pažeidimų paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui, jis susitrenkė galvą ir pakeleivingu automobiliu (vairuotojas nežinomas) buvo pristatytas į Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur buvo gydytojų apžiūrėtas. Pagal KET reikalavimus jis privalėjo pasilikti įvykio vietoje, bet dėl savo neapgalvoto elgesio ir patirto sumušimo to nepadarė. Dirba bendrovėje „Maisto pramonės logistikos grupė“ vairuotoju-ekspeditoriumi, iš kurios gaunamos pajamos yra pagrindinis ir vienintelis šeimos, kurioje auga nepilnametė duktė, pragyvenimo šaltinis. Padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių ar didelių turtinių nuostolių pašaliniams asmenims. Jo manymu, atsižvelgus į šias aplinkybes ir protingumo kriterijų, jam skirta nuobauda gali būti keičiama į baudą.
Institucija, atsikirsdama į pareiškėjo skundą, prašė nutarimą palikti nepakeistą, nes administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagristai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu skundą patenkino iš dalies, institucijos nutarimo dalį, kuria už ATPK 123 straipsnio 6 dalies pažeidimą M. M. skirta 100 Lt bauda panaikino, kitą nutarimo dalį pakeitė, M. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio l dalyje, padarymą 36 mėnesiams atimant teisę vairuoti transporto priemones.
Teismas pareiškėjo eismo įvykio metus gautų sužalojimų nelaikė tokiais, dėl kurių jis ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių negalėjo pasilikti įvykio vietoje ir dėl to gali būti daroma išvada, kad šios aplinkybės pašalina nukentėjusiojo veikos pavojingumą dėl būtinojo reikalingumo. Iš Viešosios įstaigos Molėtų ligoninės 2006-04-24 pažymos Nr. S-128 bei 2006-04-05 specialisto išvados teismas nustatė, kad M. M. į ligoninės priimamąjį kreipėsi 2006-03-26 apie 22 val. dėl veido nubrozdinimų, pareiškęs, kad jie padaryti prieš 30 minučių, už kažko užkliuvus tamsoje, kitą dieną, apžiūrėjus specialistui, smegenų sukrėtimas nenustatytas. Kiti įrodymai patvirtina, kad kelių policijai apie eismo įvykį buvo pranešta tos dienos apie 18.30 val., todėl teismas padarė išvadą, jog institucija surinko pakankamus M. M. kaltės, padarius ATPK 130 straipsnio l dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn. Teismas konstatavo, kad jo kaltė įrodyta protokolu (b. l. 11), paties pažeidėjo paaiškinimu (b. l. 14), eismo įvykio vietos schema (b. l. 16), kito eismo įvykio dalyvio paaiškinimu (b. l. 17), tarnybiniu pranešimu (b. l. 18).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei formuluojantis jam administracinį kaltinimą, kartu apibrėždamas administracinio teisės pažeidimo bylos ribas. Protokole, be kitų faktinių aplinkybių, turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo (ATPK 260 straipsnio 1 dalis).
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju protokole atskleista tik vieno administracinio teisės pažeidimo – pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, esmė, jokių nuorodų į tai, kad M. M. automobilį vairavo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, taip pažeisdamas KET 61.3 punkto reikalavimus, nepadaryta. Tokios veikos kvalifikacija atsiranda tik nutarime. Todėl teismas nutarimo dalį, pagal kurią už ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą M. M. skirta 100 Lt bauda, pripažino neteisėta ir panaikino, tačiau, kadangi tarnybiniais pranešimais nustatyti šio pažeidimo požymiai ir dar galima iškelti savarankišką bylą, jos nenutraukė.
Institucija, nustačiusi atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinumas), skyrė pažeidėjui ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežtesnę alternatyvią nuobaudą – maksimalų teisės atėmimo laikotarpį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašė pakeisti specialiosios teisės atėmimą į piniginę baudą, teigė nuoširdžiai besigailįs dėl pažeidimo, skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė darbovietės surašytą charakteristiką, patvirtinančią pareiškėjo vairuotojo-ekspeditoriaus specialybę (b. l. 6), pažymą apie gaunamą maždaug 500 Lt darbo užmokestį (b. l. 7), dukters gimimo liudijimą (b. l. 8).
Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006-03-11 buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį už įskaitinės avarijos padarymą vairuojant neblaiviam, o 2006-03-25 – pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog nuobaudos pakeitimas į nesusijusią su specialiosios teisės atėmimu, t. y. į piniginę baudą, nėra tikslingas, tačiau paskirtoji nuobauda švelnintina sankcijos ribose.
III.
M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo dalį ir vietoje 36 mėnesiams teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikyti švelnesnę nuobaudą – piniginę baudą.
Apeliaciniame skunde kartojamos aplinkybės, išdėstytos skunde, nurodoma, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino apelianto patirtus sužalojimus. Skiriant nuobaudą nepagrįstai buvo motyvuojama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes pakartotinumas pagal ATPK 130² straipsnį yra pakartotinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas per vienerius metus, padarant du ir daugiau pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124l straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse ir 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau. Tokiu būdu galiojanti nuobauda už 2006-03-11 autoįvykį pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį negali būti vertinama, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas. Teismas, priimdamas nutarimą, motyvavo, kad jo, apelianto, kaltė įrodyta remiantis protokolu ir įvykio schema, tačiau neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio vietos schema nėra pasirašyta nei vieno eismo įvykio dalyvio. Schema nebuvo sudaroma autoįvykio vietoje ir todėl ši schema kaip įrodymas turėtų būti vertinama kritiškai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą institucijoje buvo pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą, protokole, surašytame 2006-03-28, buvo pranešta pasirašytinai, kad ši byla bus nagrinėjama 2006-04-04 10 val., tačiau byla buvo išnagrinėta 2006 m. kovo 31 d. jam nedalyvaujant. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nuobaudos pasekmes pareiškėjo šeimos nariams, todėl, apelianto manymu, teismas priėmė nevisiškai pagrįstą nutarimą, kuris turėtų būti pakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus kaip pagrindžiančius apelianto kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
A. R. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, jame dalyvavusią transporto priemonę ir ją vairavusį asmenį, šio asmens asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį po įvykio, policijos pareigūno V. R. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie eismo įvykio vietą, rastas transporto priemones, nukentėjusio asmens paaiškinimus, paties M. M. prisipažinimas institucijai, kad jis tą dieną nurodytu metu ir vietoje vairavo įvykyje dalyvavusį automobilį, įvykio vietoje nepasiliko, skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai teismui, kad jis dalyvavo įvykyje ir iš jos pasišalino, patvirtina, kad padaryta veika, už kurią apeliantas buvo nubaustas, atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, būtinojo reikalingumo sąlygomis neveikė. Nagrinėjamu atveju jokia reali ir akivaizdi grėsmė pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, dėl kurios buvo būtina nedelsiant pasišalinti iš įvykio vietos, negrėsė. Pareiškėjas 2003-03-28 paaiškinime institucijai nurodė, kad eismo įvykio metu jis nenukentėjo. A. R. paaiškinime nurodoma, kad Ford Sierra vairuotojas (t. y. pareiškėjas) galimai buvo neblaivus, jis, nesulaukęs policijos, iš įvykio vietos pasišalino, ant veido ir rankų buvo įvykio metu atsiradę nubrozdinimai. Kad įvykio metu pareiškėjui buvo padaryti nubrozdinimai, patvirtina ir medicininiai dokumentai. Pateikta specialisto išvada, kad M. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 26). Darytina išvada, kad dėl įvykio metu galimai patirtų sužalojimų nei pareiškėjo sveikatai, nei gyvybei negrėsė akivaizdi ir reali grėsmė. Kad apeliantas būtų galėjęs suklysti, vertindamas savo būklę, paneigia jo tolesni veiksmai, o būtent, tai, kad kreipimasis į medikus užfiksuotas ne iškart po įvykio, o tik tos dienos 22 val., kad medikams pareiškėjas neatskleidė patirtų sužalojimų aplinkybių (nurodė, kad trauma patirta buityje).
Taigi, apeliantas pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
V.
ATPK 30 straipsnis reikalauja skiriant nuobaudą, atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kolegijos vertinimu, institucijos apeliantui parinkta nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nėra aiškiai neteisinga. Tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertinto padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes.
Vertinant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties požymius matyti, kad pažeidimo padarymu sudaromos kliūtys išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, nustatyti dėl įvykio kaltą vairuotoją ir jį patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, šiurkščiai piktnaudžiaujama suteikta specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją, pažeidimą įstatymų leidėjas priskiria vienam iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporte.
Nagrinėjamu atveju ne tiktai padarytas pavojingas KET pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių apgadinimus, bet ir sukliudyta objektyviai, tiksliai išsiaiškinti jo padarymo aplinkybes ir priežastis. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, siekiant išvengti neblaivumo patikrinimo. Tad pažeidimas pagal savo pobūdį pavojingesnis, nei kiti galimi pažeidimai.
Vertinant pažeidėjo asmenybę matyti, kad pareiškėjo asmenybė darbovietės vertinama teigiamai, jis turi darbą, nepilnametę dukterį.
Esti atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes padarytas pažeidimas – pakartotinas per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. Vertinant šios aplinkybės reikšmingumą, matyti, kad apeliantas 2006-03-11 yra padaręs ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens) ir už jį buvo nubaustas pinigine bauda (2500 Lt). Taigi, pareiškėjas, būdamas nubaustas bauda už ypač pavojingą pažeidimą transporte, reikiamų išvadų nepadarė, toliau šiurkščiai piktnaudžiavo suteikta specialiąja teise vairuoti transporto priemones.
Tai, kad pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu nurodo, jog dėl savo poelgio gailisi, šiuo atveju nelaikytina atsakomybę švelninančia aplinkybe, nes toks gailėjimasis nėra nuoširdus, t. y. deklaruojama, kad dėl poelgio gailimasi, tačiau tuo pačiu metu iškreipiamos įvykio aplinkybės. Į tokį deklaratyvų gailėjimąsi parenkant nuobaudos rūšį atsižvelgiama negali būti.
Apibendrinant, matyti, kad pareiškėjas padarė pavojingą pažeidimą ir, nors jo asmenybė apibūdinama teigiamai, tačiau pažeidimas padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – pakartotinumui. Šiuo atveju pats pažeidimo pobūdis ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmingumas įrodo, kad piniginės baudos skyrimas nepadėtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ir institucija tinkamai taikė ATPK 30 straipsnio normas ir parinko teisingą nuobaudos rūšį apeliantui. Šiuo atveju aplinkybė, kad specialioji teisė reikalinga apelianto darbinei veiklai, nėra reikšminga, nes ji nesuteikia jokio prioriteto kitaip vertinti asmens ir veikos pavojingumo. Apelianto mažos pajamos taip pat nėra reikšminga aplinkybė nuobaudai parinkti. Todėl pagrindo apeliacinį skundą patenkinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
M. M. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.