- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- N2-10956-127/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04893-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Trinkūnienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- E. T.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Procesinių sprendimų kategorijos: 44.2.4.2; 75.4.3; 75.8; 77.2; 77.4.2; 78.2.1; 125.1
2013 m. lapkričio 20 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. T. ieškinį atsakovui E. T., o taip pat atsakovo E. T. priešieškinį ieškovei R. T., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
šalių santuoka 1995-04-21 įregistruota Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 608) (t.1 b.l. 16). Santuokoje 1997-10-26 sutuoktiniai susilaukė dukros S. T. (t.1 b.l. 18). Nuo 2007 metų sutuoktiniai gyvena skyrium, jų santuoka faktiškai iširo.
I. R. T. pareiškė ieškinį ir nurodė, kad eilę metų kentėjo sutuoktinio girtavimą, pykčio priepuolius, užgauliojimus bei grasinimus, fizinį smurtą ir netgi santuokinę neištikimybę. 2007 metais, sutuoktinis atvežęs jos asmeninius daiktus, uždraudė lankytis bendroje sodyboje Širvintų rajone, kurioje jis pats gyvena iki šiol. 2012 metais dukrai S. susirgus epilepsija paaiškėjo, kad, pastarajai būnant sodyboje, tėvas rėkdavo ant dukters, yra sudavęs jai per veidą, versdavo dirbti S. ūkio darbus, palikdavo vieną nakčiai, o pats eidavo girtauti. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašė teismo santuoką su atsakovu E. T. nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės; priteisti iš E. T. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę T.; nepilnametės dukros S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš tėvo išlaikymą nepilnametei dukrai S. po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės; priteisti nepilnametei dukrai S. 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius trejus metus; padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę lygiomis dalimis, priteisiant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). natūra E. T., įpareigojant jį kompensuoti pinigais už R. T. tenkančią turto dalį (t.1 b.l. 2-14, 131-141).
A. E. T. teismui įteikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad pati ieškovė jam buvusi neištikima, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas prašė teismo santuoką su ieškove R. T. nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės dukros S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš jo, E. T., išlaikymą nepilnametei dukrai S. po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol dukra sulauks pilnametystės; bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalinti natūra jo siūlomu būdu (t.1 b.l. 167-173, 211-218).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies šiais motyvais.
Dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu (CK 3.27str.), tačiau šių dvasinių vertybių nebuvo E. T. ir R. T. šeimoje. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.
Byloje nustatyta, kad E. T. piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas neblaivus darosi piktas, agresyvus, pavojingas savo šeimos nariams ir netgi aplinkiniams. Atsakovas pats neginčija, kad „išgerdavo“ (t.2 b.l. 139), nepilnametė dukra S. pasakojo, kad tėtis virdavo naminę degtinę, pas jį ateidavo „draugai“ gerti (t.2 b.l. 171). Tai, kad E. T. būdamas neblaivus darosi agresyvus, nekontroliuoja savo elgesio, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.1 b.l. 74-77, 147-153). Nagrinėjant bylą nustatyta, kad E. T. ne kartą žiauriai elgėsi su sutuoktine. Tai patvirtina specialistų išvados apie padarytus R. T. kūno sužalojimus (t.1 b.l. 36-37), liudytojų ir nepilnametės dukros S. parodymai. Liudytoja G. G. parodė, kad mačiusi kaip jos namuose svečiuodamasis E. T. sudavęs R. T. per veidą, ne kartą pastaroji nakvojusi pas liudytoją, nes bijojusi girto vyro (t.2 b.l. 139-140). Liudytoja H. K. parodė, kad 2007 metais E. T. atvyko į ieškovės darbovietę, aiškino, kokia bloga yra jo žmona. Liudytojai atsakovas pasirodęs nervingas, pavydus (t.2 b.l. 140). N. S. pasakojo, kad tėtis rėkdavo, dažnai mušdavo mamą, nors mama stegdavosi jam įtikti. Kartą supykęs jis sudavė pačiai S. per veidą (t.1 b.l. 170).
Abi šalys teigia, kad nuo 2001 metų iki 2003 metų kartu negyveno, laikė, kad jų santuoka faktiškai iširo, ieškovė ėmė ruoštis skyrybų procesui paduodama 2002 metais ieškinį dėl santuokos nutraukimo (t.1 b.l.34). Atsakovas pripažįsta, kad su kita moterimi V. L. jis gyveno tada, kai santuokiniai ryšiai su ieškove faktiškai buvo nutrūkę. Sutuoktiniams atnaujinus vedybinį gyvenimą, atsakovas neturėjo kitų moterų. Atsakovo neištikimybė su V. L. netrukdė ieškovei vėl atnaujinti vedybinį gyvenimą ir iki 2007 metų gyventi su atsakovu. Atsakovas nepagrįstai kaltinamas, kad dėl jo neištikimybės iširo šeima.
Teiginių, kad ieškovė buvusi sutuoktiniui neištikima, atsakovas neįrodė ((duomenys neskelbtini) str.).
Tokiu būdu byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas santuokos metu prieš ieškovę nuolat naudojo fizinį smurtą, t.y. žiauriai elgėsi su sutuoktine, yra smurtavęs ir prieš dukrą S.. Toks elgesys prieštarauja moralės normoms, todėl teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą E. T. (CK 3.60 str. 3 d.).
Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Nors ieškovė teigė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė didžiulį stresą ir vyras sugriovė jos tikėjimą pagrindinėmis žmogiškomis vertybėmis, dėl ko padarytą neturtinę žalą įvertino 10000 Lt, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tą faktą, kad ieškovei buvo žinoma, jog ankstesnėje santuokoje E. T. girtavo bei smurtavo sutuoktinės atžvilgiu (t.1 b.l.33), 2002 metais ieškovė kreipėsi į teismą dėl skyrybų, nurodydama, kad sutuoktinio gyvenimo būdas jai yra nepriimtinas, bet po to vėl atnaujino vedybinį gyvenimą, priteisia iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovei jos pasirinkimu po santuokos nutraukimo paliekama turima pavardė T. (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje tarp tėvų nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo jų nepilnametė dukra S. gyvens su motina R. T. (CK 3. 169 str. 1 d.).
Ieškovė nurodė, kad atsakovui neteikiant reikiamo išlaikymo labai pablogėjo dukros S. gyvenimo kokybė. Pati nepilnametė S. teismui sakė, kad dėl lėšų trūkumo nebeturi galimybių lankyti šokių, dainavimo užsiėmimų, tautinio būrelio, baseino. Trūksta lėšų ne tik šventėms, kultūriniams renginiams, bet ir specialiems poreikiams, susijusiems su S. sveikata (t.1 b.l. 47-48, 49, 50-51, 52, 70, 144-145). Atsižvelgdamas į paauglės amžių, sveikatą, gebėjimus ir norus, teismas mano, kad vidutiniškai per mėnesį būtina skirti S. išlaikymui po 1100 Lt.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, o taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti lėšų vaikams išlaikyti. I. R. T. yra netekusi 60 % darbingumo, gauna 648,07 Lt pensiją (t.2 b.l. 115). Ji asmeninės nuosavybės teise valdo,- butą/patalpą-kambarį su b.n. patalpomis (duomenys neskelbtini). (t.1 b.l. 20); ¼ žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (t.1 b.l. 24); 1/4 namų valdos (žemės sklypo ir statinių) (duomenys neskelbtini). (t.1 b.l. 25-26), kuriuos galima panaudoti taip, kad gauti lėšų dukros išlaikymui. A. E. T. yra įregistravęs ūkininko ūkį (t.1 b.l. 107), laiko naminius gyvulius (t.2 b.l. 69-78), gauna paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Ž. Ū. ministerijos (t.2 b.l. 8). N. S. teigimu, atsakovas augina pardavimui mėsines avis, kurių vienos kaina apie 300 Lt. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti nepilnametės S. išlaikymo naštą vienai neįgaliai motinai R. T., suteikiant galimybę tėvui E. T. nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Abu tėvai privalo skirti S. kas mėnesį po 550 Lt (550 Lt x 2). Ieškovės reikalavimas priteisti iš tėvo 550 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai S. tenkinamas (CK 196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 str.).
Tėvams gyvenant skyrium, atsakovas piniginių lėšų dukros išlaikymui neskyrė. Nepilnametės teigimu, tėtis kartais atveždavo mėsos ir kiaušinių, nupirko jai gitarą už 150 Lt bei dviratį, kurį atsiėmė ir važinėja juo pats (t.2 b.l. 170). Teismas laiko, kad atsakovas paskutiniuosius trejus metus nevykdė tėvo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl priteisia iš atsakovo 14400 Lt (400 Lt x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).
I. R. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas:
Butas/patalpa-kambarys su b.n. patalpomis (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).¼ žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).1/4 žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ pastato-pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
A. E. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi.
Turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis (t.1 b.l.219-222):
Žemės sklypas (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 8740 Lt.
Pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 37600 Lt.
Pastatas – kiemo rūsys (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 438 Lt.
Pastatas – daržinė (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė 2430 Lt.
Pastatas – daržinė (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė 1030 Lt.Kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 67 Lt.
Turtas dalinamas lygiomis dalimis (CK 3.117 str 1 d.). Tokiu būdu kiekvienam iš sutuoktinių tenka turto už 25152,50 Lt.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad galimybę turtą tarp buvusių sutuoktinių padalinti natūra gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys. Buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai priešiški bei konfliktiški, atsakovas yra smurtaujantis asmuo, todėl bendras naudojimasis turtu dalinės nuosavybės teise gali sąlygoti tarpusavio ginčus ateityje. Ieškovė yra netekusi 60 % darbingumo, dukra S. turi rimtų sveikatos problemų, dirbti sodyboje jos fiziškai nepajėgios. Taigi atsakovo siūlomas turto padalijimo būdas – natūra yra netinkamas (CK 3. 127 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama ne tik į ieškovės sveikatos būklę, bet ir nuo 2007 metų susiklosčiusią faktinę padėtį, kada visu nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini). naudojasi vienas E. T.. Nekeičiant susiklosčiusios padėties, jam natūra priteisiamas visas nekilnojamas turtas, įpareigojant kompensuoti R. T. priklausančią turto dalį pinigais, sumokant 25152,50 Lt. Atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko su tokiu turto padalijimo būdu, prašydamas leisti sumokėti kompensaciją per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t.1 b.l. 104). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir pareigą pirmąja eile mokėti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai S., mano kad toks prašymas turi būti tenkinamas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Kreditorių sutuoktiniai neturi. Sutuoktiniai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja.
Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės bei patenkinus ieškovės turtinius reikalavimus, R. T. iš E. T. priteisiamos 284 Lt bylinėjimosi išlaidos bei 1325 Lt išlaidos, susijusios su advokatės pagalba pirmosios instancijos teisme, viso – 1609 Lt (t.2 b.l.118-126). Patenkinus atsakovo turtinius reikalavimus, E. T. iš R. T. priteisiamos 200 Lt bylinėjimosi išlaidos bei 1325 Lt išlaidos, susijusios su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme, viso – 1525 Lt (t.1 b.l.166, t.2 b.l.127-128).
Priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą, iš atsakovo E. T. priteisiamas
198 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš R. T. ir E. T. po 32 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CK 3.65 str., (duomenys neskelbtini) str.).
Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 260, 263-270, 293, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1995-04-21 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 608) tarp E. T. a.k(duomenys neskelbtini) ir R. T. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė P.), nutraukti.
Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo E. T. a.k(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. T. a.k(duomenys neskelbtini), kalto dėl santuokos iširimo, 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą R. T. a.k(duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę T..
Nustatyti nepilnametės dukros S. T. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. T. a.k(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš tėvo E. T. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. T. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-02-11, kol dukros sulauks pilnametystės, išskaičiavus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nutartį sumokėtas E. T. a.k(duomenys neskelbtini) laikino išlaikymo sumas, ir 14400 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai R. T. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant E. T. a.k(duomenys neskelbtini) ir R. T. a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ turto dalį.
Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 8740 Lt.
Pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 37600 Lt.
Pastatą – kiemo rūsį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 438 Lt.
Pastatą – daržinę (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė 2430 Lt.
Pastatą – daržinę (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė 1030 Lt.Kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 67 Lt.
Priteisti iš E. T. a.k(duomenys neskelbtini) už jam natūra tenkantį didesnės vertės turtą 25152,50 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt dviejų litų 50 ct) kompensaciją R. T. a.k(duomenys neskelbtini).
A. E. T. a.k(duomenys neskelbtini) kompensacijos 25152,50 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt dviejų litų 50 ct) mokėjimą 1 (vieneriems) metams.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš E. T. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 1609 Lt (vieno tūkstančio šešių šimtų devynių litų) bylinėjimosi išlaidas R. T. a.k(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. T. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 1525 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt penkių litų) bylinėjimosi išlaidas E. T. a.k(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. T. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 198 Lt (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių litų) žyminį mokestį ir 32 Lt (trisdešimt dviejų litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš R. T. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32 Lt (trisdešimt dviejų litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pasikeitimus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.