- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- N2-17683-131/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10472-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladas Leonas
- Ieškovas
- I. Š., G. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Advokatai
- Audronė Petronytė
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai I. Š. ir G. Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami neterminuotai apriboti atsakovės I. Š. motinos teises nepilnametės dukters S. Š. atžvilgiu; priteisti iš I. Š. ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovai nurodė, jog 2008-04-04 nepilnametei S. Š. nustatyta laikinoji globa ir mergaitės globėja paskirta ieškovė I. Š.. Kreipiantis į teimą dėl neterminuotos motinos valdžios I. Š. apribojimo, Vilniaus apygardos teismas iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-09 sprendimą ir laikinai iki 2011-12-01 apribojo atsakovės I. Š. motinos valdžią dukros S. Š. atžvilgiu. Ieškovai nurodė, jog nors laikinas motinos valdžios apribojimo terminas yra seniai pasibaigęs, I. Š. nesiekia panaikinti savo dukrai nustatytą globą. Atsakovė niekada nėra išreiškusi pageidavimo pakeisti esamą padėtį ir pati auginti savo dukrą. Atsakovė nebendrauja su savo dukra, nedalyvauja jo auklėjime, neskiria išlaikymo, be to, atsakovė sutiko, kad ieškovai mergaitę įsivaikintų. Ieškovai pažymėjo, jog mergaitės ir motinos (atsakovės) ryšys yra nutrūkęs. S. retkarčiais matydama savo biologinę motiną su ja bendrauja kaip su savo pažįstama, bet ne kaip su motina, motina (atsakovė) nesiekia atgaivinti motinos-dukros ryšio. S. Š. savo globėjus vadina savo tėvais. Ieškovų manymu, nėra tikimybės, kad pasikeistų dukros ir motinos (atsakovės) santykiai, kadangi atsakovė nesiima jokių veiksmų tam, kad nutrūkęs ryšys būtų atstatytas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2014-06-05 Nr. A104-2357/14-(2.13.2.6-AD15) išvadoje nurodoma, jog nepilnametė S. Š. yra netekusi tėvų globos. Atsakovė, motina I. Š., gyvena (duomenys neskelbtini), 3 kambarių su visais patogumai name, priklausančiame I. Š. sugyventiniui. Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje, šiuo metu jokių pajamų neturi. Skyriaus darbuotojos pokalbio su I. Š. metu, pastaroji nurodė, jog ji neprieštarauja dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Motinos (atsakovės) teigimu, ji nuolat galvoja apie dukrą, bet nenori traumuoti vaiko, todėl su ja bendrauja retai. VTAS teigė , jog atsakovė, nustačius mergaitei nuolatinę globą, nesiėmė iniciatyvos ir neatliko realių veiksmų vaikui susigrąžinti ir pati savarankiškai jį auginti. Atsakovė motinos pareigų nevykdo, negyvena kartu su vaiku, nesirūpino jo priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jo vystymuisi sudarymu. VTAS nuomone, yra pagrindas atsakovei I. Š. neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnametės dukros S. Š. atžvilgiu, kadangi nėra duomenų, jog motinos požiūris į vaiką ateityje galėtų pasikeisti.
Atsakovė I. Š. atsiliepimo nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovei įteikti įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 63).
Šalies argumentai
2014-09-09 teisme gautas atsakovės I. Š. pareiškimas. Atsakovė nurodė, jog su ieškovų ieškiniu visiškai sutinka. Pareiškime nurodė, jog ieškovė I. Š. paskirta dukros S. Š. globėja, mergaitė iki šiol auga I. Š. ir G. Š. šeimoje, ir atsakovė neprieštarauja, kad jie įsivaikintų jų dukrą. Atsakovė prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji laukiasi kito vaiko ir dėl savo savijautos negali atvykti į teismo posėdį. Atsakovė patvirtino, kad jai yra žinomos ir suprantamos visos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės (b.l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog S. Š. yra I. Š. dukra. Tėvas nenustatytas (b.l. 14). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-04 įsakymu Nr. 40-356 nepilnametei S. Š. nustatyta laikinoji globa, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-22 įsakymu Nr. 40-87 mergaitės globėja paskirta ieškovė I. Š.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo priėmė 2009-09-09 sprendimą neterminuotai apriboti I. Š. motinos valdžią dukros S. Š. atžvilgiu; S. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su globėja I. Š.; priteisti iš I. Š. nepilnametei išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaitės pilnametystės. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs I. Š. apeliacinį skundą, 2010-12-01 sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-09 sprendimą ir laikinai iki 2011-12-01 apribojo I. Š. motinos valdžią dukros S. Š. atžvilgiu. Teismas motyvavo tuo, jog apeliantei I. Š. pasveikus nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, padėtis gali pasikeisti – apeliantė ateityje gali vykdyti tėvų pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką. Be to, teismas pažymėjo, jog tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą.
Nustatyta, jog po Vilniaus apygardos teismo 2010-12-01 sprendimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-13 įsakymu, I. Š. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 42).
Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbo skyriaus darbuotojai, dirbdami su I. Š. šeima pagal individualaus darbo planą, I. Š. įsipareigojo sudaryti ir palaikyti geras buitines sąlygas dukrai augti šeimoje, susirasti nuolatinį darbą. Pokalbio su I. Š. metu, pastaroji teigė, jog ji atsisakė priklausomybės narkotinėms medžiagoms, ji baigė reabilitacijos kursą, dalyvavo Bernardinų socialinių paslaugų centro organizuojamame projekte. I. Š. informavo, jog nuo 2011-10-12 ji su savo sugyventiniu išvyksta gyventi į Liverpulio miestą, Anglijoje, norėdama užsidirbti pinigų ir grįžusi 2012 m. kovo mėn. į Lietuvą galėtų sudaryti tinkamas sąlygas dukrai augti šeimoje.
Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbo skyriaus darbuotojai 2012-04-23 teigdami informaciją apie I. Š. šeimą, informavo, jog situacija šeimoje nepasikeitė. I. Š. motina informavo, jog I. Š. į Lietuvą ketina grįžti 2012 m. liepos mėnesį (b.l. 46).
Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbo skyriaus darbuotojai 2012-07-24 informavo, jog I. Š. 2012-07-02 grįžo į Lietuvą, gyvena kartu su savo sugyventiniu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. I. Š. lanko mergaitę globėjos I. Š. namuose, su ja bendravo ir būdama užsienyje. I. Š. išreiškė norą atsisakyti savo dukters ir nesikreipti į teismą dėl globos panaikinimo (b.l. 45).
Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbo skyriaus darbuotojai 2013-01-18 informavo, jog I. Š. lanko dukrą globėjos namuose, bendrauja telefonu, nenutraukia ryšių, tačiau I. Š. teigimu ji priėmė sprendimą nesikreipti dėl vaiko globos panaikinimo, kadangi ji mano, jog vaikui augti globėjų šeimoje bus geriau (b.l. 44).
Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbo skyriaus darbuotojai 2013-07-17 apsilankę I. Š. manuose, iš kaimynų gavo informaciją, jog I. Š. su sugyventiniu išvyko gyventi ir dirbti į užsienį (b.l. 43).
Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbo skyriaus darbuotojai 2014-03-20 informavo, jog I. Š. grįžo iš užsienio, kadangi pablogėjo motinos sveikata. Moteris niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, savarankiškai ieškosi naujo darbo. I. Š. apsisprendusi, kad nebesieks susigrąžinti dukros į šeimą, kadangi mergaitė gyvena globėjų namuose, yra pripratusi prie aplinkos, lanko ugdymo įstaigą, globėjus vadina tėvais. I. Š. supranta, kad jos siekis susigrąžinti dukrą kenktų vaiko interesams ir mergaitei būtų labai sunku prisitaikyti prie kitokių gyvenimo sąlygų, išeiti iš šeimos, kurioje ji buvo ugdoma ir auginama (b.l. 41).
Taip pat iš pateiktų byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams 2014-04-17 apsilankius I. Š. namuose, jos nepavyko rasti. 2014-04-23 I. Š. namuose nebuvo. 2014-04-03 tiriant I. Š. gyvenamosios vietos buities sąlygas, VTAS darbuotojai nustatė, jog I. Š. gyvena kartu su sugyventiniu. Pokalbio su I. Š. metu, moteris neprieštaravo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Jos teigimu, ji nuolat galvoja apie dukrą, bet nenori traumuoti vaiko, todėl bendrauja retai, paskutinį kartą dukrą matė šių metų vasario mėnesį. Moters teigimu, dukra žino, kad ji yra mergaitės biologinė motina, tačiau vadina ją teta (b.l. 39).
Įvertinus byloje esančius įrodymus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus duomenis, matyti, jog biologinė motina I. Š., nuo Vilniaus apygardos teismo 2010-12-01 sprendimu suteikto vienerių metų termino I. Š. pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą bei vykdyti tėvų pareigą, numatytą CK 3.155 str. 2 d., pastaroji nesiekė susigrąžinti dukters. Atsakovė, teigdama jog nori užsidirbti pinigų tam, kad galėtų susigrąžinti dukrą į šeimą, kartu su sugyventiniu išvyko į užsieniu, tačiau grįžusi į Lietuvą, nesiėmė kardinalių priemonių, kad dukra grįžtų į šeimą. Juo labiau, atsakovė 2012-07-02 grįžusi į Lietuvą nors ir lankė mergaitę globėjos namuose, tačiau išreiškė norą atsisakyti dukters ir nesikreipti į teismą dėl globos panaikinimo (b.l. 45). Per šį laikotarpį I. Š. mažai bendravo su dukra, nesistengė sudaryti sąlygų mergaitę pasiimti į savo šeimą, nesistengė atkurti motinos ir dukros santykių, nesiekė pasinaudoti jai suteikta galimybe pakeisti situaciją ir įgyti dukros pasitikėjimą, būti gera ir rūpestinga mama. Tai rodo, jog atsakovė per visus šiuos metus, nuo teismo sprendimo, laikinai apribojusio motinos valdžia, atsakovė nesiėmė veiksmų tam, kad atkurti motinos ir dukros šiltus santykius, įrodyti, kad motina (atsakovė) nori ir stengiasi rūpintis dukters sveikata, jos vystimuisi, siekia dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, o jos turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymu, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų (vieno iš jų) valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nereikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai (vienas iš jų) nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; kt.).
Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo, teismai visų pirma turi vadovautis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; kt.).
Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė I. Š. nuo 2010-12-01 netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas, nesistengė rūpintis dukters kasdieniniu gyvenimu, jos poreikiais, dukters išlaikymu.
Teismas pažymi, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie bylos iškėlimą teisme dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, tačiau ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė noro atvykti į teismo posėdį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė pareiškimą, kuriuo informavo teismą, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, t.y. kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia dukros S. Š. atžvilgiu, teigdama, jog neprieštarauja, kad I. ir G. Š. šeima įsivaikintų jos dukrą. I. Š. kaip priežastį dėl kurio negali atvykti į teismą nurodė, jog laukiasi kito vaiko.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad nustatyti faktiniai duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė I. Š. nevykdo konstitucinės pareigos rūpintis savo vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, dėl savo kaltės negali sudaryti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesirūpina savo mergaite, nepateikė teismų jokių duomenų, jog deda pastangas keisti gyvenimo būdą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas tikėtis, kad situacija gali pasikeisti, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės kaip motinos valdžią jos nepilnametei dukrai S. Š. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jos teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kartu atsakovei paaiškintina, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) motina pakeitė savo elgesį; 2) motina gali auklėti vaiką; 3) motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teikdami teismui ieškinį, ieškovai sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (b.l. 7). Patenkinus ieškovų ieškinį, iš atsakovės I. Š. ieškovų I. Š. ir G. Š. naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio suma (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 268, 270, 406 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Apriboti neterminuotai atsakovės I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 144 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.