Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. S. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. spalio 17 d. nutarimas bei Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimas palikti galioti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-09-07 R. S. pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui prašymą atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą motyvuodamas tuo, jog teismo ekspertas D. V., kurio ekspertizės aktu rėmėsi teismai pripažindami jį kaltu, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimu Nr. KT-11 pripažintas viršijęs specialiųjų medicininių žinių ribas, pasisakydamas dėl galimo kraujo mėginių sukeitimo. Todėl, R. S. nuomone, siekiant visapusiškai išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir ar jis kaltas, būtina atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu R. S. prašymas netenkintas. Šį nutarimą R. S. apskundė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 17 d. nutarimu R. S. skundas netenkintas. Šį nutarimą R. S. apskundė teismui.

R. S. nuomone, jeigu teismai būtų nesivadovavę eksperto D. V. teiginiu dėl galimo kraujo mėginių sukeitimo, administracinio teisės pažeidimo byla jam turėjo būti nutraukta vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, esant prieštaravimams tarp byloje esančių duomenų, kurių nepavyko pašalinti. Skunde, kurį pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, pažymėjo, kad jeigu teismai nebūtų vadovavęsi eksperto prielaida dėl galimo kraujo ėminių sukeitimo, būtų padarę išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, nes transporto priemonę vairavo blaivus, tačiau ši aplinkybė Klaipėdos miesto apylinkės teismo liko apskritai neįvertinta. Eksperto atlikti skaičiavimai patvirtina, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus, o alkotesterio rodmenims galėjo turėti įtakos tai, kad jis prieš dvi minutes iki pareigūnų sustabdymo skalavo burną antiseptiniu burnos skalavimo skysčiu „Listerine“ po danties išrovimo ir apie tai informavo policijos pareigūnus, kurie jo automobilio durelėse buvusį burnos skalavimo skystį nufotografavo.

Eksperto ekspertizės akte nurodyta prielaida, kad kraujo ėminys galėjo būti pakeistas, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai rėmėsi pripažindami jį kaltu padarius pažeidimą. Skundžiama nutartis, kurioje nurodyta, kad teismai, pripažindami jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nesivadovavo eksperto D. V. prielaida apie kraujo mėginių sukeitimą, yra nepagrįsta, todėl ši nutartis turi būti panaikinta, o procesas administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK (2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (4 dalis). Kadangi R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iki 2017-01-01 ir jo padaryta veika neperkvalifikuotina pagal ANK, atskirasis skundas nagrinėjamas pagal ATPK, galiojusį iki 2017-01-01.

ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas. Tokio teisinio reguliavimo būtinumą lemia ATPK 1 straipsnyje numatyti uždaviniai, teisingumo funkcijos įgyvendinimas bei ATPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėtumo principas, nes administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris yra kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Todėl paaiškėjus aplinkybėms, kurios rodytų, jog asmuo patrauktas atsakomybėn nepagrįstai, kodeksas numato galimybę atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

R. S. teigimu, administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, privalo būti atnaujinta remiantis tuo, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2016-03-31 sprendimu Nr. KT-11 konstatavo, jog teismo ekspertas D. V. (kurio surašytu ekspertizės aktu vadovavosi teismai pripažindami jį kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį), pateikdamas išvadą, kad galbūt kraujo ėminys galėjo būti sukeistas, viršijo specialiųjų medicininių žinių ribas, šis teiginys nepagrįstas faktais, tai tik prielaida, spėjimas. Anot R. S., jei teismai nebūtų vadovavęsi eksperto D. V. teiginiu, kad galbūt kraujo ėminys galėjo būti sukeistas, jam administracinio teisės pažeidimo byla būtų buvusi nutraukta. Tačiau apygardos teismas tokį R. S. teiginį atmeta.

Visų pirma pastebėtina, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. nutarime bei Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje, tirdami byloje esančius įrodymus, juos išvardijo, nurodė, kas užfiksuota vienuose ar kituose įrodymuose, be kita ko, pasisakė, jog ekspertizės akte Nr. EG346/15(03) nurodyta, kad 2014-10-25 13.40 val. R. S. paimtas kraujo ėminys, tikėtina, galėjo būti sukeistas. Tačiau nei Kretingos rajono apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas, R. S. pripažindami kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nekonstatavo, kad R. S. kraujo ėminys tikrai buvo sukeistas. Teismai pagrįsdami R. S. kaltę vadovavosi tik tomis eksperto D. V. ekspertizės akto išvadomis, kurios buvo pateiktos kaip kategoriškos (t. y. medicininiu požiūriu yra esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų 2014-10-25 12.25 alkotesteriu atlikto R. S. blaivumo testo rodmenų ir 2014-10-25 13.40 val. paimto kraujo tyrimo rezultatų, nes per nurodytą laikotarpį iš kraujo, apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę, galėjo pasišalinti vidutiniškai 0,21 promilės, o maksimaliai – 0,28 promilės etilo alkoholio; 2014-10-25 12.25 val. policijos pareigūnams alkotesteriu atlikus R. S. neblaivumo testą, nustatyta 0,72 promilės etilo alkoholio, tai rodo, kad R. S. automobilį vairavo neblaivus), o išvada, kuri buvo tik tikėtina (<...> tikėtina, kad kraujo ėminys galėjo būti sukeistas), teismai nesirėmė jo kaltei pagrįsti.

Kartu pastebėtina, jog eksperto D. V. ekspertizės akto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad galbūt kraujo ėminys galėjo būti sukeistas, nebuvo vėliau paaiškėjusi, ši aplinkybė buvo ekspertizės akte. Tai, kaip šią eksperto nuomonę vertino Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2016-03-31 sprendime Nr. KT-11, negalėjo turėti reikšmės sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. kaltės klausimą. Kaip minėta, šia aplinkybe teismai nesirėmė kaip įrodymu, pagrindžiančiu jo kaltę. Teismai, pripažindami R. S. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, rėmėsi kitais, abejonių nekeliančiais įrodymais, t. y. paties R. S. rašytiniu paaiškinimu, kad vairavo automobilį, būdamas iš vakaro gėręs alaus; teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad dieną prieš įvykį išgėrė du litrus alaus; policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei teismo posėdžio metu duotais R. S. parodymais, kad iš vakaro buvo išgėręs 4 butelius alaus; asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuotas R. S. 0,72 promilės neblaivumas. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas atmeta skundo argumentą, kad jeigu teismai nebūtų vadovavęsi eksperto prielaida dėl galimo kraujo ėminių sukeitimo, būtų padarę išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, nes transporto priemonę vairavo blaivus. Anksčiau išvardytų įrodymų, įvertinus kiekvieną jų atskirai ir kartu, teismams pakako priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl R. S. kaltės. Pagrindo nutraukti bylą nebuvo.

Atskirajame skunde R. S. taip pat nurodo aplinkybę, kad prieš pat jo patikrinimą alkotesteriu jis burną skalavo skalavimo skysčiu „Listerine“. Jo nuomone, tai galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims. Tačiau pastebėtina, jog šią aplinkybę R. S. galėjo nurodyti anksčiau, ši aplinkybė negalėjo paaiškėti po to, kai buvo priimti teismų sprendimai. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, todėl ši aplinkybė taip pat negali būti laikoma pagrindu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nėra teisinio pagrindo. R. S. atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. S. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.