Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-560-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-03
Bylos Nr.
2A-560-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
LR Medžioklės
Advokatai
Vaidotas Sviderskis, Algimantas Kolpertas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 560 – 198 / 2010

Violeta Petkevičienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

35.1; 121.15; 121.21;

NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Loretai Girdziušienei

dalyvaujant ieškovui E. J., ieškovo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovo atstovams A. K., advokatui Vaidotui Sviderskiui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-811/2010 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui medžiotojų būreliui „Jakuboniai“, išvadą teikiančiai institucijai – LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl trukdymų pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas, sutikslinęs ieškinį (b. l. 53-54), prašė įpareigoti atsakovą LR Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka leisti ieškovui medžioti atsakovo medžioklės ploto vienete, įpareigojant atsakovą:

1) išduoti ieškovui iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 d. imtinai medžioklės metu privalomą dokumentą – galiojantį medžioklės lapą, atitinkantį LR Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, suteikiant teisę ieškovui medžioti vieno mėnesio laikotarpį atsakovo turimame medžioklės ploto vienete bei įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui išduotus medžioklės lapus ne vėliau, kaip per 5 dienas nuo medžioklės lapo galiojimo termino pabaigos;

2) išduoti ieškovui kartu su medžioklės lapu iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 d. imtinai licenciją medžiojamiems gyvūnams medžioti atsakovo turimame medžioklės ploto vienete iš atsakovo turimų daugiau kaip po vieną vienos rūšies gyvūnų sumedžiojimui licencijų, gautų iš Aplinkos ministerijos, įpareigojant ieškovą grąžinti licenciją ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jos panaudojimo arba/ir ne vėliau kaip per 5 dienas nuo licencijos galiojimo termino pabaigos;

3) atsakovui priėmus sprendimą organizuoti medžiokles su varovais, įpareigoti atsakovą per tris dienas nuo sprendimo priėmimo, registruotu laišku, raštu pranešti ieškovui apie numatomas medžiokles su varovais, nurodant jų datas ir vietą, ir ieškovui atvykus į medžioklę įtraukti jį į medžioklės lapą bei leisti dalyvauti medžioklėje.

Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,3100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , ir 1,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . Minėti žemės sklypai yra medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ medžioklės plotų teritorijoje. Medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. nustatyta pareiga atsakovui, kaip medžioklės ploto naudotojui, užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę, numatytą šio įstatymo 13 str. 1 d. Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio įstatymo ir Medžioklės LR teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Ieškovas yra medžiotojas, turi medžioklės bilietą, todėl pagal šio įstatymo nuostatą turi teise medžioti atsakovo medžioklės plotų vienete, į kurią patenka jam nuosavybės teise priklausanti teritorija. Siekdamas realizuoti jam įstatymu suteikta teisę, jis 2009-06-18 kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti jam galimybe medžioti kartu su būrelio medžiotojais. Tačiau atsakovas atsisakė suteikti ieškovui tokią galimybę medžioti.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,3100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . Be to, jis kartu su G. J. yra 5/14 dalių 1,4000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas. Ieškovui priklausantys žemės sklypai įeina į medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ medžioklės plotų teritoriją. Ieškovas į medžiotojų būrelį „Jakuboniai“ buvo priimtas 2008-04-18 ir buvo jo nariu iki 2008-07-04, kol buvo pašalintas iš būrelio dėl įstatų pažeidimų, kaip asmuo, nevykdęs būrelio visuotinių susirinkimų ar valdybos sprendimų, vykdęs su būrelio įstatais nesuderinamą veiklą prieš būrelį, buvęs kitų narių atžvilgiu nesugyvenamo charakterio (nuolat konfliktavęs) ar kurstęs nesantaiką būrelio narių tarpe.

Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip privačios žemės savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuose patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tačiau ši jo teisė nėra absoliuti, nes jis privalo įvykdyti kitas įstatyme nustatytas sąlygas – būti susitaręs su medžioklės plotų naudotojais ir medžioti kartu su jais. Ieškovas nė vienos iš šių dviejų sąlygų nėra įgyvendinęs ir tokio tikslo savo ieškiniu nesiekia. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas siekia medžioti vienas, tačiau to daryti negali, neturėdamas medžioklės lapo, o medžiodamas gyvūnus, kurių sumedžiojimui reikalingos licencijos, - dar ir reikalingos licencijos. Teismo nuomone, net ir įpareigojus ieškovą jo prašyme nustatytu terminu grąžinti atsakovui jo išduotus medžioklės lapus ir licencijas, šie ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi būtų pažeistas Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. nustatytas imperatyvas – medžioti kartu su medžioklės plotų naudotojais, t. y. su atsakovo medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ nariais. Nurodė, jog leidimą, išduotą Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento nustatyta tvarka, gavęs medžioklės plotų vieneto naudotojas privalo užtikrinti leidime nustatytų sąlygų laikymąsi. Priešingu atveju, jei medžioklės plotų vieneto naudotojas pažeistų leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, būtų pagrindas leidimą išdavusioms institucijoms sustabdyti leidimo galiojimą, jo nepratęsti arba iš viso panaikinti (Medžioklės įstatymo 10 str. 2 d., LR Aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 512 patvirtintų Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos 14, 15, 18 p.). Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. numatyta privataus žemės sklypo savininko teisė yra įgyvendinama tik prisijungiant prie medžioklės plotų vienetų naudotojų organizuojamų medžioklių, kurios organizuojamos giežtai laikantis LR Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, tačiau nesuteikiant žemės savininkui specialių, tik medžioklės plotų vienetų naudotojams priklausančių, teisų ir pareigų, išskyrus tas, kurias privačios žemės savininkas įgijo gaudamas medžiotojo bilietą. Teismo nuomone, aiškinant Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas, darytina išvada, kad susitarimo iniciatyva priklauso būtent ieškovui, o atsakovas pagal Medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. nuostatas privalo užtikrinti ieškovo Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. nustatytą teisę esant visoms šioje teisės normoje nustatytoms sąlygoms. Šiuo atveju ieškovas jokių susitarimo sąlygų nepateikė, atsakovo sprendimo, kuriuo ieškovo prašymas nebuvo patenkintas, neginčijo. Ieškinyje tik išreiškė konkrečius reikalavimus, iš kurių, jo manymu, turi būti realizuojama jo teisė medžioti, tačiau savo pareigų atsakovui neaptarė, be to, bylos nagrinėjimo metu jo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs: ieškovas savo reikalavimus grindė argumentais, kad jis nenori būti medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ nariu, būrelio vidaus taisyklės, valdybos sprendimai jam nėra privalomi ir jis jų nesilaikys, nebūdamas būrelio nariu, mokesčio nemokės, mokestį už licencijas ir medžioklės lapus galės susimokėti ir jei teismas nuspręs, susimokės, medžioklėse su varovais norėtų medžioti svečio teisėmis arba kaip žemės sklypo savininkas.

Teismas sprendė, jog patenkinus ieškovo reikalavimus dėl jo dalyvavimo medžioklėse su varovais, tuo tarpu ieškovui atsisakant laikytis leidimo turėtojo – atsakovo medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ vidaus tvarkos taisyklių, jo kolegialių organų priimtų sprendimų, kiltų reali grėsmė atsakovui, kaip medžiojamųjų plotų vieneto naudotojui, netekti leidimo, t. y. atsakovas, kaip medžioklės plotų vieneto naudotojas, negalėtų užtikrinti, kad ieškovas laikysis leidime nustatytų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygų. Be to, teismas pažymėjo, jog Asociacijų įstatymo 14 str. nustatytas imperatyvus draudimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, kitiems asmenims įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus. Teismui įstatymų pagrindu leidžiama apriboti civilines teises tik tuo atveju, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti (CK 1.2 str. 2 d.). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, teismo nuomone, patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų nepagrįstai jo interesai iškelti aukščiau atsakovo – medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ interesų, jis be teisėto pagrindo įgytų daugiau teisių, nei tikrieji medžiotojų būrelio nariai. Dėl tokių aplinkybių, teismas laikė, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Pažymėjo, kad ieškovas naudojasi kvalifikuota advokato pagalba, jam buvo siūloma patikslinti ieškinio reikalavimus ir netgi visą ieškinį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. O būtent – siekdamas realizuoti savo įstatymu įgyta teisę, 2009-06-18 raštu jis (apeliantas) kreipėsi su prašymu į atsakovą suteikti jam galimybę medžioti kartu su būrelio medžiotojais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi skųsti atsakovo atsisakymą suteikti jam teisę medžioti, t. y. turi skųsti 2009-07-24 atsakovo valdybos posėdžio sprendimą. Šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl savo, kaip žemės savininko, teisės medžioti atsakovui priklausančiame medžioklės plote pažeidimo. Medžioklės įstatymo imperatyviu reikalavimu atsakovas yra įpareigotas užtikrinti ieškovo teisę į medžioklę. Kadangi atsakovas nesutiko suteikti jam teisės medžioti, todėl jis įgijo teisę teisme reikalauti pašalinti savo teisės pažeidimą – įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę į medžioklę. Apelianto manymu, jo teisę pažeidžia ne konkretus atsakovo valdymo organo sprendimas, o atsakovo pareigos, nustatytos įstatymu, nevykdymas – nesuteikimas teisės medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. nustatyta būtent atsakovo pareiga būti aktyviam ir siūlyti medžioklės sąlygas, kurios užtikrintų ieškovo teisę medžioti, tuo labiau, kad pastarojo noras medžioti buvo aiškiai išreikštas, pateiktas atsakovui raštu.

Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas išduoti medžioklės lapą yra visiškai teisėtas ir neprieštarauja norminių aktų reikalavimams. Ieškovo teisė medžioti yra realizuotina tik įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Vienas iš teisę medžioti suteikiančių dokumentų yra galiojantis medžioklės lapas. Nei įstatymas, nei poįstatyminiai aktai nenumato draudimo medžioti vienam asmeniui. Nėra norminiais aktais nustatyto reikalavimo dėl medžiotojų skaičiaus, kurie gali medžioti vienu metu ar vienoje teritorijoje. Be to, teismas netinkamai taikė ir aiškino Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. nuostatą, teigdamas, kad paminėtame straipsnyje yra nustatytas imperatyvas – medžioti kartu su medžioklės plotų naudotojais, t. y. su atsakovo medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ nariais. Tačiau būrelio vidaus veiklą, tame tarpe organizacinę veiklą, reglamentuojantys atsakovo vidaus norminiai aktai, ieškovui, kaip nesančiam būrelio nariu, nėra privalomi. Jam būtų privalomi tik tie sprendimai, kurie būtų susiję su medžiojimu grupėje žmonių vienoje medžioklėje, tačiau tik tuo atveju, jeigu atsakovas tokias medžiokles organizuotų ir pakviestų ieškovą į šias medžiokles. Šiuo atveju atsakovas tai daryti atsisakė.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas sprendime visiškai be pagrindo aiškino, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai yra netinkamai suformuluoti, nenurodė, dėl ko jie yra ydingi ir kodėl negali būti patenkinti. Vien aiškinimas, kad ieškovas įgys daugiau teisų nei kiti atsakovo būrelio nariai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, tuo labiau, kad atsakovas iš viso nepateikė pasiūlymų, kaip jis ketina realizuoti ieškovo teisę į medžioklę. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė ir tai, kad ieškovas turi pareigą prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus ir pats ieškinyje nurodyti savo įsipareigojimus, t. y. turi nurodyti mokėti ar nemokėti mokesčių atsakovui, mokėti už licencijas ir panašiai. Priešingai, pareigos nurodyti ieškinyje, kokius mokesčius jis turi mokėti, pasižadėti ar nepasižadėti paklusti atsakovo vidaus tvarkai, jis neturi, nes jo pareigos, kaip medžioklės dalyvio, yra nustatytos įstatymais. Tačiau jeigu atsakovas manė, kad ieškovas turi laikytis specialių reikalavimų, jis privalėjo pateikti priešieškinį ir reikalauti nustatyti tam tikras medžioklės sąlygas ieškovui, kaip žemės savininkui, ko nepadarė.

Teismo motyvai, kuriais atmestas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą leisti ieškovui dalyvauti organizuojamose medžioklėse su varovais yra nenuoseklūs, neįtikinantys ir iš esmės prieštaraujantys įstatymams, norminiams aktams, reglamentuojantiems medžioklę. Mano, kad teismas savo sprendimu atsakovo interesus iškėlė aukščiau nei žemės savininko interesus, t. y. atsakovas nėra gyvūnų savininkas, jis turi tik teisę medžioti gyvūnus, todėl žemės savininko teisės negali būti ginamos mažiau negu tų asmenų, kuriems suteikta teisė naudoti žemės savininko sklypus gyvūnų medžioklei.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas medžiotojų būrelis „Jakuboniai“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad šioje byloje itin reikšminga tai, jog ieškovas jau yra buvęs medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ narys, tačiau iš būrelio pašalintas dėl įstatų pažeidinėjimo ir veiklos, priešingos medžiotojų būrelio interesams. Ieškovas jau buvo priimtas į būrelį, galėjo medžioti kartu su kitais būrelio nariais, tačiau šia savo teise piktnaudžiavo, dėl ko buvo iš būrelio narių pašalintas. Ieškovo daug kartų buvo prašoma pakeisti savo elgesį, taip pat siūlyta gražiuoju tartis su būrelio nariais, tačiau ieškovas to nedarė ir neketina daryti. Be to, ieškovas taip pat ir formuluodamas savo poziciją teisme buvo nenuoseklus ir bandė išaiškinti, kad medžiotojų būrelio vidaus tvarkai jis negali ir nenori paklusti, o tartis dėl medžioklės turi ne jis, bet medžiotojų būrelis. Tačiau šiuo atveju pats ieškovas net nebandė tartis su medžiotojų būreliu, o savo teisę, supratęs kaip absoliučią, pareikalavo, kad medžiotojų būrelis pasiūlytų jam tokį susitarimo tekstą, kuris pilnai atitiktų jo interesus. Kadangi ieškovas jau buvo sulaužęs susitarimą su būreliu, dėl ko iš jo ir buvo pašalintas, todėl daugiau su tokiu nepatikimu ir neatsakingu asmeniu medžiotojų būrelis bendradarbiauti nepageidavo.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija – LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėja savo, kaip savininko, teisę medžioti atsakovui priklausančiame medžioklės plote. Tačiau E. J. valdomas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) ir įeina į medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ medžioklės plotų teritoriją. Šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė (gyvenamųjų namų statyba). Šiame žemės sklype yra statiniai (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kt.), todėl tokios paskirties žemės sklypas negali įeiti į medžioklės ploto vienetą, kaip tokioje žemėje negali būti vykdoma ir medžioklė. Medžioklės įstatymas nenumato jokių išlygų, suteikiančių galimybę, kaip šiuo ginčo atveju, E. J., kuris nėra medžioklės plotų naudotojas, kad asmeniškai galėtų naudoti laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos išteklius, t. y. teisė medžioti gali būti įgyvendinta tik susitarus su medžioklės plotų naudotoju ir tik kartu su medžioklės plotų naudotoju.

Apeliacinis skundas atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Bylos faktinės aplinkybės

Atsakovui E. J. nuosavybės teise priklauso 0,3100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , taip pat jis kartu su G. J. yra 5/14 dalių 1,4000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas ( 6-7,67-68). Ieškovui priklausantys žemės sklypai įeina į medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ medžioklės plotų teritoriją (b.l. 13, 66). Ieškovas yra medžiotojas, jam 1996-07-11 išduotas medžiotojo bilietas Nr.032791. (b.l. 12). Ieškovas medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ nariu buvo nuo 2008-04-18 ir iki 2008-07-04. Už medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ įstatų 3.6.1, 3.6.6 punktų pažeidimus ( už būrelio narių visuotinių susirinkimų ar valdybos sprendimų nevykdymą, veiklos nesuderinamos su būrelio įstatais vykdymą, dėl nesugyvenamo charakterio kitų būrelio narių atžvilgiu, konfliktų, nesantaikos būrelio narių tarpe kurstymo) 2008-07-04 būrelio valdybos sprendimu, patvirtintu 2008-07-05 būrelio visuotiniame narių susirinkime, pašalintas iš būrelio (b.l.18 -27). Ieškovas 2009-06-18 medžiotojų būreliui „Jakuboniai“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo13 str.1 d., pateikė prašymą dėl galimybės suteikimo medžioti medžiotojų būrelyje „Jakuboniai“ kartu su kitais būrelio medžiotojais. Prašyme nurodo, jog pasižada vadovautis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, kitais norminiais dokumentais, reglamentuojančiais medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje ir laikytus kolektyve nusistovėjusių tradicijų (b.l.8). Atsakovas ieškovo prašymo netenkino, išsiuntė ieškovui 2009-07-24 medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą, iš kurio matyti, kad nutarta E. J. prašymo netenkinti (b.l.9).

Pirmos instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė teisingai, apeliantas byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, su jomis sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisiniai argumentai

Savo reikalavimus ieškovas grindžia Medžioklės įstatymu. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, ieškovo manymu, atsakovas gera valia nevykdo įstatymu jam numatytos pareigos. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas atmesdamas ieškinį netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netinkami vertino įrodymus. Medžioklės įstatymo imperatyviu reikalavimu atsakovas yra įpareigotas užtikrinti ieškovo teisę į medžioklę. Apelianto nuomone, jo teisę pažeidžia ne konkretus atsakovo valdymo organo sprendimas ( 2009-07-24 medžiotojų būrelio valdybos nutarimas), o atsakovo pareigos, nustatytos įstatymu, nevykdymas – nesuteikimas teisės medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Apeliantas mano, kad įstatymas nustato atsakovui pareigą būti aktyviam ir siūlyti medžioklės sąlygas, kurios užtikrintų ieškovo teisę medžioti. Ieškovo teisė medžioti yra realizuotina tik įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus ir todėl ieškovo reikalavimai atsakovui yra suformuluoti tinkamai, nes atsakovas iš viso nepateikė pasiūlymų, kaip jis ketina realizuoti ieškovo teisę į medžioklę. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas atmesdamas jo ieškinį, atsakovo interesus iškėlė aukščiau nei jo, kaip žemės savininko, kuriam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas įeina į atsakovo naudojamą medžioklės teritoriją. Nei įstatymas, nei poįstatyminiai aktai nenumato draudimo medžioti vienam asmeniui. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Medžioklės įstatymo 13 str.1 d. nuostatą dėl medžiojimo kartu su medžioklės su medžioklės plotų naudotojais.

Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo paskirtis yra nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu (1 str.), o tai yra viešo reguliavimo sritis. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.

Taigi, įstatymo leidėjas žemės sklypo savininkui suteikia teisę medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tačiau esant šioms sąlygoms: žemės sklypo savininkas turi turėti medžiotojo bilietą (ieškovas jį turi), medžioti savininkas gali tik kartu su medžioklės plotų naudotojais ir su jais susitaręs. Aiškinant Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą akivaizdu, kad Įstatymas žemės sklypo savininkui suteikia teisę medžioti, tačiau ši teisė gali būti realizuojama (užtikrinama) tik esant susitarimui su medžioklės ploto naudotojais, šiuo atveju su medžioklės būreliu „Jakuboniai“. Tik esant minėtam susitarimui, atsakovas galėtų atlikti veiksmus, kurie sudaro šios bylos dalyką ( išduoti medžioklės lapą, licenziją medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, leisti medžioti kartu ir kt.). Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, kad šalys skirtingai aiškina Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies normą dalyje dėl žodžio „susitarus“ su medžioklės plotų naudotojais reikšmės ir dėl sąvokos medžioti „kartu“ reikšmės. Dabartinės lietuvių kabos žodynas (vyr. redaktorius St.Keinys, Lietuvių kalbos institutas, 2000) sąvoką „susitarimas“ aiškina kaip „santykių nustatymas, suderinimas, susitarimo pasiekimas“, o Sinonimų žodynas ( A. L..- 2asis pataisytas leidimas, Vilnius, 2002) sąvokos „kartu“ sinonimus nurodo kaip „ išvien, sykiu, drauge, bendrai, podraug, krūvoje, petys į petį“. Žodžių „susitaręs“ ir „kartu“ Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta prasmė, aiškinant šias sąvokas lingvistiniu būdu visiškai atitinka pirmos instancijos teismo išvadas, padarytas aiškinant minėtą įstatymo normą. Ieškovo teisė medžioti užtikrinama esant šalių susitarimui, kurio šalims pasiekti nepavyko. Susitarimas negali būti tapatinamas su pareigos vykdymu. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas nevykdo jam įstatymu nustatytos pareigos (nesuteikia teisės medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, nesiūlo medžioklės sąlygų, kurios užtikrintų ieškovo teisę medžioti, nepateikia pasiūlymų, kaip jis ketina realizuoti ieškovo teisę į medžioklę ) atmestini kaip nepagrįsti. Neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmos instancijos teismas atmesdamas jo ieškinį, atsakovo interesus iškėlė aukščiau nei jo, kaip žemės savininko, kuriam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas įeina į atsakovo naudojamą medžioklės teritoriją. Teisė medžioti gali būti įgyvendinama tik įstatymo nustatyta tvarka, t.y. tik susitarus su medžioklės plotų naudotoju ir tik kartu su medžioklės plotų naudotoju.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 5,40 Lt (penkis litus ir 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė