Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini),, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2024 m. liepos 22 d. apie 19.00 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Schmitz", valst. Nr (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad neatsimena tikslios dienos, kada tai įvyko, bet dvi dienas iš eilės prieš įvykį su kolega vartojo alkoholį ir neišėjo į darbą, antros dienos vakare šis įvykis ir įvyko. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir norėjo duoti, bet nedavė, kadangi tik momentais atsiminė ir bijojo padaryti dar blogiau, o kai susipažino su byla ir viskas pasidarė aiškiau, jau buvo per vėlu duoti parodymus, tuomet nusprendė duoti parodymus teisme. Galėjo įvykis būti 2024 m liepos 22 d. Vartojo alkoholį jo sunkvežimyje ir D. sunkvežimyje. Sunkvežimiai stovėjo firmos parkinge. Jie su kolega dvi dienas pranešinėjo darbdaviui, kad negali išeiti į darbą ir gėrė. Gėrė pagrinde alų, paskutinę dieną gal 8 litrus išgėrė, tai abu po 4 litrus kiekvienas išgėrė. Negali atsakyti, kodėl sugalvojo sėsti už vairo ir vairavo. Nuvažiavo tik gal 100-200 metrų, bet blogai pasibaigė kelionė, nes kliudė kitus automobilius. Tuomet jo kolega dingo ir atvyko vadybininkai, mechanikai, policija. Atvykę policijos pareigūnai jį uždarė į automobilį, jie ten visi aiškinosi, paskui jį nuvežė namo. Grįžus namo, vėliau su mama ir broliu grįžo atgal į firmą su (duomenys neskelbtini) pakalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, išsiaiškinti su lengvųjų automobilių savininkais, firma.

Tiksliai dabar negali pasakyti, kur važiavo, bet gal norėjo prie kolegos fūros atsistoti, kad pro langus galėtų kalbėti, bendrauti. Visas dienas leido toje pačioje aikštelėje, ten ir miegojo savo sunkvežimiuose. Gerai neatsimena, bet gal po to, kai pavairavo sunkvežimį, gal ir vartojo alkoholį. Kai atvyko vadybininkas Ž., sėdėjo mašinoje už vairo. Gal ir turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet kursai, kuriuos išklausė, mano, kad jam padės, nes padarė išvadas, kad negali sėsti už vairo pavartojus alkoholio. Dvi dienas prieš šį įvykį vartojo alkoholį, pagrinde alų gėrė, vadybininkui pranešė, kad negali išeiti į darbą. Jam buvo tokia situacija, kad geriau tegul meta iš darbo, bet niekur nevažiuos, nenorėjo prarasti teisių. Šioje įmonėje dirbo apie metus laiko, taip pat buvo dirbęs ir kitoje įmonėje. Po įvykio važiavo į įmonę aiškintis, atlygino žalą. Savo poelgį vertina labai blogai, gaila ne tik savo turto bet ir kito, gaila, kad teko automobilį parduoti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, prokurorė ir gynėja sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 26 d. apklaustas įtariamuoju G. Š. nurodė, kad naudojasi savo teise parodymų neduoti. Parodymus pageidauja duoti tik teisme. Taip pat nori paaiškinti, kad teisę vairuoti jis turi, tačiau kur yra jo vairuotojo pažymėjimas, nežino. Galimai jis vairuotojo pažymėjimą pametė arba jį paėmė pareigūnai, todėl dabar pateikti jo negali (I t., b. l. 91-93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 22 d. papildomai apklaustas įtariamuoju G. Š. paaiškino, kad nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Pasinaudoja savo teise ir parodymų neduos, juos duos tik teisme (I t., b. l. 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 22 d. apklaustas liudytoju Ž. E. parodė, kad dirba UAB "Transporto technologijos". Jis yra atsakingas už vilkikų vairuotojus. Įmonės vilkikais darbuotojai vežioja krovinius po Lietuvą. G. Š. dirba įmonėje apie vienerius metus laiko. G. Š. dirba vilkiko vairuotoju. Kiek žino, ankščiau jokių incidentų su G. Š. nebuvo, jis gerai atlikdavo savo darbą. 2024 m. liepos 22 d. G. Š. buvo poilsio diena. G. Š. turėjo kitą dieną važiuoti su vilkiku, vežti krovinius. Jis (Ž. E.) apie 19.00 val. atvažiavo į darbą adresu (duomenys neskelbtini). Pravažiuodamas pro šalia įmonės esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pastebėjo aikštelėje lėtai riedantį įmonės vilkiką "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavęs arčiau pamatė, jog už vairo sėdi G. Š.. Taip pat pamatė, kad aikštelėje yra apgadintas lengvasis automobilis "V. P.", šalia kurio gulėjo vilkiko žibinto stikliukas. Priėjo prie G. Š. ir iš karto suprato, kad šis yra akivaizdžiai neblaivus - iš burnos sklido alkoholio kvapas. Jis iš karto atėmė iš G. Š. vilkiko raktus ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, iškvietė policiją. Kol laukė policijos, G. Š. elgėsi neadekvačiai, teisinosi, kad nevairavo vilkiko. Vilkike, kurį vairavo G. Š., nėra vaizdo registratoriaus (I t., b. l. 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 22 d. papildomai apklaustas liudytoju Ž. E. parodė, kad 2024 m. liepos 22 d. pravažiuodamas aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje paliekami UAB "Transporto technologijos", vilkikai, pastebėjo, kad minėtoje aikštelėje stovi apgadinti automobiliai. Įmonei priklausantis vilkikas „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo skersai aikštelės. Tai pamatęs, jis iš karto pribėgo prie vilkiko. Už vairo sėdėjo G. Š.. G. Š. lipant iš vilkiko, pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, G. Š. judesiai buvo nekoordinuoti, jis elgėsi agresyviai. Taip pat pastebėjo vilkiko kabinoje tuščią alaus butelį, kurio talpos neprisimena. Tuomet ir suprato, kad G. Š. vairavo vilkiką neblaivus. Iš karto iškvietė policiją. Iki atvykstant policijai, jis visą laiką stebėjo G. Š., ir po vairavimo fakto G. Š. nevartojo alkoholio. Pastarasis elgėsi neadekvačiai, teisinosi, kad vairavo ne jis. G. Š. buvo jam pavaldus darbuotojas. Iki 2024 m. liepos 22 d. įvykio G. Š. nebuvo sukėlęs problemų, buvo geras darbuotojas, todėl jis (Ž. E.) negalėjo pagalvoti, kad G. Š. vairuos vilkiką neblaivus, labai nustebo dėl tokio G. Š. poelgio (I t., b. l. 40-43).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 13 d. apklaustas liudytoju D. Š. parodė, kad dirba vairuotoju UAB "Transporto technologijos". 2024 m. liepos 22 d. jis buvo prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur laikomi UAB "Transporto technologijos" vilkikai. Kartu buvo ir jo bendradarbis G. Tikslaus laiko įvardinti negali, vakarop, tačiau dar nebuvo tamsu, kartu su G. vartojo alkoholinius gėrimus. Dviese išgėrė apie 8 litrus alaus, bendravo. Išgėrę alų su G. atsisveikino. K. G. nuėjo į savo vairuojamą vilkiką "Mercedes-Benz" (jo valstybinio numerio skaičių neprisimena, raidės - (duomenys neskelbtini)). Pamatė, kaip G. atsisėdo į vairuotojo vietą, užvedė vilkiko variklį. Nesuprato, kodėl G. taip padarė. Pagalvojo, kad gal G. buvo karšta ir tiesiog norėjo įsijungti kondicionierių, nes buvo karšta vasaros diena. Labai nustebo, kai G., vairuodamas minėtą vilkiką, pradėjo judėti atbulas, o vėliau, bandydamas apsisukti, kliudė šalia stovėjusius automobilius. Kiek pamena, vienas iš automobilių buvo "VW Passat", kitų automobilių modelių neprisimena. J. G. ragino sustoti, šis jo neklausė. Jis paskambino įmonės darbų vadovui Ž. E. ir pasakė, kad G. vairuoja įmonės vilkiką išgėręs. Ž. E. atvyko labai greitai, per kelias minutes. Ž. E. paėmė iš G. vilkiko raktus ir iškvietė policiją (I t., b. l. 46-49).

2024 m. liepos 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo D. N. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju K. S., 2024 m. liepos 22 d. apie 19.06 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 15 minučių neblaivaus asmens vairuojamas sunkvežimis "Mercedes-Benz" kliudė automobilius "VW" ir "Mazda", vairuotojas sulaikytas. Įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko Ž. E., kuris paaiškino, kad G. Š., būdamas akivaizdžiai neblaivus, automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo vilkiku "Mercedes-Benz", valst. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį - trenkėsi į stovintį automobilį "Volkswagen", valst. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio šis automobilis trenkėsi į šalia stovintį automobilį "Mazda", valst. (duomenys neskelbtini) abu lengvieji automobiliai apgadinti. Vilkikas "Mercedes-Benz, valst. (duomenys neskelbtini) yra registruotas UAB "Transporto technologijos" (toliau - ir įmonė) vardu, įmonės atsakingas asmuo Ž. E. buvo vietoje. Patikrinus G. Š. blaivumą, pirmu putimu 19.23 val. buvo nustatytas 3,78 promilių neblaivumas, antru pūtimu 19.42 val. nustatytas 3,62 promilių neblaivumas. Teritorijoje, kurioje nutiko įvykis, nėra vaizdo stebėjimo kamerų (I t., b. l. 21).

Iš 2024 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. S.Tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas pranešėjas Ž. E. su akivaizdžiai neblaiviu asmeniu, kaip vėliau paaiškėjo, G. Š.. Pranešėjas paaiškino, kad G. Š. dirba vairuotoju toje pačioje įmonėje, kaip ir pranešėjas. Pranešėjas Ž. E. matė, kaip G. Š. važinėjo po aikštelę ir apgadino kitas transporto priemones. Aiškinantis įvykio aplinkybes, toje pačioje aikštelėje buvo pastebėtas vyriškis, kuris prisistatė kaip D. Š.. Pastarasis paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus kartu su kolega G. Š., kuris išgertuvių metu dėl neaiškių priežasčių sėdo į vilkiką ir ėmė važinėtis, ko pasėkoje apgadino stovinčius automobilius. D. Š. nuo apklausos kategoriškai atsisakė, bet įvykio aplinkybes išdėstė į policijos pareigūnų nešiojamą vaizdo kamerą (I t., b. l. 76-77).

2024 m. liepos 22 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrima automobilių stovėjimo aikštelė, esanti greta pastato adresu (duomenys neskelbtini), ir joje esančios transporto priemonės. Aikštelė yra neasfaltuota, joje stovi vilkikai ir lengvieji automobiliai. Aikštelės viduryje matyti du lengvieji automobiliai "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir "Mazda 5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie yra apgadinti. Automobilio "VW Passat" sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas dešinės pusės priekinis statramstis, apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, sulankstytos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės. Automobilio "Mazda" apgadintos priekinės dešinės pusės durelės. Maždaug 20-30 metrų atstumu nuo šių automobilių stovi vilkikas "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkikas taip pat apgadintas - nubraukti vilkiko šonai, prakirstas kuro bakas. Vilkiko kabinoje matyti įvairūs daiktai, taip pat ant kabinos grindų guli tuščia tara - du buteliai 1 litro talpos alaus "Tauras tradicinis" (I t., b. l. 50-63).

2024 m. rugpjūčio 14 d. Apžiūros protokole užfiksuota Bendro pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūra, iš kurios matyti, kad 2024 m. liepos 22 d. 19.02 val., bendruoju pagalbos numeriu paskambino pranešėjas, kuris prisistatė kaip Ž. E., ir nurodė, kad reikalinga policija adresu (duomenys neskelbtini), nes maždaug prieš 15 minučių girtas vairuotojas su "fūra" "Mercedes-Benz" užkabino dvi lengvąsias mašinas - "V. P." ir "Mazda"; vairuotojas vietoje, pranešėjas jį sulaikė (I t., b. l. 66-70).

2024 m. gruodžio 31 d. Apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamomis kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūra. Jos metu nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240722-191800UTC+0200.mp4" užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir prieina prie įvykio vietoje esančių asmenų. Pareigūnui priėjus prie G. Š., pastarasis pareigūnams aiškina, kad nevairavo. Pareigūnas alkotesteriu patikrina G. Š. neblaivumą ir nustato 3,78 promilių neblaivumą. G. Š. pareigūnams paaiškina, kad išgėrė truputį alaus. Pareigūnui paklausus, kur G. Š. ketino važiuoti, pastarasis atsako, kad jis niekur nevažiavo ir nevairavo transporto priemonės. Po kurio laiko G. Š. pasako, kad taip, jis vairavo, tačiau nieko blogo nepadarė ir pakartoja tai kelis kartus; netrukus vėl ima aiškinti, kad išgėręs nevairavo. Po kurio laiko pareigūnai pasodina G. Š. į tarnybiniame automobilyje esančią sulaikymo patalpą. Vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240722-195436UTC+0200.mp4" užfiksuota kaip pareigūnas užsirašo įvykį mačiusio liudytojo kontaktinius duomenis (asmuo prisistato kaip D. Š., pasako, kad liudyti nenorės, nes "čia ir taip viskas aišku", taip pat pasako, kad jo (D. Š.) vilkikas "pastatytas ir stovi, o jam (G. Š.) kažkas užėjo") (I t., b. l. 71-73).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. S. 2024 m. liepos 22 d. 19.50 val. surašytame Neblaivumo nustatymo akte nurodyti šie G. Š. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad G. Š. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. G. Š. policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš porą valandų. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu, 19.23 val. nustatytas 3,78 promilių neblaivumas, 19.42 val. nustatytas 3,62 promilių neblaivumas (I t., b. l. 22).

Iš alkoholio kiekio matuoklio "D. A. 7510" kvitų matyti, kad G. Š. 2024 m. liepos 22 d. 19.23 val. nustatytas 3,78 promilių neblaivumas, 2024 m. liepos 22 d. 19.41 val. nustatytas 3,62 promilių neblaivumas (I t., b. l. 23, 24).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad krovininio automobilio "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB "Transporto technologijos" (I t., b. l. 29).

Pagal VšĮ "Emprekis" vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymą 2017 m. gamybos krovininio automobilio "Mercedes-Benz" kaina Lietuvoje su PVM yra 30 190 eurų (I t., b. l. 30).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo G. Š.kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis G. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2024 m. liepos 22 d. apie 19.00 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Schmitz", valst. Nr (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojų Ž. E., D. Š. parodymai, Įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

G. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę, jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu neprisipažino, todėl jo kaltės prisipažinimas po susipažinimo su visa bylos medžiaga ir pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nelaikytinas nuoširdžiu ir negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - nevedęs, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi G. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti G. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, nustatytą Vertinimo ataskaita Nr. L250311, atitinkančios pinigų sumos – 19 200 Eur, konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

G. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,62 promilių etilo alkoholio koncentracija (sunkus girtumo laipsnis). Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau jis vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnyje, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas didesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 3 (trijų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. liepos 26 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Pažymėtina, jog kaltinamojo gynėja prašė teismo, kad G. Š. būtų taikomas mažesnis uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas. Skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė kaltinamojo gynėja, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamasis įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju padarė dvi atskiras įstatymo uždraustas veikas, o būtent – ne tik vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, tačiau ir, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sugadintas svetimas turtas (automobiliai). Be kita ko, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, o už neblaivių asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo G. Š., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios G. Š. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso UAB "Transporto technologijos" (I t., b. l. 29). Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. Š. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniui sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 30 190 eurų, tačiau pagal Turto vertintojo E. L. 2025 m. kovo 25 d. atliktą kelių transporto priemonės "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vertinimo ataskaitą Nr. L250311, minėto automobilio vertė (su PVM) 19 260 EUR. N. T. vertintojo nustatyta automobilio "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte teismui nėra objektyvaus pagrindo, kadangi VšĮ „Empirekis“ nustato vidutinę tam tikro modelio, markės ir laidos metų automobilio vertę Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu vertintojo ataskaitoje yra nurodyta konkretaus automobilio reali vertė, todėl teismo vertinimu, ginčo automobilio vertė nagrinėjamu atveju yra būtent 19 260 Eur.

Minėta, kad G. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas ne už šiurkščius pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nedirbantis, šiuo nuosprendžiu jam skiriama gana didelė bauda. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 19 260 eurų Eur konfiskavimas, būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nesuderinamas su argumentais, kuriais vadovautasi priimant sprendimą dėl skirtinos bausmės ir jos dydžio, kaltinamasis patirtų išskirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes, kurios prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio "Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios visos pinigų sumos (19 260 Eur) išieškojimas iš G. Š. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes jos kaltinamasis, tikėtina, niekaip nepajėgtų įvykdyti, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo G. Š. išieškotina ne visa, bet protinga veikos turinį atitinkanti ir pakankama baudžiamosios atsakomybės realizavimui suma, o būtent 7 500 eurų, t. y. dalis sumos, atitinkančios minėto automobilio vertę su PVM (19 260 eurų). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas pateikiant ją vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Dėl kitų klausimų.

Kaltinamasis G. Š. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos I tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš G. Š. konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 7 500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, laikomus vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos I tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.