- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- A20.-805-540/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00853-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
- 21.9.13Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Vitalij Kovaliov,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – Institucija) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Irako Respublikos pilietei P. J. I. bei jos nepilnamečiams vaikams S. S. H., S. S. H. ir S. S. H..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi į teismą, prašydami užsienietei P. J. I. bei jos nepilnamečiams vaikams S. S. H., S. S. H. ir S. S. H. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsieniečius Pabėgėlių priėmimo centre, adresu Karaliaus Mindaugo g. 18, Rukla Jonavos r., netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Alternatyvią sulaikymui priemonę taikyti 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės, Aleksandro Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Kalvių kaimo prieigose, 4 kilometrai nuo valstybės sienos buvo pastebėta ir sulaikyta 22 tamsaus gymio asmenų grupė, tarp jų buvo Irako Respublikos piliete prisistatanti Perjeen J. I., gim. 1988 m. birželio 15 d. bei jos nepilnamečiai vaikai S. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), S. S. H., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S. H., gim. (duomenys neskelbtini). Minėti piliečiai su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Tą pačią dieną užsienietė žodžiu pasiprašė prieglobsčio.
Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 9 d. ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 5 straipsnio 6 dalimi užsieniečiai nuo 2021 m. liepos 10 d. buvo apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, 2021 m. liepos 21 d. perkelti į Pabėgėlių priėmimo centrą, adresu Jonavos raj. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, kur gyvena iki šiol.
2021 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“. Užsienietė pateikė skundą dėl aukščiau minėto sprendimo, Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija priėmė sprendimą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Užsienietė pateikė skundą dėl aukščiau minėto Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5355-872/2021 pareiškėjų P. J. I., S. S. H., S. S. H., S. S. H. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“ rezoliucinės dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti Irako Respublikos pilietei P. J. I. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“ rezoliucinės dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Irako Respublikos pilietei P. J. I. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeisti ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.
P. J. I. akivaizdžiai piktnaudžiauja Lietuvos migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, neturėdama jokių asmens tapatybės dokumentų, o prieglobsčio prašymą pateikė ją sulaikius. Užsienietė neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, pasikeitė užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2022 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą Irako Respublikos pilietei P. J. I. bei jos nepilnamečiams vaikams S. S. H., S. S. H. ir S. S. H. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Jonavos raj. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, į tai, kad įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimui Valstybės sienos apsaugos tarnyba nėra gavusi duomenų apie P. J. I. bandymą pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, prašoma užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Asmenys, kurių atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su teikimu sutinka.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Irako Respublikos piliete prisistatanti P. J. I. kartu su nepilnamečiais vaikais S. S. H., S. S. H. ir S. S. H. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 9 d.
2021 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“ (toliau – sprendimas dėl išsiuntimo).
Užsienietė, nesutikdama su sprendimu, pateikė skundą Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri skundą atmetė. Dėl Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimo pateikė skundą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. užsienietės skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“ rezoliucinės dalies 5 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų) ir rezoliucinės dalies 6 punktą (sumažino draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį iki 2 metų), kitą skundo dalį atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
Taigi, išnagrinėjus skundą, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, ir jie nebėra prieglobsčio prašytojai, todėl neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2022 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu užsieniečiams taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesių laikotarpiui iki 2022 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad <...> valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1-3 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Teismas pažymi, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje yra įvardijamos alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytus Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.
Užsienietė kartu su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens dokumentų, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jie nebėra prieglobsčio prašytojai. Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai.
Tačiau, nagrinėjamu atveju užsieniečių tapatybė yra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais, taip pat nėra duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad užsienietė kartu su nepilnamečiais vaikais Lietuvos Respublikoje sulaikyti 2021 m. liepos 9 d., t. y. Lietuvoje laikomi beveik dvylika mėnesių ir per šį laikotarpį užsieniečiai laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų, savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti. Pareiškėja priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, nes turi nepilnamečių vaikų, todėl įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad užsieniečių atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikimas tenkintinas, Irako Respublikos pilietei P. J. I. bei jos nepilnamečiams vaikams S. S. H., S. S. H. ir S. S. H. taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 22 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 6 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 117 straipsniu,
nusprendžia:
teikimą tenkinti.
Skirti Irako Respublikos pilietei P. J. I., gim. (duomenys neskelbtini) bei jos nepilnamečiams vaikams S. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), S. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S. H., gim. (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsieniečius Pabėgėlių priėmimo centre, adresu Karaliaus Mindaugo g. 18, Rukla Jonavos r., netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. liepos 22 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.