Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. Š. gynėjo Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Š. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Š. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.

1.1. Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje su E. J., R. G. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų bendrininkų naudai, vertė T. K. perduoti didelės vertės turtą, o būtent:

pagal iš anksto aptartą ir paruoštą planą, veikdamas kartu su E. J., R. G. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, R. G. 2017 m. liepos 10 d. parūpinus nusikaltimui vykdyti reikalingą automobilį „Ford Transit“, pakeitus jo valstybinį numerį netikru valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), po to šiuo automobiliu 2017 m. liepos11 d. nuo ryto jis (M. Š.), veikdamas kartu su R. G. ir E. J., sekė nukentėjusįjį T. K. ir apie 16.30 val. prie automobilių plovyklos, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, jam ir E. J. panaudojus fizinį smurtą T. K. atžvilgiu, t. y. sugriebus už dešinės rankos žasto ir stumiant iš nugaros, taip įstūmus jį į automobilį „Ford Transit“, netikru valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), antrankiais surakinus T. K. rankas, taip bendrais veiksmais padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame žaste, abiejų riešų sumušimu, odos nubrozdinimu abiejų kelių srityse, ir tokiu būdu bendrais veiksmais atėmė jam laisvę. Po ko, visiems tęsiant nusikalstamą veiką, šiuo automobiliu nuvežė T. K. į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, kur persodino T. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „Audi A4”, uždėjo jam ant akių kepurę, ir, su T. K. automobilyje „Audi A4” likus E. J., jis pats (M. Š.), kartu su R. G. pasiėmę T. K. kuprinę su asmeniniais daiktais ir dokumentais, išvyko automobiliu „Ford Transit“. Po ko automobilyje „Audi A4“ kartu su T. K. likęs E. J. reikalavo iš nukentėjusiojo turimų banko sąskaitų ir elektroninio pašto prisijungimo duomenų, kuriuos sužinojęs, perdavė juos tyrimo metu nenustatytam asmeniui, iš kurio tokiu būdu sužinojo, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ T. K. sąskaitoje yra kriptovaliuta – 52 bitkoinai (104 000 eurų). Po to tyrimo metu nenustatytas asmuo pabandė pervesti šiuos 52 bitkoinus į nenustatytą sąskaitą, tačiau nepavyko, kadangi sąskaita buvo užblokuota. Tuo metu, į automobilį „Audi A4“ įsėdus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, E. J., su šiuo tyrimo metu nenustatytu asmeniu automobiliu vežiodami T. K. po jam nežinomas vietas, jo (T. K.) reikalavo atblokuoti šią sąskaitą, turint tikslą pervesti turimą turtą – kriptovaliutą, į jų nurodytą sąskaitą bei reikalavo iš visų turimų sąskaitų pervesti pinigus į šią įmonės „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą ir konvertuoti juos į kriptovaliutą – bitkoinus. Tuo metu kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisijungęs prie T. K. sąskaitos „cryptopay.me“ (duomenys neskelbtini), kurios prisijungimo duomenis išsivežė jis (M. Š.) ir R. G., konvertavo joje buvusius 10 511 eurų į kriptovaliutą — 5,08 bitkoinus, ir pervedė juos į nenustatytam asmeniui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei T. K. priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančius 9 800 eurų konvertavo į 4,51 bitkoinus ir pervedė į tą pačią nenustatytam asmeniui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko E. J. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo toliau vežiojo T. K. nežinoma kryptimi ir, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė T. K. perduoti didelės vertės turtą, t. y. 52 bitkoinus (104 000 eurų), tačiau nepavykus gauti prisijungimo duomenų, reikalingų šių bitkoinų pervedimui, o T. K. nurodžius, kad už jo paleidimą jis galėtų sumokėti 300 000 eurų, toliau reikalavo perduoti didelės vertės turtą – per dvi dienas pervesti į jų nurodytą sąskaitą 300 000 eurų, grasindami panaudoti fizinį smurtą, t. y. išdurti akis, ant kuolo pasmeigti jo vaikus bei sunaikinti turtą, t. y. sudeginti automobilį ir namą, bei naudojo kitokią psichinę prievartą, pasakydami, kad žino, kur T. K. gyvena, kaip atrodo jo žmona, į kurį darželį eina vaikai, taip leisdami suprasti, kad jo šeimos narių atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas ar kitokios neteisėtos veikos, jei per nurodytą laiką jis neperves reikalaujamų pinigų. Po to 2017 m. liepos 12 d. apie 06.00 val. jį paleido netoli Miško g. ir Lazdynų g. sankirtos, (duomenys neskelbtini), Prienų r. Tokiu būdu jis, bendrai veikdamas su R. G., E. J. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atvirai savo ir bendrininkų naudai, iš T. K. prievartavo perduoti didelės vertės jo turtą ir užvaldė T. K. priklausančius 10 511 eurų (konvertuotus į 5,08 bitkoinus) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 9 800 eurų (konvertuotus į 4,51 bitkoinus).

1.2. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J., R. G. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė didelės vertės turtą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11d. 16.30 val. iki 2017 m. liepos 12 d. 06.00 val., po to, kai prie automobilių plovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, jis (M. Š.) ir E. J., panaudodami fizinį smurtą, įstūmė T. K. į automobilį „Ford Transit“, netikru valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atėmė jam laisvę, po ko automobilyje antrankiais surakino T. K. rankas, taip atimdami jam galimybę priešintis, ir šiuo automobiliu, vairuojamu R. G., nuvežė į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, kur surakintą antrankiais T. K. persodino į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „Audi A4“, į kurį persėdo ir E. J., o jis (M. Š.) ir R. G. kartu su automobiliu „Ford Transit“ išvyko, pagrobdami T. K. mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 7+“, 900 eurų vertės, kuprinę „Samsonite“, 150 eurų vertės, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S“, 100 eurų vertės, nešiojamas įkroviklis, 30 eurų vertės, kompiuteris „Apple Macbook Pro 15“, 1 200 eurų vertės, 5 000 eurų (50 eurų kupiūromis), UAB „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitos atidarymo dokumentai, du SEB banko generatoriai, odinė piniginė, 30 eurų vertės, su 1 100 eurų (50 eurų kupiūromis), 300 Baltarusijos rublių, t. y. 135,75 eurų vertės, 4 000 Ukrainos grivinų, t. y. 134,41 eurų vertės, T. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, T. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, automobilio „Porche Panamera“ techninis pasas, automobilio „Toyota Land Cruizer“ techninis pasas, SEB banko mokėjimo kortelė išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. K. vardu išduotos mokėjimų įstaigų „xapo.com“, spectrocoin“, „advcash“, „cryptopay.me“, „epayments.com“, „payeer.com“, „wirexapp.com“ mokėjimo kortelės. Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, E. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „Audi A4” kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu vežiojant surakintą antrankiais ir uždengtomis akimis T. K., automobilyje sėdėjęs tyrimo metu nenustatytas asmuo nuo T. K. kairės rankos nusegė T. K. priklausantį laikrodį „Labeau Courally L'Archiduc”, 10 000 eurų vertės, ir auksinę apyrankę, 9 350 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais pagrobė svetimą, T. K. priklausantį turtą, bendros 28 130,16 eurų vertės.

1.3. Be to, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį M. Š. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J. ir R. G., neteisėtai įgijo ir perdavė svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent:

laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. 16.30 val. iki 20.00 val., po to, kai prie automobilių plovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, jam ir E. J. panaudojus fizinį smurtą, įstūmus T. K. į R. G. vairuojamą automobilį „Ford Transit“, netikru valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir surakinus antrankiais T. K. rankas, šiuo automobiliu nuvežė jį į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, kur surakintą antrankiais T. K. persodino į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „Audi A4”, po ko, automobilyje „Audi A4” likus E. J., jis (M. Š.) kartu su R. G. automobiliu „Ford Transit“ išvyko pagrobę T. K. kuprinę, kurioje buvo SEB banko mokėjimo kortelė išduota UAB „(duomenys neskelbtini)” T. K. vardu išduotos mokėjimų įstaigų „xapo.com“, „spectrocoin”, „advcash”, „cryptopay.me”, „epayments.com“, „payeer.com“, „wirexapp.com“ mokėjimo kortelės, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, kurias tą pačią dieną laikotarpiu 17.00 val. iki 20.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

2. Kaltinamasis M. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2017 m. rugpjūčio 31 d. laikinai sulaikytas (t. 11, b. l. 18–19). Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiams (t. 11, b. l. 55–58). Kauno apylinkės teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. vasario 8 d. (t. 11, b. l. 82–85, 104–105). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartimi M. Š. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 28 d. ir nustatant šias sąlygas: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; būti nustatytoje namų zonoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., nuo 19.00 val. iki 07.00 val.; nebendrauti ir neieškoti ryšių jokiomis ryšio priemonėmis su nukentėjusiuoju T. K., kitais kaltinamaisiais – E. J., R. G., Š. P., A. M. (t. 11, b. l. 134–136). To paties teismo nutartimis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas iki 2019 m. vasario 28 d. Pažymėtina tai, kad Kauno apylinkės teismas, prokuroro siūlymu, 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis nustatė M. Š. palankesnes intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. pakeitė būvimo namų zonoje laiką, nustatė būti namuose nuo 23 val. iki 7 val. ir asmenų, su kuriais draudžiama bendrauti, ratą (t. 11, b. l. 160–162; t. 12, b. l. 51–54). Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokurorės 2018 m. vasario 28 d. nutarimu M. Š. taip pat paskirta kardomoji priemonė – 10 000 eurų dydžio užstatas (t. 12, b. l. 78–81).

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo M. Š. gynėjo skundas atmetamas.

7. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. Š. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

7.1. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Įstatymo leidėjas nenumatė konkretesnių šios kardomosios priemonės sąlygų, apsiribodamas nurodymu, kad tokios sąlygos yra nustatomos skiriant intensyvią priežiūrą (BPK 131¹ straipsnio 3 dalis). Taigi intensyvios priežiūros sąlygas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siekiamus tikslus, gali parinkti šią kardomąją priemonę skiriantis teisėjas.

7.2. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

7.3. Kaltinamasis M. Š. savo kaltės nepripažįsta, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas: nukentėjusiojo T. K. ir liudytojų G. P., I. S., M. M. bei kt. parodymai, T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti duomenys, daiktinių įrodymų apžiūros protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

7.4. Tuo pačiu teismas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos taikymo terminą) nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – šiuo atveju intensyviosios priežiūros – skyrimo ar jos termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

7.5. Kaip galima spręsti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, sprendimą pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą teismas motyvuoja tuo, kad egzistuoja reali galimybė, jog būdamas neprižiūrimas M. Š. darys naujus nusikaltimus. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimo pagrindas.

7.6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, taip pat ir į nusikaltimų sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą.

7.7. Kauno apygardos teismas teisingai nurodė, kad M. Š. kaltinamas galimai padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių ir dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Už sunkių nusikaltimų – kvalifikuoto turto prievartavimo – padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią gana griežtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, o už kvalifikuoto plėšimo padarymą – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų. Už apysunkio nusikaltimą padarymą įstatymų leidėjas taip pat yra nustatęs ir realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą iki šešerių metų.

7.8. Bylos duomenimis, M. Š. yra vedęs, turi mažametį vaiką (t. 11, b. l. 91, 168), nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir ūkininkauja (t. 12, b. l. 85; t. 11, b. l. 90, 148–151), tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėja neturi pagrindo pagrįstai manyti, kad šie jo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galimai jis padarė, sunkumu, pavojingumu, pobūdžiu ir gana griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, sulaikys jį nuo naujų nusikaltimų padarymo.

7.9. Gynėjo teigimu, ankstesnis M. Š. teistumas (t. 12, b. l. 87–96) nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Tokie gynėjo teiginiai yra nepagrįsti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, M. Š. praeityje net septynis kartus teistas, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus, nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus. M. Š. paskutinį kartą nubaustas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už moters, teikusios jam seksualines paslaugas, sužalojimą, jam būnant neblaiviam. Be to, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinant M. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose – baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinant M. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad pats M. Š. nurodė, jog turi teistumą ir už užsienyje padarytą nusikalstamą veiką (didelės pinigų sumos kontrabandą). Be to, M. Š. daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, jam būnant neblaiviam. Jam paskirtos nuobaudos galioja (t. 11, b. l. 108–114). Visa tai nepalankiai charakterizuoją kaltinamąjį ir rodo jo polinkį pažeidinėti teisės normas.

7.10. Teisėja sutinka su skundo argumentais, jog nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau, įvertinus kaltinamojo asmenybę (eilę kartų nuteistas už smurtinius nusikaltimus, jam esant neblaiviam) ir inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes (nusikaltimai galimai padaryti iš esmės dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininku grupe), nėra pagrindo išvadai, kad gynėjo nurodomi šeiminiai ryšiai darė kokią nors teigiamą įtaką M. Š. elgesiui, nes nesulaikė jo nuo galimai padarytų nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje.

7.11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamąjį M. Š. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į jo galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumą, už sunkius nusikaltimus gresiančios bausmės griežtumą, daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas pagrįstai.

7.12. Baudžiamoji byla, kurioje M. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2019 m. sausio 11 d. perduota į Kauno apygardos teismą. Byla iki šiol nepradėta nagrinėti iš esmės, tačiau iki 2019 m. balandžio 12 d. yra paskirti 2 teisiamieji posėdžiai (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

7.13. Aukštesnės instancijos teismo teisėja sutinka su skundo argumentais, kur yra nurodoma, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – suvaržo kaltinamojo teises, tačiau tuo pačiu pažymi, kad tai yra procesinė prievartos priemonė, kuri yra skiriama, siekiant įstatyme nustatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo asmeniui kyla tam tikrų nepatogumų. Šiuo atveju intensyvios priežiūros taikymas M. Š. nepažeidžia proporcingumo principo. Teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos suteikia kaltinamajam galimybes tiek palaikyti socialinius ryšius (dirbti, ūkininkauti), tiek puoselėti šeiminius santykius. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. Š. taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti / panaikinti apskųstą pagrįstą bei teisėtą nutartį.

7.14. Nors gynėjas skunde akcentuoja, kad per visą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį M. Š. nė karto nepažeidė nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, netrukdė baudžiamajam procesui ir kviečiamas atvykdavo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo keisti nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas ar juo labiau panaikinti šią kardomąją priemonę.

7.15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. Š. gynėjo Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.