Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui G. V., išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), IĮ „A.“ vadovo, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-07 A. B., IĮ „A.“ vadovui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015-07-27 15.25 val. atliktas patikrinimas IĮ „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kioskelyje, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėju A. T.. Patikrinimo nustatyta, kad kioskelyje įrengtas EKA Datec, korpuso Nr. IH14401044, kuris nepajungtas. Dirbusi pardavėja paėmusi pinigus už pirktą prekę neišdavė kvito, prekybos vietoje neturėjo ir nepateikė EKA techninio paso, kasos operacijų žurnalo. Tą pačią dieną patikrinimą IĮ „A.“ veiklos vykdymo vietoje Nr. 5.10. (duomenys neskelbtini) atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjas A. J.. IĮ „A.“ buvęs darbuotojas M. R. 2015-07-27 atvykęs į FNTT Klaipėdos apygardos valdybą raštu nurodė, kad įmonėje pradėjo dirbti 2015-06-11 ir dirbo iki 2015-06-27 nesudaręs darbo sutarties. Tik 2015-06-27 pasirašė darbo sutartį su įmonės vadovu A. B. (pagal SODROS duomenis, dirbo nuo 2015-06-27 iki 2015-07-14). Į darbą priėmė, dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio tarėsi su įmonės vadovu A. B.. Įmonės vadovas neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatų, kaip darbdavys žodžiu susitarė su M. R. dėl darbo, jo atlikimo tvarkos ir apmokėjimo už atliktą darbą, nesudarė rašytinės darbo sutarties, leido dirbti nelegalų darbą įminės naudai, todėl šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, tai yra jo vadovaujamoje bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Darbo kodekso 98 str. 1 d, be to pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 15 p., 18 p. reikalavimus. A. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir 163⁵ straipsnio 1 dalyje.

A. B. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad vykdant vasaros ir lauko prekybą kasos aparatas nėra būtinas. Buvo nuvykęs į Neringos mokesčių inspekciją, kur šį faktą mokesčių inspekcijos darbuotojai patvirtino. Nurodė, kad IĮ „A.“ vykdo prekybą kilnojamame kioske, kuris yra atvežamas, o po to išvežamas. Teigia, kad M. R. buvo įdarbintas IĮ „A.“ 2015-06-27, o iki to laiko M. R. įmonėje nedirbo. Teigia, kad šiuo darbuotoju kilo konfliktas, dėl ko M. R. jį, A. B., šmeižia. 2015-07-15 M. R. buvo atleistas. M. R. reikalavo pinigų, jis jam pasakė, kad sumokės, kai bus buhalterė, po to M. R. dingo, paskundė jį FNTT, ir pinigų jis jam nesumokėjo.

Liudytojas A. T., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad buvo gautas pavedimas atlikti IĮ „A.“ priklausančių prekybinių kioskų patikrinimą. Patikrinimus atliko kartu su kolega A. J.. Buvo patikrinti du A. B. priklausantys kioskai. Jis, A. T., patikrinimo metu IĮ „A.“ priklausančiame kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), pirko mineralinio vandens buteliuką, padavus prekę pardavėja G. K. pinigų neapskaitė kasos aparatu, neišdavė pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Darbo vietoje buvo rastas kasos aparatas, tačiau jis nebuvo pajungtas. Pardavėja paaiškino, kad dirbti su kasos aparatu nebuvo apmokyta, kasos operacijų žurnalo taip pat nebuvo. Teigia, kad prekyba vykdoma stacionariame kioske, kuris yra pastatomas, be ratų, įėjus į vidų yra prekystalis, šaldytuvas su maisto produktais bei gėrimų šaldytuvas, pajungta elektra. Kioske buvo prekiaujama įvairiais gaiviaisiais gėrimais, ledais, greito paruošimo sumuštiniais, kioske buvo mikrobangų krosnelė, sumuštinių šildymo aparatas, šaldytuvas. Lauke prie kiosko buvo pastatytas staliukas, kėdės ir skėtis. A. B. kioskas nėra laikomas lauko prekybos kiosku, todėl kasos aparatas yra būtinas. Kolega A. J. tikrino IĮ „A.“ priklausantį kioską, esantį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Kioske taip pat nebuvo kasos aparato, rastos neapskaitytos pajamos. Patikrinimo metu buvęs IĮ „A.“ darbuotojas M. R. nurodė, kad tam tikrą laikotarpį dirbo įmonėje nelegaliai, tai yra nesudarius rašytinės darbo sutarties, kiekvienos dienos pabaigoje perduodavo A. B. pinigus, gautus už prekes, taip pat nurodė, kad A. B. nemokėjo jam sutarto atlygio, todėl jis, M. R., iš darbo išėjo. M. R. nurodė, kad darbo sutartis su juo pasirašyta vėliau nei jis faktiškai pradėjo dirbti įmonėje.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2015-08-06 patikrinimo akto Nr. 04/12-1-25-6259-A3 matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad IĮ „A.“ priklausančiame prekybiniame kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose dirbo G. K.. Patikrinimo metu G. K. pardavė 0,5 l talpos mineralinio vandens buteliuką už 1 Eur. Padavus pinigus G. K. pinigų neapskaitė kasos aparatu bei neišdavė jokio pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Patikrinimo metu kioske buvo elektroninis kasos aparatas, tačiau jis nebuvo pajungtas. G. K. taip pat nepateikė elektroninio kasos aparato žurnalo ir EKA techninio paso. Patikrinimo metu G. K. negalėjo pateikti elektroninio kasos aparato „X“ ataskaitos, nes kaip paaiškino žodžiu ji nemoka naudotis minėtu kasos aparatu. G. K. nurodė, kad darbo sutartį sudarė su IĮ „A.“ vadovu A. B.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad IĮ „A.“ taip pat vykdo veiklą prekybos vietoje Nr. 5,10, (duomenys neskelbtini), minėtoje vietoje yra prekybos kioskas, iš kurio prekiaujama maisto produktais. Patikrinimo metu minėtame kioske dirbo padavėja E. L., kuri pardavė buteliuką gėrimo „Coca Cola“ už 1 Eur. Padavusi gėrimą E. L. neišdavė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą. E. L. darbo vietoje buvo rastos piniginės lėšos, viso 121,19 Eur, kurios pasak E. L. gautos už parduotas prekes. Patikrinimo metu buvęs IĮ „A.“ darbuotojas M. R. nurodė, kad IĮ „A.“ pradėjo dirbto nuo 2015 m. birželio 11 d. ir dirbo iki birželio 27 d. nesudaręs darbo sutarties ir tik nuo birželio 27 d. N. R. pasirašė darbo sutartį su IĮ „A.“ vadovu A. B.. M. R. teigia išdirbęs IĮ „A.“ 18 dienų, tačiau atlyginimo už šias dienas nėra gavęs (b.l. 5).

Liudytojas M. R. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad IĮ „A.“ pradėjo dirbti 2015-06-11, dirbo iki 2015-07-05. Jis, M. R., atidarydavo ir uždarydavo prekybos kioskus, esančius (duomenys neskelbtini), nuomavo paplūdimio gultus (duomenys neskelbtini), veždavo žmones į darbą, dirbo (duomenys neskelbtini). Į darbą priėmė A. B., dėl darbo sąlygų taip pat tarėsi su A. B. ir jo drauge E. Nuo 2015-06-11 iki 2015-06-27 oficialiai IĮ „A.“ įdarbintas nebuvo, tik 2015-06-27 sudarė darbo sutartį. Žodžiu su A. B. susitarė, kad jam bus mokama po 20 Eur per dieną, tačiau darbo užmokesčio negavo, todėl išėjo iš darbo. Žmonės kalbėjo, kad A. B. nemoka už darbą. Kioskuose kasos aparatų nebuvo, apskaitą vedė į sąsiuvinį rašydamas parduotas prekes. Supykęs ant darbdavio jis parašė skundą į darbo inspekciją ir FNTT.

Iš kasos aparatų registravimo pažymos matyti, kad IĮ „A., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2012-06-27 registruotas elektroninis kasos aparatas DATECS MP-55 ( b.l. 34).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. B. kaltė dėl ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, liudytojų A. T., M. R. teisme duotais paaiškinimais, rašytiniais G. K. paaiškinimais, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnės paaiškinimais, operatyvaus patikrinimo pažyma, kita rašytine bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jo vadovaujamai įmonei „A.“ priklausančiuose prekybos kioskuose kasos aparatas nėra būtinas, kadangi tai kilnojamieji prekybos kioskai, kuriuose vykdoma lauko prekyba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-03 nutarimu Nr. 1283 patvirtintame „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše“ nustatyta, kad kasos aparatus privalo naudoti gyventojai, vykdantys individualią prekybos veiklą (ne tik maisto produktais, bet ir kitomis prekėmis) įsigijus verslo liudijimus ir pagal individualios veiklos pažymą (užregistravus individualią veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje) bei prekiaujantys pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, t.y. ne lauko sąlygomis. Aprašo 10.16 p. Nustatyta, kad prekiaujant lauko sąlygomis, tai yra ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, naudoti kasos aparatų nereikalaujama. Prekyba lauko sąlygomis pripažįstama, kai ji vykdoma nuo laikinųjų prekybos įrenginių, pavyzdžiui, prekystalių, įrengtų ne pastatuose ir ne patalpose, kurie dengti stogu arba be jo, iš automobilių, taip pat stoginėse, laikinose palapinėse, kurios pastatomos tik prekybos laikotarpiui, ir pan. Iš esmės laikoma, kad prekyba vykdoma lauko sąlygomis, kai prekiaujama vietose, kurios nėra apsaugotos nuo aplinkos poveikio – kritulių, temperatūros svyravimų, nėra elektros tiekimo, komunikacijos ir pan. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ Nr. VA-40, nustatyti konkretūs atvejai, kai naudoti kasos aparato nėra reikalaujama, tačiau tokiais atvejais būtinas atitinkamos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, leidimas.

IĮ „A.“ patikrinimą atlikęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas A. T. parodė, kad IĮ „A.“ priklausantis prekybos kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), yra stacionaraus tipo, pastatomas, be ratų, jame buvo prekiaujama įvairiais gaiviaisiais gėrimais, ledais, greito paruošimo sumuštiniais. Į kiosko vidų galima įeiti pro duris, kioske yra prekystalis, šaldytuvas su maisto produktais bei gėrimų šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, sumuštinių šildymo aparatas, pajungta elektra. Kioske buvo prekiaujama įvairiais gaiviaisiais gėrimais, ledais, greito paruošimo sumuštiniais, kioske buvo mikrobangų krosnelė, sumuštinių šildymo aparatas, šaldytuvas. Lauke prie kiosko buvo pastatytas staliukas, kėdės ir skėtis nuo saulės. Šių aplinkybių neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad 2015-07-27 15.25 val. atlikus IĮ „A.“ patikrinimą, nustatyta, kad kioskelyje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas, tačiau nepajungtas ir nenaudojamas kasos aparatas EKA Datec, korpuso Nr. IH14401044, dirbusi pardavėja paėmusi pinigus už pirktą prekę neišdavė kvito, prekybos vietoje neturėjo ir nepateikė EKA techninio paso, kasos operacijų žurnalo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje. A. B. skirtina administracinė nuobauda.

A. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jo vadovaujamoje įmonėje buvo dirbamas nelegalus darbas, tai yra kad nuo 2015-06-11 iki 2015-06-27 leido įmonėje dirbti M. R., įmonės naudai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie asmens įdarbinimą nepranešus VSDF valdybos teritoriniam skyriui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

A. B. kaltę neigė, teigė, kad M. R. buvo įdarbintas IĮ „A.“ tik 2015-06-27, o iki to laiko M. R. įmonėje nedirbo. Kadangi su šiuo darbuotoju kilo konfliktas dėl darbo pamokėjimo, M. R. jį, A. B., šmeižia. 2015-07-15 M. R. buvo atleistas. Liudytojas M. R. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad IĮ „A.“ pradėjo dirbti 2015-06-11, dirbo iki 2015-07-05, nuo 2015-06-11 iki 2015-06-27 oficialiai IĮ „A.“ įdarbintas nebuvo, tik 2015-06-27 sudarė darbo sutartį.

Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl M. R. nelegalaus darbo. IĮ “A.” patikrinimą atlikę pareigūnai A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė remiantis išimtinai buvusio įmonės darbuotojo M. R. paaiškinimais. Pažymėtina, kad įmonės patikrinimo metu M. R. įmonėje nebedirbo, jo darbo faktas nustatytas nebuvo. 2015-07-27 patikrinimo akte nenurodyta, kad būtų rasti nelegaliai dirbantys asmenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. nurodė, kad su buvusiu darbuotoju M. R., kuris įmonėje įdarbintas 2015-06-27, kilo nesutarimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo, dėl ko M. R. iš darbo išėjo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausiamas M. R.. A. B. paaiškinimai nepaneigti jokia kita bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo akcentuota, jog vien liudytojų, kurie konfliktuoja su darbdaviu, parodymų dėl nelegalaus darbo nepakanka administracinės atsakomybės taikymui. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B., tiek M. R. tvirtino, kad tarp jų kilo konfliktas dėl A. B. darbo užmokesčio nemokėjimo. Įvertinus bylos medžiagą, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti kaltę A. B. veikoje. M. R. teiginiai, neva jis dirbo IĮ “A.” 2015-06-11 – 2015-06-27 nesudarius rašytinės darbo sutarties, negali būti pripažinti besąlyginiu A. B. kaltės pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį įrodymu. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad A. B. kaltė dėl M. R. nelegalaus darbo neįrodyta, teismo vidiniu įsitikinimu, vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra pagrindo A. B. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybęs. Nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.), administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nėra duomenų, kad A. B. būtų baustas administracine tvarka, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 1 d.,

nutaria:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalį skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį Nr. A2.1-4449-718/2015 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.