- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- e1-930-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47673-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės?Posaškovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – 32 MGL (1 600 eurų) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. sugadino svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 29 d. 17 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d. 8.30 val. būdamas (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. 32, tyčia išdaužė V. J. priklausančio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), du galinius žibintus, kurių vieno vertė 150 eurų, bendra vertė 300 eurų, sulaužė galinio stiklo valytuvą, kurio vertė 50 eurų, bei galinį valstybinio numerio laikiklį, kurio vertė 10 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 29 d. apie 21 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d. 7 val., būdamas (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. 7, tyčia išdaužė V. G. priklausančio automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį žibintą, kurio vertė 188,85 eurų. Tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, V. J. priklausantį turtą – automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė 360 eurų turtinę žalą bei V, G. priklausantį turtą – automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė 186,85 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime gyvena kaimynas V. J. su savo sugyventine V. G. Juos mato kiekvieną dieną. Jie kiekvieną dieną vartoja alkoholį, būdami neblaivūs pastoviai be jokių priežasčių ant jo rėkauja, šūkauja, kai pamato jį lauke. Taip pat rėkauja ir ant kitų praeinančių kaimynų. Jo namas kitoje gatvės pusėje nei jų namas, jų namo numerio nežino. Anksčiau kažkada su V. dirbo, su juo pažįstami jau daug metų, kažkada buvo draugais, bet šiuo metu nėra draugai, tarp jų santykiai konfliktiški jau apie porą metų. Maždaug prieš metus V. buvo pakėlęs prieš jį ranką. Jis ne kartą buvo jį anksčiau sumušęs, bet dėl to niekur nesukreipė, nei į medikus, nei į policiją, pareiškimų ant jo nerašydavo. Prieš 3-4 metus, kai su V. dar bendravo, jam padėjo įrenginėti pirtį, jis žadėjo jam už darbus sumokėti, bet nesumokėjo dalies pinigų, liko jam kažkiek skolingas, kiek nepamena. Paaiškina, kad 2024 m. lapkričio 29 d. apie 17 val. jis nuėjo į svečius pas kaimyną V. V. adresu (duomenys neskelbtini). Su juo dviese visą vakarą gėrė alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė du butelius po 0,7 litro degtinės, buvo labai girtas. Kaip po to grįžo namo neprisimena. Prisimena, kad prabudo namuose apie 10 val.–11 val. 2024 m. lapkričio 30 d., kai jį pažadino policijos pareigūnai. Pareigūnai paaiškino, kad buvo apgadinti V. J. ir V. G. automobiliai, klausė jo ar jis juos apgadino, klausė kur jis buvo naktį, prašė parodyti savo rankas. Jis paaiškino, kad neprisimena kaip ir kada grįžo namo, nes buvo girtas, nuo 2024 m. lapkričio 29 d. vakaro pas kaimyną gėrė degtinę. Kaip parėjo namo, nepamena. Pareigūnams rodė savo rankas. Ar jo rankos buvo apdaužytos ar sužalotos, jis neprisimena. Jo rankos dažnai būna apdaužytos ar sužalotos dėl staliaus ir statybos darbų, jas dažnai susižeidžia dirbdamas. Jam buvo labai bloga. Pats jautėsi apdaužytas. Vėliau kalbėjo su kaimynu V. V., jis sakė, kad jis vienas iš jo namų išėjo apie 23 val. – 00.00 val., ketino eiti namo. Nuo kaimyno namų iki jo namų reikia eiti apie 3-5 minutes. Kaip atsirado jo kraujas ant V. automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinti negali. Su įtarimu sutinka, gal ir galėjo apgadinti V. J. ir V. G. automobilius, bet jis to neprisimena. Visiškai neprisimena, kaip iš kaimyno grįžo naktį namo ir ką naktį veikė. Kodėl galėjo taip padaryti nežino, gal dėl ankstesnių nuoskaudų. Prireikus atlygins jiems padarytą žalą. Nuo V. automobilio Volvo, valstybinių numerių nevogė, gali būti, kad numerį jis pats pametė, gal jo jau nebuvo prieš tą įvykį. Pas save namuose ar kur kitur jo valstybinio numerio neturi. Apklaustas papildomai A. K. nurodė, kad būdamas girtas galėjo apdaužyti V. ir V. automobilius iš pykčio, nes jų keliami konfliktai jam labai atsibodo, dėl to tikėtina, kad būdamas neblaivus nesusilaikė ir apdaužė jų automobiliu. Dėl to ką padarė, labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai, nukentėjusiesiems V. ir V. žalą, padarytą savo nusikalstamais veiksmais, planuoja atlyginti artimiausiu metu. Daugiau nieko paaiškinti negali (el. b. t. 1, b. l. 128–129, el. b. t. 2, b. l. 66–69).
Kaltinamojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d. iki 7 val. paliko stovėti savo asmenini automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia namo kiemo tvoros, kai paliko automobilį jis buvo neapgadintas. Šiandien, t. y. 2024 m. lapkričio 30 d., apie 8.30 val., atsikėlusi ėjo iki savo automobilio pasiimti rankinuko ir pastebėjo, kad apgadintas jos automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės žibintas bei išsuktos visos kairės pusės galinio žibinto lemputės, pagalvojo, kad tai galėjo padaryti jos sugyventinis V. J., tačiau jis atėjęs pasakė, kad jo automobilis taip pat yra apgadintas. Vakar, t. y. 2024 m. lapkričio 29 d., apie 21 val. eidama į pirtį matė, kad jos automobilis dar nebuvo apgadintas. Naktį jokių dūžių ar signalizacijos garsų negirdėjo. Žemės sklype vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Pastaruoju metu su niekuo nekonfliktavo, nemano, kad kažkas galėtų jai taip padaryti. Įtaria, kad tai galėjo padaryti kaimynas A. K. gyvenantis name šalia, kitoje gatvės pusėje. Jai padarytą žalą vertina 200 eurų. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje. Daugiau nieko pasakyti negali. Apklausta papildomai nukentėjusioji V. G. parodė, kad automobilį pirko 2024 m. kovo mėnesį iš salono Auto Jutta už 8 550 Eur, automobilis buvo kaip naujas. Žibintai irgi buvo nauji, neapgadinti, nenubrozdinti. Išdaužtą žibintą vertina 180 eurų suma, išsuktų žibinto lempučių atskirai nevertina, nes jos yra žibinto dalis. Jų vertė mažareikšmė. Automobilį ji remontavo. Naują žibintą pirko 2024 m. gruodžio 23 d. servise UAB „Autojuta“, Vilniuje, Naugarduko g. 110, už 186,85 eurų, žibintas buvo kartu su lemputėmis, atskirai jų pirkti nereikėjo. Jos sugyventinis V. J. žibintą jai pats pakeitė, todėl už jo keitimą mokėti nereikėjo. Kadangi už naują žibintą sumokėjo 186,85 eurus, todėl dėl jos automobilio apgadinimo jai buvo padaryta 186,85 eurų turtinė žala. Įtaria, kad jos automobilį apgadino kaimynas A. K. Kodėl jis taip galėjo padaryti ji nežino, bet mano, kad iš pavydo ar iš pykčio. Su juo ji nebendrauja. Konfliktų tarp jų su juo nebuvo. Po minėto įvykio kaimynas A. K. nebendravo, bet maždaug prieš mėnesį A. K. kalbėjo su jos sugyventiniu, tuo metu buvo darbe, ir prašė jam atleisti, prašė iš policijos atsiimti pareiškimą. Žalos atlyginti nesiūlė (el. b. t. 1, b. l. 1–4, el. b. t. 2, b. l. 3–6).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2024 m. lapkričio 29 d. 17 val. adresu (duomenys neskelbtini), pastatė savo pilkos spalvos automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pastatytas tvarkingai, žmonėms praeiti netrukdė bei kitiems pravažiuojantiems automobiliams netrukdė. Visuomet palieka automobilį stovėti minėtoje vietoje. 2024 m. lapkričio 30 d. apie 9 val. ryto atėjusi jo sugyventinė V. G. pasakė, kad yra sugadintas jos automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės žibintas ir taip pat yra sugadintas jo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. galiniai žibintai, galinių žibintų lemputės, galinis stiklo valytuvas, numerių laikiklis ir nėra galinių valstybinių numerių lentelės. Po sugyventinės žodžių nuėjo iškarto apžiūrėti savo automobilį. Priėjęs prie savo automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra sugadinti galiniai žibintai, galinių žibintų lemputės, galinis stiklo valytuvas, numerių laikiklis ir nėra galinių valstybinių numerių lentelės, automobilis sugadintas tyčia iš chuliganiškų paskatų. Į automobilį įsibrauta nebuvo. Įvertinti turtinės žalos šiuo metu negali. Automobilyje nėra įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus. Dėl jo automobilio sugadinimų ir savo automobilio pranešė mano sugyventinė V. G. Dėl šio įvykio įtaria kaimyną A. K. apie 40 m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuris galėjo sugadinti jo automobilį, kadangi su juo vyksta nesutarimai, pykčiai, yra susipykę nebendrauja. Asmuo vartoja narkotikus, alkoholį, buvo sulaikytas bei uždarytas į kalėjimą už vagystes. Automobilis „Kasko“ draudimo neturi. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje. Šalimais įrengtų vaizdo stebėjimų kamerų nėra. Apklaustas papildomai nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d. buvo apgadintas jam priklausantis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išdaužti abu galiniai žibintai, kurių 1 vnt. vertė yra 150 Eur (anksčiau buvo nurodęs didesnę sumą, nes manė kad jie kainuoja brangiau, jų vertė yra didesnė), bendrai 300 Eur vertės. Taip pat buvo nulaužtas galinis valytuvas, kurio vertė yra 50 Eur (valytuvas buvo originalus, salone naujas toks kainuoja 90 eurų). Taip pat buvo sulaužytas galinio valst. Nr. ženklo rėmelis, kurio vertė yra 10 Eur bei pavogtas galinis valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 15 Eur. Iš viso paminėtų sugadintų automobilio dalių vertė yra 360 Eur, o pavogto valst. Nr. ženklo vertė – 15 Eur. Naudotus automobilio galinius žibintus pirko 2024 m. gruodžio 10 d. sąvartyne UAB „Automobiliukas“, esančiame Vilniaus r., Daubėnų k., Odininkųn 1-oji g. 8. PVM sąskaitą- faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą pateikė tyrėjai el. paštu, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Žibintus pasikeitė pats, papildomai už automobilio remontą ir dalių keitimą nemokėjo. Valytuvą ir rėmelį pakeitė, bet jų pirkimo kvitų neišsaugojo, pateikti negali. Taip pat pasikeitė valst. Nr. ženklą. Dėl ženklo keitimo dokumentų neišsaugojo. Maždaug prieš mėnesį, kada tiksliai nepamena, kaimynas A. K. buvo atėjęs prie jo namo, sakė, kad pridarė kvailysčių, prašė, kad jis atsiimtų pareiškimą dėl automobilio apgadinimo, dėl žalos atlyginimo nieko nesakė, todėl jis nenorėjo jo klausytis, su juo atsisakė kalbėtis. Sakė, kad turi atsakyti už savo veiksmus. Daugiau su juo vėliau nekalbėjo. Žalos jis jam neatlygino. Kodėl apgadinimo jo automobilį jis nesakė, nieko neaiškino. Paskutiniu metu prieš minėtą įvykį jis su kaimynu A. bendravo, kažkada anksčiau, prieš jiems susipykstant su A. gerai sutardavo, buvo draugai. Dėl ko su juo susipyko jis dabar jau nepamena, susipyko maždaug prieš 2 metus. Daugiau nieko papildyti negali (el. b. t. 1, b. l. 5–12, 45–47, 52–55, 56–59, el. b. t. 2, b. l. 3–6).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu Vilniuje kartu su šeima. Adresu (duomenys neskelbtini) turi sodo namą su sklypu. Savaitgaliais ir ne tik, jis dažnai važiuoja į sodą. Netoliese, 300-400 metrai atstumu nuo jo sodo gyvena jo pažįstamas, kaimynas A. K., (duomenys neskelbtini), jo namo numerio nežino. Su A. bendrauja, kartais susitinka, eina vienas pas kitą į svečius, tarp jų geri santykiai. Taip pat netoliese, kitoje gatvės pusėje, priešais A. namą gyvena kaimynas V. J. su žmona ar sugyventine, kurios duomenų nežino. Su V. retai kada bendrauja, susitikę pasisveikina, kartais pakalba kaip kaimynai. Su juo nesipyksta. V. sugyventinės ar žmonos jis beveik nepažįsta, yra matęs tik porą kartų. 2024 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, datos nepamena, apie 17.30 val. – 18 val. pas jį į svečius buvo atėjęs kaimynas A. K., jis pats jį tą vakarą pasikvietė kartu išgerti. Pas jį sodo name dviese gėrė alkoholį, lygtais gėrė viskį. Daugiau nieko pas jį nebuvo. Abu išgėrė apie 1 litrą viskio, kiek tiksliai nepamena, abu buvo stipriai neblaivūs. Maždaug 23 val. – 23.30 val. A. išėjo namo. Jis jį palydėjo kiemu iki savo vartelių, jam išėjus užrakino vartelius ir nuėjo namo miegot. Iki namų A. jis nelydėjo. Jis nuėjo vienas namo. Su A. tą vakarą jie nesipyko, bendravo draugiškai. Sekančią dieną A. atėjo pas jį į namus (sodo namą) kažkur apie pietus ir pasakė, kad pas V. J. buvo atvažiavusi policija, sakė, kad buvo apgadinti V. ir V. žmonos ar sugyventinės automobiliai, buvo sudaužyti automobilių žibintai. V. J. būdamas prisigėręs šaukė A. „čia tu sudaužei jam mašinas“, rėkė ant jo. Taip jam sakė A. Jis ir pats girdėjo, kaip V. periodiškai ir vėliau keletą dienų lauke rėkė A., kad jis sudaužė jam mašinas. Ką A. jam atsakydavo, jis negirdėjo. Jie tarpusavyje bardavosi, bet dėl ko tiksliai jam būnant savo kieme nelabai girdėjosi, nurodyti negali. Jie būdavo prie savo namų. Pats A. jam nesakė, kas apgadino kaimynų automobilius. Ar A. K. galėjo apgadinti automobilius jis nežino. Jam išėjus iš jo namo, jis parūkęs, iškart nuėjo miegoti. Jokio triukšmo lauke naktį ar ryte jis negirdėjo. Jis pats naktį ar ryte niekur nevaikščiojo, buvo namuose. Kas apgadino kaimynų automobilius jis nematė, jis pats jų tikrai negadino. Apie metus laiko A. K. pykstasi su kaimynu V. J. Žodinius konfliktus dažniausiai pradeda V. J., kai būna neblaivus. Tada jis pradeda žodžiais kabinėtis prie A. dėl įvairių priežasčių, dėl kokių būtent nežino, A. jam to nepasakojo. Jis nesigilina į jų konfliktus, nes jam tai neįdomu. Jų konfliktus girdi iš tolo. V. žmona ar sugyventinė taip pat būdavo rėkdavo ant A. kartu su V. Tuo metu, kai su A. pas jį vartojo alkoholį apie minėtus kaimynus nekalbėjo, jokios kalbos apie juos nebuvo. Sekančią dieną pas jį atėjo A. K. ir papasakojo, kad V. jį apkaltino dėl automobilių apgadinimo, pas A. ant rankų ar kūno jis nežino ar buvo kokių nors sužalojimų, jis nepastebėjo, nežino, jo neapžiūrinėjo. Daugiau nieko papildyti negali (el. b. t. 1, b. l. 1–4).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrimas pilkos spalvos automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos, techniškai tvarkingas, pastoviai eksploatuojamas. Į automobilio saloną nėra įsibrauta. Ant automobilio kėbulo matomi sugadinimai, t. y. galiniai žibintai, galinių žibintų lemputės, galinis stiklo valytuvas, numerių laikiklis ir nėra galinių valstybinių numerių lentelės. Automobilis stovi prie nurodyto adreso įvažiavimo. Šalimais automobilį matomos galinių žibintų stiklų šukės. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimų kamerų kurios galėjo užfiksuoti įvykį. Daugiau jokių pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Paimta automobilio galinio žibinto šukės, automobilio galinis valytuvas (el. b. t. 1, b. l. 186–189).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrint sidabrinės spalvos VW Polo, valst. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2019 m., matome, kad automobilis priparkuotas šalia namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), tvoros, esančiame išasfaltuotame plote. Minėto automobilio galinis kairys žibintas yra išdaužtas bei išsuktos visos galinio kairės pusės žibinto lemputės. Ant galinio automobilio bamperio matome raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo pėdsakus, galinio žibinto viduje taip pat matoma raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo pėdsakus. Vietos, kurioje stovėjo automobilis, vaizdo stebėjimo kameros nestebi, automobilyje įrengta signalizacija. Iš įvykio vietos paimtos galinio žibinto šukės vokas Nr. 1 ir kraujo nuoplova vokas Nr. 2 (el. b. t. 1, b. l. 5–12).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2024 m. lapkričio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas (žr. 2025 m. vasario 11 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-409460-25) sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 9×10-25 (el. b. t. 1, b. l. 166–169).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. G., pageidaujanti pranešti apie įvykį parodė, jog laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d. iki 7 val. paliko stovėti savo asmeninį automobili VW Polo valst. (duomenys neskelbtini) Šiandien, t. y 2024 m. lapkričio 30 d. apie 7 val. pastebėjo, kad jos automobilio galinis žibintas yra išdaužtas bei išsuktos visos kairės pusės galinio žibinto lemputės. Jai padarytą turinę žalą vertina 200 eurų. Prašo surasti tai padariusį asmenį ir pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1, b. l. 1–4).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J., pageidaujantis pranešti apie įvykį parodė, jog nuo 2024 m. lapkričio 29 d. 17 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d apie 9 val. adresu (duomenys neskelbtini) nakties metu buvo sudaužytos jo automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinės kėbulo dalys iš chuliganiškų paskatų. O būtent galiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, galinis langų valytuvas, galinių numerių laikiklis, taip pat pavogti automobilio Volvo valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kokia dėl įvykio padaryta turtinė žala nurodyti negali. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1, b. l. 5–12).
Įsipareigojime dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. K. raštu įsipareigojo nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atlyginti V. J. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinę žalą 375 eurų, pervesdamas pinigus į V. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, bei atlyginti V. G. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinę žalą 186,85 eurų pervedant pinigus į V. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke (el. b. t. 2, b. l. 88).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Įvertinus pirmiau nurodytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir vadovaujantis jais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, t. y. kaltiname nurodytu laiku ir vietoje sugadino svetimą turtą – V. G. priklausantį automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. J. priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Be paties A. K. parodymų, kuomet jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad įtaria A. K., jog jis sugadino jos automobilį, nukentėjusiojo V. J. duoti parodymai, kur jis nurodė, kad taip pat įtaria A. K., jog jis apgadino automobilius, nes su pastaruoju nesutaria, vyksta pykčiai; kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenys, kurie patvirtina, kad ant tampono su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. K. genotipu, nukentėjusiųjų pareiškimuose užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys įrodymai.
Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, apgadino svetimą turtą, t. y. suvokė, kad gadina nukentėjusiesiems V. G. ir V. J. priklausančius automobilius, numatė, jog dėl jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas ir norėjo taip veikti. Byloje nustatyta, kad bendra apgadinto vertė viršija 10 MGL dydį, tačiau neviršija 400 MGL dydžio. Taigi kaltinamojo veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tad pagal šią teisės normą kvalifikuota teisingai.
A. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir dydžiu (el. b. t. 2, b. l. 74–77).
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė pripažinti A. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė recidyvistas (BK 60straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Taigi šiuo metu galiojanti BK 27 straipsnio redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl taikytina A. K.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laikomas teistu tik vieną kartą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teistas už nusikalstamą veiką, nesusijusią su svetimo turto sugadinimu. Taip pat nuo paskutinio apkaltinamojo teismo procesinio sprendimo kaltinamajam priėmimo iki šios dienos praėjo beveik trijų metų laiko tarpas ? paskutinį kartą A. K. buvo teistas 2022 m. lapkričio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismas neturi duomenų apie tai, kad per šį laiko tarpą A. K. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kitų nusikalstamų veikų padarymą. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. Nors ir oficialiai nedirba, tačiau įsipareigojo atlyginti šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius, administracine tvarka nebaustas. Esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. K. asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas jį pripažinti recidyvistu.
Kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. t. 1, b. l. 142–149, 154–161, ), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 152–153), nedirbantis (el. b. t. 1, b. l. 150–151). Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. už BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant bendrauti su V. J. ir V. G. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarymo faktines aplinkybes, padarytos žalos dydį yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.
A. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant bendrauti su V. J. ir V. G. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarytos turtinės 186,85 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 29 d. apie 21 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d. 7 val., (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. 7 buvo tyčia išdaužtos jai priklausančio automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinis žibintas – 180 Eur vertės, ir išsuktos visos kairės pusės galinio žibinto lemputės, neturinčios materialinės vertės. Naują žibintą pirko servise už 186,85 Eur. Prie civilinio ieškinio pridėtas žibinto pirkimo kvitas ir sąskaita-faktūra (el. b. t. 2, b. l. 26–27, 34). V. G. reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateiktais duomenimis, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo neginčijo, įsipareigojo atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, V. G. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. K. V. G. naudai 186,85 Eur turtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarytos turtinės 375 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 29 d. 17 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. 32, buvo tyčia išdaužtos jam priklausančio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), du galiniai žibintai, kurių vieno vertė 150 Eur, bendrai 300 Eur, sulaužytas galinio stiklo valytuvas – 50 Eur vertės, galinis valst. Nr. laikiklis – 10 Eur vertės. Taip pat buvo pavogtas galinis valst. Nr. ženklas, kurio vertė 15 Eur. Prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai pagrindžiantys civilinio ieškinio žalą (el. b. t. 2, b. l. 42–44, 41). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam nėra pareikšti kaltinimai dėl galinio valstybinio numerio ženklo pavogimo, taip pat byloje nėra įrodyta ši aplinkybė, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant V. J. iš kaltinamojo A. K. 360 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su seilių lyginamuoju pavyzdžiu ir vokas su objektu (tamponu su nuoplova), užantspauduota spaudu „Biologinių Tyrimų Skyrius“, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato sandėlius, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. (A. K.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose, uždraudžiant bendrauti su V. J. ir V. G.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. (A. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose; uždraudžiant bendrauti su V. J. ir V. G.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. K. (A. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti V. G. iš A. K. (A. K.) 186,85 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 85 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. J. iš A. K. (A. K.) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su seilių lyginamuoju pavyzdžiu ir voką su objektu (tamponu su nuoplova), užantspauduotą spaudu „Biologinių Tyrimų Skyrius“, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato sandėlius, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.