Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. RV-25-3 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 2 d. priėmė nutarimą Nr. RV-25-3 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. Š.. Nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (naujoje įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. sausio 1 d., BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.

Minėtame Komisijos Nutarime taip pat yra pateiktos 2 (dvi) atskirosios nuomonės. Vienas Komisijos narys siūlo taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą, nes teigiami pokyčiai jau yra pasiekti, jog būtų galima juos valdyti išėjus į laisvę. Dalyvavimas programose specialistų vertinamas kaip sėkmingas. Kitas Komisijos narys siūlo nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą, nors ir nuteistajam sunkiai sekasi spręsti turimas problemas, tačiau stebimi teigiami pokyčiai elgesyje ir manytina, kad vien baudžiamojo poveikio priemonės asmens nepakeis. Tikslinga būtų padėti asmeniui integruotis į visuomenę taikant Probacijos tarnybos priežiūrą ir pagalbą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 11 d. gautas nuteistojo A. Š. gynėjo advokato skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos priimtą 2023 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. RV-25-3 dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei skirti šias pareigas: per visą likusį lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Skundas pateiktas 2023 m. sausio 10 d. nepažeidžiant BVK 86 straipsnio 1 dalyje numatyto 7 (septynių) darbo dienų termino (aktuali įstatymo redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos priimtu Nutarimu ir mano, kad Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Komisija visiškai neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino nuteistojo asmeninius duomenis, formaliai vertino progresinius pasiekimus atliekant laisvės atėmimo bausmę bei neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis vykdo visas socialinio plano rekomendacijas. Skunde cituojamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narės dėl lygtinio paleidimo, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, BVK 157 straipsnio 1 dalies normas (naujoje redakcijoje nuo 2023 m. sausio 1 d. BVK 82 straipsnio 1 dalis) ir teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukštą, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 157 straipsnyje (naujoje redakcijoje nuo 2023 m. sausio 1 d. BVK 82 straipsnis) yra numatytas formalusis ir materialusis pagrindas paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Iš esmės, Komisija, atsisakydama taikyti A. Š. lygtinį paleidimą konkrečių priežasčių nenurodė. Nutarime nurodomi tik abstraktūs sakiniai, taip pat vykdomas socialinės reabilitacijos planas, o neigiamų nuteistąjį apibūdinančių savybių nenurodyta. Komisijos priimto Nutarimo motyvai yra formalūs ir nepagrįsti. A. Š. jau yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo dalį, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, turi šeimą, kriminalinės subkultūros nepalaiko bei išreiškė norą dirbti. Nuteistasis nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų bei nori grįžti į šeimą, t. y. socializuotis visuomenėje su artimaisiais. Nuteistasis šiuo metu jokių drausminių nuobaudų neturi, rekomendacijas įvykdė visiškai, be to į vykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemones.

Skunde pažymima, kad Komisija, priimdama Nutarimą, visiškai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus, teismų praktiką, taip pat visiškai nebuvo įvertinos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos socialinio tyrimo išvadoje, kurios sudaro esmines aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui. Analizuojant nutarimą, akivaizdu, kad nuteistasis atitinka tiek formalų, tiek materialų pagrindą dėl lygtinio paleidimo. Skunde, be kita ko, cituojama teismų praktika ir teigiama, kad nusikaltimas, už kurį A. Š. buvo nuteista, nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, kaltės klausimas nėra tos aplinkybės, kurios lemia lygtinio paleidimo netaikymą nuteistajam. Nuteistasis negali pakeisti buvusio nusikaltimo nei bausmės atlikimo metu, nei kada nors vėliau. Tokios aplinkybės negali nusverti nuteistojo pastangų pasitaisyti ir negali nusverti visumos aplinkybių, apibūdinančių jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą ir sudarančių pagrindą konstatuoti, kad taikant nuteistajam lygtinį paleidimą bus užtikrinta veiksmingos resocializacijos įgyvendinimas. Statiniai veiksniai neapibūdina nuteistojo elgesio bausmės vykdymo metu, jie negali lemti lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, dėl jų nuteistajam negali būti keliami aukštesni kriterijai. Komisija visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, nenurodė jokių konkrečių argumentų. A. Š. yra atlikęs reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, lygtinio paleidimo Komisijoje svarstomas ketvirtą kartą, vykdo ankstesnių Nutarimų rekomendacijas, todėl jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Be to, Komisijos priimtame Nutarime visiškai neįvertintas nuteistojo socialinis bendravimas su šeima (broliu, tėvais, žmona) ir artimaisiais. Komisija neatsižvelgė, kad nuteistasis turi gyvenamą vietą, užtikrintą darbą, šeimą. Bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nuteistasis nuolat dirbo, o (duomenys neskelbtini) kalėjime nuolat prašėsi atgal į (duomenys neskelbtini) dėl galimybės dirbti. Tokios aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo ryšius su šeima, yra svarbios ir tuos aspektu, kad nuteistojo išėjimas į laisvę svarbu ir jo artimiesiems, o Komisijos Nutarimas sukuria neigiamas pasekmes ne tik nuteistajam, bet ir jo artimiesiems. Komisija visiškai neakcentavo nuteistojo pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas rodo A. Š. teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir gyvenimo būdą. Atlikdamas bausmę A. Š. dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, nevengė dirbti, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nuolat lankosi pas psichologus. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas manyti, kad A. Š. laikysis įstatymų ateityje ir nebenusikals, tačiau (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos trys nariai padarė priešingas išvadas, kurios prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Atkreiptinas dėmesys, kad du Komisijos nariai siūlė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. A. Š. savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl tikslinga taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi pakeitė savo gyvenimo būdą iš esmės, o jo progresiniai elgesio pakitimai kalba patys už save.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (aktuali įstatymo redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, už ką jam paskirta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiais skirtomis bausmės ir A. Š. skirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (4 443 eurų) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu atskiros Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys panaikintos ir pakeistos: A. Š. nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, skirta 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiais skirtomis bausmės ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (4 443 eurų) dydžio bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis: A. Š., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiais skirtomis bausmės ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (4 443 eurų) dydžio bauda.

Nuteistojo atliekamos bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d. (įskaitant 3 metus 11 mėnesių 25 dienas). Du trečdalius paskirtos bausmės nuteistasis atliko – 2021 m. sausio 27 d. Šio skundo nagrinėjimo metu neatliktos bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 25 dienos.

Įvertinęs Komisijos 2023 m. sausio 2 d. Nutarime Nr. RV-25-3 išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą programoje „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa“; laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebėti nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiami pokyčiai, t. y. nuo 2018 m. birželio 14 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) darbininku, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) darbininko pareigas, nuo 2019 m. birželio 10 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo 2021 m. balandžio 28 d. dirbo darbininko pareigose, tačiau darbo nuteistajam išlaikyti nepavyko, nes jis dėl įvykdyto drausmės pažeidimo nuo 2021 m. birželio 3 d. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o nuo 2021 m. liepos 13 d. perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę, be to ne kartą nuteistasis atsisakė dirbti nemokamus darbus; 2019 m. birželio 27 d. nuteistasis baigė relaksacijos terapijos kursą; 2020 m. vasario 13 d. baigė socialinių įgūdžių lavinimo programą; 2021 m. birželio 7 d. dalyvavo psichologo konsultacijoje; 2022 m. gegužės 11 d. nuteistasis savanoriškai dalyvavo intervencinėje priemonėje „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ grupiniuose užsiėmimuose; 2022 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo individualiose užsiėmimuose bendravimo stilių, emocijų atpažinimo ir valdymo bei konfliktų sprendimų temomis; 2022 m. spalio 27 d. diskutavo su 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistu apie subkultūros žalingą įtaką asmenybės vystymuisi; 2022 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo užsiėmime „Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: džiaugsmo žemėlapiai“; laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse: stalo teniso, tinklinio turnyruose, viktorinose, protmūšiuose.

Komisija taip pat įvertino, kad A. Š. turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, būdamas laisvėje dažnai keisdavo darbus, atvykęs į laisvės atėmimo vietos įstaigą kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą, todėl 2017 m. birželio 14 d. jam buvo paskirta nuobauda. Pats nuteistasis paaiškino, kad nedirbo, nes pateko į nuteistųjų būrį, kuriame dėl kriminalinės subkultūros, nuteistieji nedirbo. Vėliau nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbo, du kartus atsisakė dirbti (duomenys neskelbtini), du kartus atsisakė dirbti nemokamus darbus. Be to, dėl nuteistojo drausmės pažeidimo nuo 2021 m. birželio 3 d. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o nuo 2021 m. liepos 13 d. perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę. A. Š. 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą, kurioje matyti, kad nuteistasis bus priimamas į darbą (duomenys neskelbtini) darbininku, jeigu bus paleistas lygtinai ar perkeltas toliau atlikti bausmę pusiaukelės namuose.

A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. gegužės 22 d. Siekiant palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją bei užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą ir saugumą A. Š. 2020 m. gegužės 29 d. buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimą (duomenys neskelbtini) kalėjime. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptacijos sunkumais, negauta, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje vis pasireiškia nuteistojo nedisciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidinėjimas. Socialinėje aplinkoje nuteistasis pasižymi pakankamu adaptyvumu, lengvai užmezga bei išlaiko kontaktą, nėra linkęs socialiai atsiriboti.

Teismas įvertina tai, kad A. Š. dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijoje buvo svarstomas ketvirtą kartą. Prieš tai svarstymo metu Komisija vienbalsiai (4 balsai prieš) netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pateikė rekomendaciją dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.

A. Š. viso teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Nuteistasis savo kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, dalyvavimo ginkluoto susivienijimo veikloje nepripažino. Interviu metu savo kaltę pripažino iš dalies, pateikdamas subjektyvų nusikalstamos situacijos paaiškinimą. Pažymėtina, kad A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už analogišką nusikaltimą, už kurį jau buvo teistas praeityje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), taip pat jo įvykdytiems nusikaltimams yra būdinga panaši motyvacija – finansinės ar kitos materialinės naudos siekis neteisėtais būdais.

Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisija atsižvelgė į tai, kad bausmės vykdymo laikotarpiu A. Š. 7 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, aktyvų dalyvavimą „Žaliosios oazės“ veikloje, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei 13 kartų baustas už įvairius bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus. Nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų ir neturi, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu dėl netinkamo savo elgesio nuteistasis nuo 2021 m. liepos 13 d. bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis ir tik 2022 m. rugpjūčio 11 d. grąžintas iš drausmės grupės į paprastąją grupę.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis A. Š. palaiko socialinius ryšius su mama, tėčiu, broliu, žmona. Tarpusavio santykius su artimaisiais apibūdina kaip artimus ir palaikančius. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) vedė žmoną, su kuria bendrų vaikų neturi, tačiau žmona iš ankstesnės santuokos augina sūnų. Nuteistasis teigia, kad žmonos sūnų myli kaip savo vaiką. Žmona jį aplanko pasimatymų metu. Su artimaisiais bendrauja laiškais, telefonu. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi su žmona ir jos sūnumi. Skunde nuteistojo gynėjas advokatas teigė, kad Komisija nevertino nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais ir teigiamo jų poveikio nuteistajam. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmens bylą ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teigiamai vertina nuteistojo artimą ryši su artimaisiais, naują, tačiau tai nėra vienintelė sąlyga lemianti sprendimą dėl asmens lygtinio paleidimo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinant nuteistojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo įpročius, išskirtiniai vartojimo sunkumai nustatyti nebuvo. Pats nuteistasis interviu metu neneigė, kad jis turi patirties vartojant psichotropines medžiagas, t. y. yra vartojęs amfetaminą. A. Š. neigia turėjęs piktnaudžiavimo alkoholiu sunkumų. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis pasižymi komunikabilumu, nevengia išlaikyti savo pozicijos, nors ji gali būti ir nepriimtina pašnekovui, pakankamai atvirai reškia savo nuomonę, palaiko akių kontaktą. Stebimas nuteistojo kategoriškas mąstymas, vadovavimas savo įsitikinimais bei principinėmis nuostatomis, kuriuos jis gali koreguoti tik esant vidinei motyvacijai. Komisija nustatė ir įvertino, kad A. Š. neturi pakankamai įgūdžių problemų identifikavimui, sprendimo bei pasekmių įvertinimui. Be to, nuteistasis turi trijų teisės pažeidimų kriminalinę patirtį, pasižyminčia sunkėjančia dinamika. Asmens bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. buvo nusikalstamo susivienijimo dalyviu. Nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančios ar pateisinančios nuostatos bei nepakankamas gebėjimas laikytis visuotinai priimtinų normų bei įstatymų reikalavimų.

Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad A. Š. nors ir galiausiai tinkamai elgėsi bausmės atlikimo metu, tačiau dar nepadarė tokio lygio ir neabejotinos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje. Dėl to šiuo metu nėra galimybės pripažinti, kad A. Š. galėtų toliau taisytis būdamas laisvėje ir prižiūrimas, nes jo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia abejonių, kad asmuo tikrai sugebės vykdyti privalomų teisės normų įpareigojimus.

Teismas įvertina ir tai, kad 2017 m. birželio 8 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos (sistema „OASys“) įvertinimo metu buvo nustatytas vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinių įvertinimų metu 2019 m. rugsėjo 17 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2021 m. balandžio 16 d. A. Š. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau buvo nustatytos rizikos įverčių mažėjimo tendencijos. (duomenys neskelbtini) kalėjime 2022 m. gegužės 30 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo, tačiau stebėtos tam tikros negatyvios nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidos. 2022 m. gruodžio 15 d. įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatyta, kad ji išliko vidutinė. Reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nustatyti 8 jų), kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, yra pagrindas pripažinti, kad egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Primintina, kad įstatymas numato privalomą nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą ją mažinant (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties A. Š. ambivalentiškų nuostatų darbinės veiklos bei teisėto pragyvenimo šaltinio atžvilgiu, gyvenimo stiliaus ypatumų, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties, kategoriško ir principingo mąstymo, nepakankamo gebėjimo išlaikyti nuoseklią ir teigiamą elgesio dinamiką, kriminalinį elgesį palaikančių ir toleruojančių nuostatų. Minėti dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo A. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą verčia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Dėl to , kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pats nuteistasis iki šiol nelinkęs pripažinti teismų pripažintą faktą, kad A. Š. nusikalto ir veikė būdamas nusikalstamo susivienijimo nariu.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos Nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis A. Š. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. To nepaneigia ir dvi atskiros Komisijos narių nuomonės, kurios grįstos pasisakant ne apie visus, o tik atsižvelgiant į dalinius ir tik teigiamus nuteistojo duomenų įvertinimus. Pastebėtina, kad Komisijos 2023 m. sausio 2 d. nutarime Nr. RV-25-3 yra pateiktos 2 (dvi) atskirosios nuomonės taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurios iš esmės motyvuojamos tuo, kad nuteistasis pasiekė teigiamus pokyčius ir gali integruotis į visuomenę Probacijos tarnybos pagalba. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog A. Š. elgesys pakoreguotas nepakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos Nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti A. Š. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. sausio 2 d. nutarimas Nr. RV-25-3, kuriuo atsisakyta taikyti A. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu

nutarė:

atmesti A. Š. (A. Š.) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. RV-25-3 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. Š..

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.