Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. E. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-1049-2024 byloje ROIK: 24240321836.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 4 straipsnio nuostatą, pagal kurią niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą. Priverstinis ar privalomas darbas, pagal šią nuostatą negali reikšti kokios nors karinės tarnybos, tačiau atkreipiamas dėmesys į 14 straipsnį, kuriame nurodoma, kad naudojimasis Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos ir kt. Todėl akivaizdu, kad tarnauti kariuomenėje, esant valstybės poreikiui, turi tiek vyrai, tiek moterys.

Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamentas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs, paremti bendro pobūdžio nepagrįstais kaltinimais ir nepasitenkinimu esamu teisiniu reglamentavimu, o ne realia ir objektyvia informacija. Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnį kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti karo arba alternatyvią krašto apsaugos tarnybą, o Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada nuo karo prievolės yra atleidžiama ir kada privalomoji pradinė karto tarnyba gali būti atidedama. Taip pat nurodoma, kad šauktinių informavimo tvarka yra įtvirtinta įstatyme, todėl pagal galiojančią tvarką kiekvieno karo prievolininko pareiga yra savarankiškai pasitikrinti, ar jis pateko į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, ar ne.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. E. į 2024 m. rugsėjo 2 d. 11.00 val. teismo posėdį neatvyko, skunde išreiškė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą P. E. informuotas elektroniniu paštu, teismo šaukimą išsiunčiant jo nurodytu elektroninio pašto adresu, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Institucija apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota išsiunčiant pranešimą elektroniniu paštu, 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jų visumą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 560 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymas, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, konkrečiai – į Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą. P. E. skundžiamu nutarimu pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos.

Skunde reiškiant prašymą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, visų pirma pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog jis yra įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą ir, kad pagal Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Kauno poskyrio nurodymą jis turi susisiekti ir pateikti reikalaujamus duomenis. Skunde P. E. neneigia, kad iki nustatytos dienos nepateikė reikalingų dokumentų ir duomenų, neveikimą argumentuodamas tuo, kad karo prievolininkų sąrašas yra diskriminuojantis, nešaukiant tarnauti moterų ir tvirtindamas, kad karo prievolę jis sutinka atlikti, tačiau tik tada, kai sąrašas bus sudarytas be diskriminacijos.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius duomenis, P. E. skundo argumentus, konstatuojama, kad Institucija, pripažinusi P. E. kaltu padarius ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė, įstatymą pritaikė tinkamai. Kaip nurodyta pirmiau, administracinę atsakomybę pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį užtraukia, be kita ko, reikalingų duomenų ir dokumentų nepateikimas karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai. Iš bylos duomenų matyti, kad Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Kauno poskyrio atsakingo pareigūno 2024 m. kovo 28 d. nurodymu, P. E. buvo šaukiamas iki 2024 m. balandžio 30 d. susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniu padaliniu ir pateikti savo duomenis ryšiams palaikyti. Taip pat nurodyta, kad jeigu yra aplinkybių, dėl kurių P. E. gali būti atleistas nuo karo prievolės ar privalomoji karo tarnyba gali būti atidėta, jis turi pateikti dokumentus, kuriais grindžiamos atleidimo nuo akro prievolės ar privalomosios karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės. Apie šį nurodymą ir jo įvykdymo terminą P. E. buvo žinoma. Tokią išvadą leidžia daryti P. E. 2024 m. gegužės 15 d. raštu teiktų paaiškinimų turinys bei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. P. E., patvirtindamas šaukimo į administracinio nusižengimo tyrimą gavimą, paaiškino, kad iki šaukimo nurodyme nustatytos dienos nepateikė reikalingų dokumentų ir duomenų, nes mano, kad karo prievolininkų sąrašas yra diskriminuojantis, be jokios priežasties į jį neįtraukiant moterų ir nurodydamas, kad karo prievolę atliks tik tada, kai sąrašas bus sudaromas be diskriminacijos. Tokius pačius savo pareigos pateikti dokumentus ir duomenis nevykdymo argumentus pareiškėjas nurodė ir savo apeliaciniame skunde.

Visuma pirmiau aptartų aplinkybių, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad P. E. veikoje yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Pareiškėjas, žinodamas apie tai, kad yra įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą, būdamas informuotas apie pareigą pateikti papildomus duomenis ir dokumentus ir šios pareigos įvykdymo terminą, šios pareigos sąmoningai (tyčia) nevykdė. Atsižvelgus į tai ir byloje nesant duomenų, kurie objektyviai pateisintų pareiškėjo neveikimą, tenkinti skundo reikalavimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo nėra pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, yra nurodytos 565¹ straipsnyje. Pagal šį straipsnį, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; 2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo; 3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas; 4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė; 5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas; 6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas; 8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Nei viena iš pirmiau nurodytų aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta.

Pagrindu tenkinti skundą nelaikytini ir pareiškėjo argumentai dėl jo, kaip vyro, diskriminavimo lyties pagrindu, į karo prievolininkų sąrašą įtraukiant tik vyrus, tačiau be jokios priežasties nuo karo prievolės atleidžiant moteris. Pagal Konstitucijos 139 straipsnį, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, taip pat pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimuose, aiškindamas Konstitucijos 139 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimą Konstitucijoje pavesta įstatymų leidėjui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą – įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką, 1996 m. spalio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nuo karo prievolės atleidžiamos moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Taigi moterų atleidimas nuo karinės prievolės, paliekant galimybę šią prievolę atlikti savanoriškumo pagrindu, yra įtvirtintas įstatyme, įstatymų leidėjui įgyvendinant iš Konstitucijos kylančią pareigą nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimą. Ši Įstatymo nuostata, apibrėžianti asmenų, kurie atleidžiami nuo karo prievolės, nėra panaikinta ir yra galiojanti, todėl sudarant karo prievolininkų sąrašus, yra privaloma. Pareiškėjo nepasitenkinimas krašto apsaugos sistemos teisiniu reguliavimu, subjektyvūs samprotavimai dėl jo diskriminavimo lyties pagrindu, Įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymo nepateisina ir nuo atsakomybės pažeidus Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą neatleidžia.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, pažymėtina, kad remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai. Taigi, toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai; ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėjo ginčijamos Įstatymu nustatytos išimtys yra taikomos visuotinai, o ne nukreiptos į pavienius asmenis, skundą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl Įstatymo atitikties Konstitucijai nekyla, todėl vien tai, kad apelianto netenkina įstatymų leidėjo nustatyta pozicija dėl į karo prievolininkų sąrašą įtrauktinų asmenų, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Konstitucijai.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Institucija byloje surinktus įrodymus įvertinto teisingai ir pagrįstai pripažino P. E. kaltu padarius ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskiriant administracinę nuobaudą – 75 Eur baudą, ANK 32, 34 straipsnių nuostatos pritaikytos tinkamai, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, asmeniui paskirta artima minimaliai bauda. Konstatuoti, kad P. E. nubaustas aiškiai per griežtai, teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, P. E. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2024 m. birželio 25 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. E. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.