Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-894-302/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2-894-302/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00289-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „T. A. klinika“
Atsakovas
O. L.-D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-894-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00289-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T. A. klinika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T. A. klinika“ ieškinį atsakovei O. L.-D. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „T. A. klinika“ ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gegužės 13 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą Nr. PŽK-56-99 (toliau – Komisijos sprendimas) ir atsakovės O. L.-D. prašymą atlyginti žalą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškinį atsisakė priimti ir grąžino ieškovei už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.

3. Nors Komisijos sprendime ir nurodyta, kad sprendimą gali skųsti ir sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau, atsižvelgęs į tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio nuostatos pasikeitė iš esmės (žala nuo 2020 m. sausio 1 d. atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų; atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos) ir kad Komisijos sprendimo priėmimo metu galiojusios PTŽSAĮ redakcijos 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Komisijos sprendimus gali skųsti tik pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, teismas darė išvadą, jog sveikatos priežiūros paslaugas teikusi įstaiga skųsti teismui Komisijos sprendimą dėl žalos atlyginimo neturi teisės.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė UAB „T. A. klinika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4.1. Pasikreipus į Komisiją dėl 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. PŽK-56-99 ir uždavus klausimą, ar žala pacientei (atsakovei šioje byloje) bus atlyginta Vyriausybės įgaliotos institucijos, buvo gautas neigiamas atsakymas, kuris teikiamas kartu su atskiruoju skundu. Atsižvelgdama į tai, kad paslaugos pacientei buvo teiktos 2019 metais, Komisija nurodė, kad pareiškimas dėl žalos atlyginimo Komisijoje buvo nagrinėtas vadovaujantis PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2020 m. sausio 1 d., todėl ir Komisijos sprendimo apskundimui galioja tvarka, kuri buvo PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje.

4.2. Jei žala atlyginama pagal modelį, galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d., tai ir apskundimo tvarka turėtų būti taikoma pagal modelį, galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d. Jei vis dėlto būtų nuspręsta, kad ieškovė neturi teisės skųsti Komisijos sprendimą pagal aktualią Komisijos sprendimo priėmimo metu galiojusią PTŽSAĮ redakciją, tai žalą šiuo atveju turėtų atlyginti Vyriausybės įgaliota institucija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

7. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. birželio 21 d. paklausimą ir tos pačios dienos Komisijos atsakymą į užduotus klausimus, susijusius su nagrinėjama byla.

8. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Atsižvelgiant į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai yra susiję su šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamu klausimu ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovės su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai priimami.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)teisėtumo

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. Įstatymų leidėjas nurodo tokias aplinkybes, kurios neleidžia priimti ieškinio: 1) kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) kai ieškinys neteismingas tam teismui; 3) kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) kai pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

13. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą ieškovė neturi teisės skųsti Komisijos sprendimą.

15. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl Komisijos sprendimo, kuriuo iš ieškovės, teikusios sveikatos priežiūros paslaugas, atsakovei priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Sveikatos priežiūros paslaugos, iš kurių kildinama žala, buvo teiktos 2019 metais. Iš skundžiamo Komisijos sprendimo turinio matyti, kad pareiškimas dėl žalos atlyginimo buvo nagrinėtas vadovaujantis iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio PTŽSAĮ nuostatomis, tai papildomai patvirtinama ir Komisijos 2021 m. birželio 21 d. atsakyme į ieškovės paklausimą.

16. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusioje PTŽSAĮ redakcijoje kreipimosi į teismą tvarka buvo reglamentuota 24 straipsnio 8 dalyje, kurioje numatyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir /ar sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Būtent tokia sprendimo apskundimo tvarka nurodyta ir ginčijamame Komisijos sprendime.

17. PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus 2019 m. liepos 18 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 7 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., tuo tarpu 8 straipsnyje „Įstatymo taikymas“ aiškiai įtvirtinta, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iš kurių kildinama žala, buvo teiktos 2019 metais, ir remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, spręstina, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju turi būti taikoma tokia kreipimosi į teismą tvarka, kuri numatyta iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusioje PTŽSAĮ redakcijoje, o tai suponuoja išvadą, kad ieškovė turi teisę CPK numatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą PTŽSAĮ redakciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T. A. klinika“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Romualda Janovičienė