Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-11-08.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendį.

Priteista iš V. K. 13000 Lt neturtinės, 299 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt atstovavimo išlaidų I. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2010-12-22 laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo ir išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją I. T. ir sudavė jai 2-3 smūgius kumščiu į veidą, ne mažiau kaip po tris smūgius į galvą, krūtinę, rankas, o nukentėjusiajai mėginant pabėgti, trenkė jai ranka į galvą, o jai pargriuvus – spyrė nukentėjusiajai kojomis ne mažiau trijų kartų į kojas, po to tampė už plaukų, tuo padarydamas I. T. kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešiniajame petyje, krūtinės kairiame šone, dešinėje krūtyje, abiejose žastuose, kairiame dilbyje, abiejose blauzdose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-02-24, apie 8 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme, šmeižė nukentėjusiąją I. T., jos kolegei J. S., sakydamas „ar tu žinai, kad T. mane apkrėtė triperiu, iš manęs pavogė 50000 Lt“, tuo paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo paniekindamas ir pažemindamas nukentėjusiąją.

Nuteistojo V. K. nuomone, teismas neįvertino liudytojo D. K. parodymų, kad jis (V. K.) kreipėsi į jį dėl šlapinimosi sutrikimų ir iš gydytojos J. J. atsakymo buvo sužinota, kad, atlikus tyrimą, viename tepinėlyje buvo rasta diplokokų. V. K. teigia, kad iš pokalbio su gydytoju D. K. jis suprato, jog jis (V. K.) serga venerine liga – tri­periu. Kadangi jis su kitomis moterimis lytinių santykių neturėjo, todėl jis įtarė nukentėjusiąją I. T.. Galvodamas, kad nukentėjusioji jį užkrėtė venerine liga, apie tai papasakojo liudy­tojai J. S., tačiau apie tai pasakodamas jokios tyčios apšmeižti I. T. ne­turėjo. Jokių įrodymų, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, byloje nėra.

Apelianto nuomone, I. T. padavė skundą norėdama praturtėti. Tačiau teismas pripažinęs, kad jis yra neįgalus, tik 30 procentų darbingas, nedirbantis, iki jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neteistas, priteisė iš jo 13000 Lt neturtinės žalos nukentėju­siajai I. T.. Tačiau V. K. mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jis jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, iš jo I. T. jokios žalos negali būti priteistos.

Nukentėjusioji I. T. taip pat nurodo, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turėjo itin didelių neigiamų pasekmių - ji patyrė fizinį skausmą, buvo apšmeižta kolegei, jos asmenį žeminantys tikrovės neatitinkantys duomenys pasklido jos kolegų ir mokinių tarpe, kas labai sumenkino jos reputaciją, pažemino ją kaip pedagogę. Dėl to ji labai išgyveno, patyrė stresą, nerimą ir dvasinį skausmą dėl galimybių toliau dirbti savo mėgstamą darbą, prarado pasitikėjimą savimi. Todėl teismas pagrįstai jos naudai priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti, nukentėjusiosios I. T. atstovas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. K. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 154 str. 1 d., todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymo

Lietuvos Respublikos BK 140 str. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje nustatyta, kad V. K. 2010-12-22 laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo ir išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją I. T. ir sudavė jai 2-3 smūgius kumščiu į veidą, ne mažiau kaip po tris smūgius į galvą, krūtinę, rankas, o nukentėjusiajai mėginant pabėgti, trenkė jai ranka į galvą, o jai pargriuvus – spyrė nukentėjusiajai kojomis ne mažiau trijų kartų į kojas, po to tampė už plaukų, tuo padarydamas I. T. kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešiniajame petyje, krūtinės kairiame šone, dešinėje krūtyje, abiejose žastuose, kairiame dilbyje, abiejose blauzdose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. ginčija faktines nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo aplinkybes, t. y. iš esmės neigia padaręs minėtą nusikalstamą veiką, ir skundu prašo jį išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo apeliacinį skundą, apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais nuteistasis V. K. neigia savo kaltę, laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys, o būtent: nukentėjusiosios I. T. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad 2010-12-22 apie 21 val. 30 min. jai grįžus į namus V. K. ją virtuvėje užspietė į kampą, neleido pajudėti, atėmė iš jos telefoną ir ėmė iš jos tyčiotis, ji bandė pabėgti, bet jis nepaleido. Taip tęsėsi maždaug iki 23 val., paskui jai bandant išbėgti į lauką, jis vėl įtempė ją į kambarį, permetė ant grindų ir pradėjo mušti į galvą, krūtinę, kojas, ji šaukėsi pagalbos, kažkas iškvietė policiją (1 t. 107 b. l., 2 t. 127-129 b. l.); liudytojos J. S. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kur ji parodė, kad I. T. jai yra sakiusi, jog V. K. yra ją sumušęs (2 t. 129, 130 b. l.); 2010-12-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. T. kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešiniajame petyje, krūtinės kairiame šone, dešinėje krūtyje, abiejuose žastuose, kairiajame dilbyje, abiejose blauzdose padarytos bukais kietais daiktais apytikriai prieš 3-5 paras iki atliekant medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 3 b. l.); pareiškimo tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra 2010-12-23 I. T. pareiškimas, kad 2010-12-22 jai vakare grįžus namo V. K. trenkė jai kelis kartus į galvą, veidą, kaltino nepagrįstais dalykais, ji bandė pabėgti, bet jis ją pagavo ir trenkė į galvą, įvairias kūno vietas, tačiau apie 00.40 val. atvyko policija, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos I-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2010-12-23 iš budėtojo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmas. Nuvykus tuo adresu paaiškėjo, kad konfliktas vyko tarp buto šeimininkės I. T. ir jos sugyventinio V. K.. I. T. paaiškino, kad triukšmą jos bute kėlė ir jai priekaištavo V. K.. Kadangi konflikto vietoje nebuvo galima išspręsti, todėl abu buvo atvežti į policiją (1 t. 67 b. l.), patvirtina tai, kad V. K. 2010-12-22 laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo ir išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją I. T. ir naudojo prieš ją fizinį smurtą, tuo padarydamas I. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios I. T., liudytojos J. S. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo V. K. kaltę įrodančią medžiagą, todėl teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios I. T. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti V. K., todėl netikėti nukentėjusiosios I. T. iš esmės nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios I. T. teisme duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jos nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto išvadoje, pareiškimo tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys) bei kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios byloje nagrinėjamo įvykio metu patirtą stresą, po įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, nedideli nesutapimai, esantys jos 2011-02-28 teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde ir parodymuose, duotuose pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu dėl jos sumušimo laiko, nevertintini kaip teismo klaidinimas ir savaime nepaneigia fakto, kad V. K. 2010-12-22 naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. T., taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo V. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis 2010-12-22 I. T. nemušė, kad ji į namus grįžo sumuštu veidu, vertintini kaip jo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neišsiaiškino, kodėl nukentėjusioji dėl medicininio apžiūrėjimo kreipėsi praėjus 5 paroms nuo nurodomo konflikto su juo, t. y. tik 2010-12-27. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusioji I. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pas specialistą kreipėsi 2010-12-23, tačiau jai buvo pasakyta, kad užsiregistruoti reikia prieš kelias dienas ir kadangi buvo Kalėdos ją užregistravo tik 2010-12-26 ar 2010-12-27 (2 t. 129 b. l.). Netikėti šiais nukentėjusiosios I. T. parodymais teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. padarymo

Byloje nustatyta, kad V. K. 2011-02-24, apie 8 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme, šmeižė nukentėjusiąją I. T., jos kolegei J. S., sakydamas „ar tu žinai, kad T. mane apkrėtė triperiu, iš manęs pavogė 50000 Lt“, tuo paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo paniekindamas ir pažemindamas nukentėjusiąją.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. teigia, kad jis neturėjo tyčios apšmeižti I. T., jis nesuvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, ir skundu prašo jį pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. l d. išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais nuteistojo skunde nurodytais teiginiais nesutinka ir juos atmeta, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto skunde nurodytus teiginius, paneigia byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys, o būtent: iš dalies paties nuteistojo V. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis parodė, kad 2011-02-24 ryte eidamas sutiko J. S., pasakojo jai, kad su I. T. gyvena 5 metus, kad I. T. jam negrąžino 58000 Lt vertės vekselio ir kad I. T. jį užkrėtė venerine liga, dėl ko jis kreipėsi pas gydytojus, tačiau tai, ką jis pasakojo J. S. yra tiesa, I. T. jis nešmeižė (2 t. 126 b. l.), nukentėjusiosios I. T. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad 2011-02-24 V. K. laukė prie mokyklos, susistabdė mokytoją J. S. ir ją (I. T.) apšmeižė sakydamas, kad ji (I. T.) jį apkrėtė triperiu, pavogė iš jo apie 50000 Lt (2 t. 127 b. l.), liudytojos J. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad 2011-02-24 prieš 9 val. ji ėjo į mokyklą ir prie jos pripuolęs V. K. pradėjo sakyti, kad I. T. jį apgavusi ir tai susiję su kažkokiais vekseliais, pavogusi iš jo 50000 litų, kad ji serga venerine liga ir užkrėtė jį triperiu (2 t. 129, 130 b. l.), liudytojo D. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis parodė, kad V. K. kreipėsi dėl šlapinimosi sutrikimų, jis nusiuntė jį į Odos ir veneros ligų dispanserį, atsakymuose iš Odos ir veneros ligų dispanserio gydytojos J. J. buvo nurodyta, kad atlikus tyrimą viename tepinėlyje buvo rasta diplokokų, tačiau šios bakterijos buvimas savaime nepatvirtina, kad tai venerinė liga, jis V. K. venerinės ligos nediagnozavo, tikslią diagnozę gali pasakyti tik gydytojas specialistas (2 t. 160-162 b. l.), liudytojos J. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad V. K. kreipėsi į Odos ir veneros ligų dispanserį 2011-01-26 ir 2011-02-10, buvo atliktas tyrimas, nustatytas nedidelis uždegimas ir tyrime rasta diplokokų, tačiau venerinio susirgimo nerasta, rasti diplokokai savaime nereiškia, kad tai gonorėja. I. T. į Odos ir venerinių ligų dispanserį kreipėsi 2011-01-10, nustatytas nedidelis gimdos kaklelio uždegimas, venerinio susirgimo nerasta, pagal sveikatos būklę užkrėsti venerine liga kitą asmenį I. T. negalėjo (2 t. 213-215 b. l.), rašytiniai bylos duomenys – medicininių tyrimų duomenys, iš kurių matyti, kad ištyrus I. T. lytiškai plintančių ligų nerasta (1 t. 9, 10 b. l.), išrašai iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad atlikus tyrimą V. K. venerinių ligų nediagnozuota (1 t. 54, 55 b. l.). Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. K. kaltės paskleidus apie I. T. tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo paniekinant ir pažeminant nukentėjusiąją. Nors nuteistasis V. K. skunde teigia, kad neaišku, kaip nukentėjusioji galėjo parašyti pareiškimą dėl šmeižimo 2010-12-23 naktį, jeigu ji buvo šmeižiama 2011-02-24, tačiau pažymėtina, kad nedideli netikslumai, esantys nukentėjusiosios parodymuose, nevertintini kaip nesutapimai ar prieštaravimai, suteikiantys pagrindą netikėti nukentėjusiosios parodymais.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pats nuteistasis V. K. neneigia, jog J. S. sakė, kad I. T. jį apkrėtė venerine liga ir iš jo pavogė 50000 Lt, tačiau teigia, kad jis tyčios apšmeižti I. T. neturėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma šią apelianto versiją paneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas išvadą apie subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimą daro remdamasis nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis arba kaltininko parodymais. Vertindamas kaltininko parodymus teismas gretina jo parodymus su kitų liudytojų parodymais ir kitais byloje nustatytais objektyviais požymiais, todėl tyčios apšmeižti neigimas pats savaime nepaneigia tokios tyčios buvimo. Tai, kad V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str.1 d., pagrindžia tai, kad jis J. S. apie I. T. paskleidė informaciją, neturėdamas perduodamą informaciją (kad I. T. jį apkrėtė venerine liga ir iš jo pavogė 50000 Lt) patvirtinančių duomenų, remdamasis prasimanymais, o ne objektyviai egzistuojančiais faktais. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti aptartais ir išanalizuotais įrodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje ir papildo vienas kitą, o jų išdavoje susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kuris paneigia apelianto kaltės neigimą ir parodo, kad visgi V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo jį išteisinti, kaip prašo apeliantas.

Dėl nukentėjusiajai I. T. priteisto žalos atlyginimo

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K., neigdamas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodo, kad iš jo I. T. nepagrįstai priteistas žalos atlyginimas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. T. pasinaudojo šia įstatymais numatyta savo teise ir prašė jai iš V. K. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (1 t. 1, 2 b. l., 2 t. 2 b. l.), kurių dydį patikslino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (2 t. 128 b. l.).

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų V. K. veiksmų nukentėjusioji I. T. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodytas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Nukentėjusioji I. T., prašydama priteisti iš V. K. 299 Lt turtinei žalai atlyginti pateikė tai pagrindžiančius dokumentus – UAB „Endemik“ kasos čekį 299 Lt sumai už atliktus medicininius tyrimus (1 t. 11 b. l.). Šios išlaidos, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstos ir abejonių nekelia, todėl ši pinigų suma (299 Lt) buvo pagrįstai priteista nukentėjusiajai I. T. iš nuteistojo V. K..

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji I. T. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistojo V. K. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus, neabejotina, kad I. T. patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai I. T. dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji I. T. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad ji bijo sutikti V. K., dėl šmeižto jai sutriko miegas, pasidarė jautri, nerimastinga, vartoja raminančius vaistus (1 t. 107 b. l., 2 t. 129 b. l.). Nukentėjusiosios įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, sužalojimų mąstą, nusikaltimų padarymo aplinkybes, į nuteistojo V. K. asmenybę, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis dėl kiekvienos V. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios I. T. atžvilgiu nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis.

Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai I. T. priteista pagrįstai, žalos dydžiai pagrįsti ir nėra aiškiai per dideli, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.