- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 1-127-266/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00082-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. , gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstane, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs , aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, neįgalus, gyv. Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. S. 2013m. vasario 26d., apie 18 val., gyvenamojo namo, esančio Anykščių rajone Anykščių seniūnijoje(duomenys neskelbtini) , kieme, tyčia du kartus smogė kumščiu G. M. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, odos nubrozdinimus veide, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
K. V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė , jog tą vakarą jo žmona A. S. susibarė su kaimynu G. M. dėl griovelio, kuris buvo prakastas kaimyno G. M. , kad nubėgtų vanduo nuo jo kiemo. Išgirdęs, jog G. M. negražiai pavadino jo žmona, jis susinervavo ir priėjęs prie kaimyno kumščiu sudavė smūgius jam į veidą. Juos išskyrė žmona. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nebuvo girtas, o po įvykio išgėrė lašų nuo širdies. Pareikšto ieškinio nepripažįsta, nes yra neįgalus, gauna tik 350 litų, o kitokių pajamų neturi.
Nukentėjusysis G. M. parodė, jog jo santykiai su kaltinamuoju nuo praeitų metų yra blogi, nes kaimynas skriaudė jo vaiką. Tą vakarą jis susibarė su kaimyne A. S., dėl griovelio vandeniui nutekėti, Jis buvo prakasęs sniege griovelį, kad vanduo tekėtų tolyn nuo jo kiemo, tačiau A. S. tą griovelį užkasė. Jiedu susibarė ir jis susikeitė. Išėjęs V. S. puolė jį ir kumščiu kelis kartus smogė į veidą. Smurto metu buvo sužalota nosis, veidas. Tyrimo metu parašė ieškinį ir prašė priteisti 10 000 litų neturtinės žalos, nes dėl patirto smurto kentė skausmus, negalėjo dirbti. Teismo posėdžio metu ieškinį sumažino ir prašė priteisti 5000 litų neturtinės žalos.
Liudytoja A. S. parodė, tą vakarą ji susibarė su kaimynu G. M.. Jis ją pavadino necenzūriniais žodžiais . Tai išgirdęs į kiemą išėjo ir jos vyras V. S. ir stojo ją ginti. Jis kumščiu sudavė kelis smūgius G. M.. Ji atstojo tarp jų juos išskyrė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2013m. vasario 26 d., apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kiemas prie daugiabučio namo , kur įvykio konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Apžiūros metu matyti sniege prakastas griovelis vandeniui nutekėti. (b.l.5-7)
Iš byloje esančios 2013-03-14 specialisto išvados Nr.G312/13(05) matyti, jog apžiūrint G. M. jam nustatyti nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekmėje. Dėl nosies kaulų lūžio G. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai. ( b. l. 22).
Iš byloje esančio V. S. asmens blaivumo testo matyti, jog V. S. 2013-02-26 nustatytas 0,28 promilių girtumas. (b.l. 26)
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog kaltinamojo V. S. kaltė, jog jis, nurodytu laiku, konflikto metu tyčia nesunkiai sužalojo G. M. ,visiškai įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Pats kaltinamasis kaltę pripažino, tik neigė buvęs neblaivus. Kaip matyti iš alkotesterio duomenų , jog V. S. girtumas buvo tikrintas 2013-02-26d., 18 valandą 37 minutės ir tuomet užfiksuota 0,28 promilės. (b.l.26) Pats V. S. tvirtina, jog tą dieną alkoholio nevartojo, o po konflikto išgėrė širdies lašų. Niekas iš byloje esančių asmenų nepatvirtino, jog kaltinamasis būtų buvę neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms , iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
V. S. teisiamas pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką , laikomą nesunkia, nedirba, yra neįgalus, charakterizuojamas gerai, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Visa tai įvertinus, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmė- laisvės apribojimas.
G. M. byloje pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu ieškinį sumažino ir prašė priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Motyvavo, jog dėl patirtų sužalojimų kentė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis G. M. nukentėjo konflikto su kaltinamojo žmona metu . Buvo sužalotas- sulaužta nosis, teigė jog jis negalėjo dirbti savaitę , kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nukentėjusysis teigdamas, jog negalėjo dėl sužalojimų dirbti, teismui nepateikė tokių duomenų , šiuo metu nukentėjusysis sveikas , pasekmių nėra, dirba, turtinės žalos nepatyrė. Pats kaltinamasis yra neįgalus, gauna tik neįgalumo pašalpą 350 litų, nedirba. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo G. M. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 304 str., 307 str.
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką , numatytą LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 5 punktais paskirti įpareigojimus : be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos , neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
G. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti G. M. iš V. S. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.