Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti – nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybinei įmonei „Turto bankas“, J. S., J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

6. Pareiškėjas, kuris yra priėmęs po mamos mirties atsiradusį palikimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti mamos turtą visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), jis yra registruotas J. S. vardu. J. S. nuosavybės teise kilnojamojo turto – transporto priemonių neturėjo. Iš 2025 m. liepos 14 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad jame nėra duomenų apie J. S. palikimą (palikimo priėmimą). 2025 m. liepos 3 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad J. S. šeiminė padėtis – miręs santuokoje, sutuoktinė A. S., vaikai – pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys J. S., J. S.. Iš Pasvalio rajono I-ojo ir II-ojo notarų biuro raštų matyti, kad dėl J. S. palikimo priėmimo notarų biuruose paveldėjimo bylos neužvestos.

9. Pareiškėjas nurodo, jog jo mama A. S. iš karto po sutuoktinio J. S. mirties priėmė palikimą, rūpinosi žemės sklypu. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad dėl šio žemės sklypo buvo sudarytos 2010-01-05, 2016-01-05 panaudos sutartys. Paskutinioji sutartis sudaryta po J. S. mirties, kas leistų vertinti, jog buvo rūpinamasi žemės sklypo priežiūra. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo mama A. S. po sutuoktinio J. S. mirties priėmė jo palikimą, rūpinosi jo turtu. Tokiu būdu ji faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktino mirties likusį turtą.

10. Pareiškėjo argumentams, kad po palikėjo mirties pareiškėjo mama palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, prieštaravimų neišreiškė. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

11. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosiojo palikimo sudėties.

12. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo mama, būdama įstatyminė palikėjo įpėdinė, po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosiojo turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo mama būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjo mama aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjo reikalavimas įrodytas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl tenkinamas visiškai.

13. Iš pareiškėjo pagal įstatymą priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 3-5 punktais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. pareiškimą tenkinti visiškai.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjo atstovei ir suinteresuotiems asmenims bei VĮ Registrų centro Panevėžio filialui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.