Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Vitalija Norkūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1S-60-616/2015

Teisėja A. T. Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.; 2.5.19

2015 m. vasario 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2d.; 309 str. 4 d.; 152 str. 1 d.; 161 str. 2 d.; 150 str. 3 d.; 151¹ str. 1 d.; 162 str. 1 d.; 153 straipsnį; 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d.; 22 str. 1 d. ir 161 str. 2 d.; 22 str. 1 d. ir 151¹ str. 1 d.; 22 str. 1 d. ir 162 str. 1 d.; 233 str. 1 d.; 22 str. 1 d. ir 151¹ str. 2 d. - 9 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu Šilalės rajono teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendis pakeistas, K. B. išteisintas pagal BK 161 str. 2 d., 162 str. 1 d., 22 str. 1 dalies ir 308 str. 1 d., 162 str. 1 d., 22 str. 1 dalies ir 162 str. 1 d., nuteistas pagal BK 309 str. 2 d., veika iš 150 str. 3 dalies perkvalifikuota į BK 151¹ str. 1 d., veika iš 153 str. perkvalifikuota į BK 152 str. 1 d., priteista 25000 Lt sumažinta iki 20 000 Lt, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi, Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendis bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendis pakeisti, panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria nusikalstama veika iš BK 150 str. 3 dalies perkvalifikuota į 151¹ str. 1 d. ir byla nutraukta, pagal BK 150 str. 3 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 metų, ir K. B. skirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kitoje dalyje nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.

Vilniaus pataisos namų komisijos pirmininkas 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 42-853(1) K. B. nurodė, jog vadovaujantis 2012 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XI-2040 (Žin., 2002, Nr. 73-3084, 2005, Nr. 58-2002; 2012, Nr. 4-110) 1 ir 2 str. nuostatomis nuo 2013 m. sausio 1 d. lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal BK 149 str. 3 d., 4 d., 150 str. 3 d., 4 d., 151 str. 2 d., 151¹ str. ir 153 str. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, jog K. B. nebus pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas 2014 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr.2s-4667 K. B. nurodė, jog Lietuvos Respublikos BK 3 str. nuostatomis negalima remtis sprendžiant BVK normų galiojimo laike klausimą, takyti galiojusią BVK redakciją nėra teisinio pagrindo.

Nurodė, kad vadovaujantis nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos BVK 158 str., lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiam asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; kadangi K. B. nuteistas už nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, todėl lygtinis paleidimas šiuo metu jam netaikomas, nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo laiko.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 30 d. gautas nuteistojo K. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų 2014 m. rugsėjo 3 d. atsakymo Nr. 42-853 (1) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 2S-4667 panaikinimo, įpareigojant Vilniaus pataisos namų komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

Remiantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos BK 3 str. reglamentuoja įstatymo galiojimo laiką. Šiame straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Šios nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Lietuvos Respublikos BVK nuostatoms.

Lietuvos Respublikos BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų. Pažymėtina, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). BVK 158 str. 2 d. nustatyta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad K. B. bausmę atlieka už keletą nusikalstamų veikų, tarp jų ir už nepilnamečio asmens išžaginimą, todėl, vadovaujantis BVK 158 str. 2 d. nuostatomis, jis negali būti teikiamas komisijai dėl lygtinio paleidimo.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina apylinkės teismo nutartyje suformuluotai išvadai, jog K. B. taikytinos šiuo metu galiojančios lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, o BK 3 str., reglamentuojantis baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, taikomas baudžiamajam įstatymui, o ne BVK nuostatoms. Šių aplinkybių kontekste papildomai pasisakytina ir dėl BVK 3 str. 3 d., kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytinas šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje vadovautis BVK 3 str. 3 d. negalima. Kitų atvejų, kai taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose nėra numatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išsamiai įvertinęs reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Todėl skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo K. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį

Nutartis galutinė ir neskundžiama.