Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-409-344/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
1-409-344/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20281-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Nukentėjusysis
S. B.
Kaltinamasis
E. V.
Advokatai
Algimantas Ruginis
Kategorijos
  • 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1-409-344/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20281-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.2.3.; 2.12.2.8.; 2.12.2.9. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

nukentėjusiajai S. B.,kaltinamajam E. V. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą teistas

2019 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 5.00 val., per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo alkoholizmo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2019 m. gegužės 15 d., apie 22 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 2,85 prom. girtumas), keikė necenzūriniais žodžiais savo sugyventinę S. B. ir suėmęs nukentėjusiajai S. B. už dešinės rankos riešo stipriai suko, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, E. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su sugyventine susipyko, nes abu kartu gėrė, dėl ko reiškė vienas kitam priekaištus. Nenorėdamas, kad eilinį kartą kiltų muštynės, suėmė jai už rankos ir stūmė pro duris laukan, tokiu būdu galėjo jai pasukti ranką, dėl ko pastaroji galėjo pajusti skausmą. Visų aplinkybių gerai neatsimena dėl girtumo, sugyventinės atsiprašė, su ja susitaikė. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, supranta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, tačiau lankosi pas gydytoją, stengiasi atsikratyti priklausomybės. Po ankstesnio nuosprendžio buvo išgėręs tik porą kartų.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji S. B., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad su E. V. jau 11 metų kaip sugyventiniai gyvena jo mamai priklausančiame name, veda bendrą ūkį. Sugyventinis yra ir anksčiau prieš ją smurtavęs. Tą dieną sugyventinis buvo Sedoje, atlikinėjo teismo paskirtus nemokamus darbus, o pas ją į namus atvažiavo sesuo su draugu, jos gėrė šampaną ir sidrą. Vakare apie 18 val. visi nuvažiavo į Sedą pasiimti E. V.. Jis buvo girtas. Sesuo su draugu juos parvežė namo. Likę vieni, gėrė alų. Kadangi sugyventinis jau buvo gerokai išgėręs, tai be jokios priežasties pradėjo varyti ją iš namų, stumdamas per duris. Koridoriuje suėmė už dešinės rankos riešo, stipriai spausdamas, sukdamas, išstūmė ją laukan ir užsirakino iš vidaus. Ji juto fizinį skausmą, perštėjo ir skaudėjo dešinę ranką ties riešu, alkūne, ties riešu matėsi paraudimas, buvo patinimas. Kadangi jos neįsileido į namus, iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie smurtą. Į medikus nesikreipė, jokių sužalojimų nėra likę, tik skauda dešinė ranka ties alkūne. Civilinio ieškinio nereikš, tik nori kad sugyventinis daugiau nesmurtautų. Nepageidauja, kad sugyventiniui būtų paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium, nes kai jis būna blaivus, tai yra geras žmogus (b.l. 22-23).

ROIK 0119000242950 informacinėje pažymoje užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 15 d., 22.07 val., gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas telefonu apie tai, kad sugyventinis mušasi rankomis, GMP atsisakė. Sugyventinis užsirakino namuose ir neįsileidžia pranešėjos į namus (b.l. 13-15).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad 2019 m. gegužės 15 d., apie 22.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), E. V. savo sugyventinei S. B. paėmęs už dešinės rankos riešo ją suko, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, užsimojęs bandė suduoti į veidą, bet ji smūgio išvengė ir pabėgo iš namo į kiemą. Nukentėjusiajai užfiksuotas patinęs riešas (b.l. 16-18).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu šaknelėse užfiksuota, kad įvykio vietoje tikrinant S. B. jai nustatytas 2,18 prom. girtumas, o E. V. nustatytas 2,85 prom. girtumas (b.l. 19-20).

Kaltinamasis E. V. 2019 m. gegužės 15 d., 22.45 val., buvo laikinai sulaikytas, o 2019 m. gegužės 17 d., 14.05 val., paleistas į laisvę (b. l. 69, 70).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuojamą veiką – kaltinamasis, suėmęs nukentėjusiajai S. B. už dešinės rankos riešo, stipriai ją sukdamas, savo šeimos narei – sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, dėl ko ties alkūne atsirado patinimas. Tai patvirtina nukentėjusios parodymai, paties kaltinamojo parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškas veikas (b. l. 35-46), teistumas neišnykęs, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, administracine tvarka baustas ir nuobaudos galioja (b. l. 50-57), nedirba, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamąjį areštu (BK 49 straipsnis) BK 49 straipsnio 3 dalies numatytos trukmės ribose. Vertindamas nukentėjusiosios elgesį, aplinkybę, kad nukentėjusioji taip pat buvo neblaivi, pripažino, kad su sugyventiniu, kuris įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, tą dieną girtuokliavo, kas leidžia spręsti, jog konfliktas galėjo kilti dėl jų abiejų girtumo, tai, kad sugyveniniai susitaikė, teismas sprendžia, jog skirtina nedidelės trukmės arešto bausmė.

Teismo įsitikinimu laisvės apribojimo bausmė, kuri kaltinamajam jau buvo taikyta, nedarys teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai. Kaltinamasis ne kartą buvo nubaustas su laisvės atėmimu (trumpalaikiu ar terminuotu) nesusijuiomis bausmėmis, tačiau ydingo elgesio nekeitė ir toliau smurtavo prieš sugyventinę. Kaltinamasis, kuriam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas gydytois nuo alkoholizmo, jo nevykdė, o tai leidžia teismui spręsti, kad elgesio korekcijai laisvės apribojimo bausmė neturės teigiamos įtakos, todėl teismas nesutinka su prokuroro nuomone ir sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – areštas.

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu, BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 15 d., 22.45 val., iki 2019 m. gegužės 17 d., 14.05 val., – 2 dienos, prilygintos 2 (dviem) arešto paroms.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, siekdamas keisti jo smurtinį elgesį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo ydingo elgesio korekcijai gali turėti įtakos BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrintina su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pakeistos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio tvarka į areštą, neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu ir nustatytina galutinė bausmė.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti areštu 45 (keturiasdešimt penkiom) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio tvarka pakeistos areštu, neatlikta dalimi ir galutinę bausmė nustatyti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 15 d., 22.45 val., iki 2019 m. gegužės 17 d., 14.05 val., – 2 dienas, prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Išaiškinti E. V., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Edita Gailienė